1925 m.

1925 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Metai: 1922 1923 1924 - 1925 - 1926 1927 1928 MCMXXV metai

Dešimtmečiai: 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as

Šimtmečiai: XIX amžius - XX amžius - XXI amžius

2 tūkstantmetis

1925 metai (2 kat., 6 psl.)

Lietuvoje

Įvykiai

• Sausio 16 d. – Lietuvoje priimtas pirmasis Akcinių bendrovių įstatymas;
• Vasario 10 d. – pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sutartis dėl gyventojų optacijos. Klaipėdos krašto gyventojams suteikta teisė optuoti Vokietijos pilietybę ir išvykti į Vokietiją. Pilietybę pasirinko 10 % gyventojų (apie 13 tūkst. žmonių);
• Kovo 15 d. – įsteigta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija. Jos narėmis galėjo būti tikrosios tarnybos bei atsargos karininkų žmonos ir dukros;
• Balandžio 19 d. – prezidentas Aleksandras Stulginskis davė skauto priesaiką ir pavedė Skautų sąjungą globoti Švietimo ministerijai;
• Balandžio 26 d. – įkurta Vilniui vaduoti sąjunga (VVS). Pirmuoju jos pirmininku buvo Mykolas Biržiška;
• Gegužės 14 d. – Vytauto Didžiojo universitete įregistruota žemaičių studentų Simono Daukanto draugija;
• Gegužės 26 d. – įkurtas pavasarininkų Motiejaus Valančiaus liaudies universitetas;
• Gruodžio 13 d. – Kaune atidaryta M. K. Čiurlionio paveikslų galerija.

Gimtadieniai

Gimtadieniai  Sausis  Vasaris  Kovas  Balandis  Gegužė  Birželis  Liepa  Rugpjūtis  Rugsėjis  Spalis  Lapkritis  Gruodis  Nedatuota

^[Sausis]

• Sausio 1 d.:
  • Algirdas Skinkys, poetas^[1] (m. 1970 m.).
  • Paulius Antanas Baltakis, lietuvių kunigas, pranciškonas , 1984 m. titulinis Egaros vyskupas.
• Sausio 4 d. – Zigmas Zinkevičius, Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, Vilniaus universiteto profesorius, politikas – krikščionis demokratas, buvęs Lietuvos Respublikos švietimo ministras, daug nuveikęs lietuvybės įtvirtinimui rytų Lietuvoje – Vilniaus krašte, dialektologijos, istorinės gramatikos, kalbos istorijos, onomastikos ir kitose srityse. Zigmas Zinkevičius kartu su Aleksu Girdeniu sudarė naują lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją.
• Sausio 6 d. – Jonas Kuosa, Lietuvos agronomas zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• Sausio 15 d. – Justinas Bautrėnas, Lietuvos teatro aktorius, teatro ir radijo režisierius, muziejininkas (m. 2010 m.).
• Sausio 18 d. – Juozas Vanagas, choro dirigentas.
• Sausio 19 d. – Stasys Kutkevičius, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, (m. 1994 m.).
• Sausio 21 d. – Alfonsas Svarinskas, lietuvių katalikų dvasininkas, disidentas. Sovietinės okupacijos metais dalyvavo rezistencijoje, 1946 metais buvo suimtas ir nuteistas, kalėjo Abezės lageryje.

^[Vasaris]

• Vasario 4 d. – Jonas Balžekas, Lietuvos agronomas bitininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• Vasario 7 d. – Leonas Kalinauskas, Katalikų Bažnyčios kunigas.
• Vasario 8 d.:
  • Alfonsas Stakėnas, gydytojas, Šiaulių miesto garbės pilietis (m. 2021 m.).
  • Jonas Lankutis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, kritikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• Vasario 9 d. – Aleksas Baltrūnas, lietuvių rašytojas (m. 2001 m.).
• Vasario 11 d. – Ona Galdikienė, Lietuvos chemikė, habilituota fizinių mokslų daktarė (m. 1995 m.).
• Vasario 15 d.:
  • Antanas Padleckis, muzikos mokytojas ir chorvedys (m. 2010 m.).
  • Kostas Birulis, Lietuvos inžinierius (m. 2004 m.).
• Vasario 16 d.:
  • Eugenijus Mindaugas Budrys, lietuvių tapytojas, grafikas.
  • Uršulė Čapienė, Lietuvos agronomė, biomedicinos mokslų daktarė.
• Vasario 18 d. – Irena Gintautienė-Adomavičiūtė, Lietuvos baleto artistė, choreografė.
• Vasario 19 d. – Algis Petras Kabaila, inžinierius, Australijos lietuvių veikėjas, filosofijos daktaras, profesorius.
• Vasario 23 d. – Petronėlė Česnulevičiūtė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, dramaturgė.

^[Kovas]

• Kovo 4 d. – Kazys Morkūnas, Lietuvos dailininkas vitražistas.
• Kovo 6 d. – Vytautas Bačėnas, lietuvių grafikas (m. 2010 m.).
• Kovo 11 d. – Jonas Kalvelis, Lietuvos fotografas (m. 1987 m.).
• Kovo 12 d. – Julijona Jakubynaitė, Lietuvos agronomė daržininkė, biomedicinos mokslų daktarė (m. 2018 m.).
• Kovo 21 d. – Henrikas Kunavičius, Lietuvos baleto artistas.
• Kovo 26 d. – Genovaitė Četkauskaitė, etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• Kovo 28 d. – Alfonsas Giedraitis, agronomas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).

^[Balandis]

• Balandžio 4 d. – Eugenijus Algimantas Bartkus, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, statybos inžinierius.

^[Gegužė]

• Gegužės 1 d. – Elena Čiudakova, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1973 m.).
• Gegužės 3 d. – Rožė Jankevičiūtė, Lietuvos vertėja, redaktorė.
• Gegužės 5 d. – Vytautas Lelešius, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
• Gegužės 10 d.:
  • Linas Broga, poetas, vertėjas, inžinierius (m. 2005 m.).
  • Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Lietuvos gydytoja terapeutė, medicinos mokslų kandidatė, tapytoja, visuomenės veikėja (m. 1990 m.).
  • Zenonas Baltušnikas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius.
• Gegužės 11 d. – Kornelija Kalinauskaitė-Fledžinskienė, Lietuvos smuikininkė, pedagogė (m. 2021 m.).
• Gegužės 13 d. – Kazys Jasinskas, Lietuvos muzikologas, vertėjas (m. 1990 m.).
• Gegužės 15 d. – Liuda Kadžytė-Kuzavinienė, Lietuvos kalbininkė, mokytojas ekspertė, socialinių mokslų daktarė.
• Gegužės 19 d. – Antanas Kudzys, Lietuvos inžinierius-statybininkas (m. 2015 m.).
• Gegužės 20 d. – Adolfas Bolotinas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.^[2].
• Gegužės 21 d. – Algimantas Valentinas Indriūnas, inžinierius, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2022 m.).

^[Birželis]

• Birželio 2 d. – Stasys Poška, Lietuvos pedagogas, laisvės kovų dalyvis, visuomenės ir politikos veikėjas.
• Birželio 11 d. – Adolis Jonas Krištopaitis, Lietuvos tapytojas (m. 2000 m.).
• Birželio 12 d. – Regina Zdanavičiūtė, lietuvių teatro ir kino aktorė.
• Birželio 13 d. – Juozas Šliažas, lengvaatletis, lengvosios atletikos propaguotojas, sporto pedagogas, profesorius, sporto organizatorius, vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų (m. 2009 m.).
• Birželio 17 d. – Jonas Tatoris, Lietuvos menotyrininkas, architektūros istorikas (m. 2004 m.).
• Birželio 19 d. – Sigitas Benjaminas Lasavickas, dailininkas architektas (m. 1998 m.).
• Birželio 27 d. – Vytautas Svilas, Lietuvos pedagogas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis (m. 1992 m.).

^[Liepa]

• Liepos 6 d. – Valentinas Adamkevičius, Lietuvos dainininkas (tenoras), muzikos pedagogas (m. 1976 m.).
• Liepos 7 d. – Antanas Kuzmickas, Lietuvos inžinierius mechanikas, sklandytojas, sklandytuvų konstruktorius.
• Liepos 9 d. – Jonas Šiožinys, poetas, prozininkas^[3] (m. 1987 m.).
• Liepos 10 d. – Juozas Jakavonis, partizaninio judėjimo dalyvis, politinis kalinys (m. 2021 m.).
• Liepos 14 d. – Leiba Lipšicas, Lietuvos kraštotyrininkas, žydų bendruomenės veikėjas (m. 2002 m.).
• Liepos 18 d.:
  • Gediminas Adomaitis, literatūros tyrinėtojas (m. 1994 m.).
  • Leonas Jezerskas, ornitologas, ilgametis Kauno zoologijos muziejaus darbuotojas, Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas. Lietovos ornitologų draugijos narys.
• Liepos 19 d. – Vincentas Baranauskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• Liepos 28 d. – Vladas Karatajus, Lietuvos tapytojas.

^[Rugpjūtis]

• Rugpjūčio 6 d. – Apolonija Nistelienė-Gugaitė, Lietuvos inžinierė architektė.
• Rugpjūčio 8 d.:
  • Albertas Masiūnas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1988 m.).
  • Juozas Bartninkas, veterinarijos gydytojas mikrobiologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• Rugpjūčio 15 d.:
  • Vladas Grinaveckis, Lietuvos kalbininkas, dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
  • Vytautas Kancleris, Lietuvos teatro ir kino aktorius (m. 1997 m.).
• Rugpjūčio 18 d. – Medardas Grigaliūnas, Lietuvos agronomas, valstybės veikėjas, ilgiausiai vadovavęs Lietuvos žemės ūkio politikai.
• Rugpjūčio 22 d. – Mykolas Kazanas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 1945 m.).
• Rugpjūčio 25 d. – Stepas Butautas, krepšinio žaidėjas ir treneris. Buvusio Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio Ramūno Butauto tėvas (m. 2001 m.).

^[Rugsėjis]

• Rugsėjo 5 d. – Henrikas Jasiūnas, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras.
• Rugsėjo 7 d.:
  • Genė Jasiūnaitė-Beržinienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 2024 m.).
  • Petronėlė Žostautaitė, istorikė.^[4] (m. 1996 m.).
• Rugsėjo 9 d. – Adolfas Tautavičius, vienas žymiausių Lietuvos archeologų (m. 2006 m.).
• Rugsėjo 13 d. – Juvencijus Lapė, Lietuvos psichologas, socialinių mokslų daktaras.
• Rugsėjo 14 d. – Benjaminas Gorbulskis, Lietuvos kompozitorius, populiarių dainų autorius (m. 1986 m.).
• Rugsėjo 30 d. – Adolfas Mekas, Lietuvos rašytojas, kino režisierius.

^[Spalis]

• Spalio 2 d. – Ignas Balčiūnas, Lietuvos veterinarijos gydytojas mikrobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• Spalio 3 d. – Marija Aleškevičiūtė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 1979 m.).
• Spalio 4 d. – Pranas Džiaukštas, Lietuvos miškininkas, biomedicinos mokslų daktaras.
• Spalio 5 d. – Dovydas Judelevičius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, teatrologas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2020 m.).
• Spalio 11 d. – Adolfas Kikilas, Lietuvos irklavimo treneris, Lietuvos karys savanoris (m. 2001 m.).
• Spalio 13 d. – Hilda Margareta Tečer, britų politinė veikėja, Kesteveno baronė.
• Spalio 15 d. – Jelena Maivina, Lietuvos teatro aktorė (m. 2008 m.).
• Spalio 25 d.:
  • Genovaitė Juodpalytė, Lietuvos bibliotekininkė.
  • Jūratė Jankevičiūtė, Lietuvos patologė anatomė, medicinos mokslų daktarė (m. 1976 m.).
• Spalio 29 d.:
  • Irena Jasiūnaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas), lietuvių operos primadona (m. 2021 m.).
  • Janis Grinbergas, Lietuvos treneris, teisėjas, sporto darbuotojas.

^[Lapkritis]

• Lapkričio 1 d. – Juozas Degutis, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• Lapkričio 4 d. – Leontijus Motiejūnas, Lietuvos epidemiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2009 m.).
• Lapkričio 5 d. – Vytautas Grivickas, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris, režisierius, pedagogas, menotyros kandidatas (1967 m.) (m. 1990 m.).
• Lapkričio 9 d. – Vytautas Ūsevičius, muzikos pedagogas ir chorvedys.
• Lapkričio 14 d. – Vaclovas Intas, gydytojas, Mosėdžio Respublikinio unikalių akmenų muziejaus įkūrėjas (m. 2007 m.).
• Lapkričio 24 d. – Jonas Januitis, sovietinis veikėjas, žurnalistas (m. 2003 m.).
• Lapkričio 30 d. – Ramojus Mozoliauskas, Lietuvos skulptorius.

^[Gruodis]

• Gruodžio 5 d.:
  • Juras Požela, fizikas, akademikas, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas, mokslo, visuomenės ir politinis veikėjas.
  • Stanislova Borisienė, Lietuvos teatro aktorė, teatro ir televizijos režisierė (m. 1980 m.).
• Gruodžio 6 d. – Janina Ivaškevičienė, Lietuvos gydytoja fiziologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2005 m.).
• Gruodžio 16 d. – Aldona Gužaitytė, Lietuvos pedagogė, choreografė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja.
• Gruodžio 17 d. – Stasė Mičelytė, Lietuvos gydytoja chirurgė, urologė, biomedicinos mokslų daktarė.
• Gruodžio 18 d. – Tomas Kairiūkštis, Lietuvos gydytojas patologas fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.^[5] (m. 2003 m.).
• Gruodžio 23 d. – Aloyzas Jurgutis, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• Gruodžio 27 d. – Mošė Arensas, izraelio politikas ir aeroinžinierius. Buvo Likudo nariu, tris kartus buvo gynybos bei 1988–1990 užsienio reikalų ministru.
• Gruodžio 30 d. – Povilas Marengolcas, Lietuvos architektas (m. 2005 m.).

Mirtys

• Sausio 7 d. – Juozas Bakšys, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas (g. 1884 m.).
• Balandžio 3 d. – Jeronimas Pečkaitis, Romos katalikų kunigas, OFM, vienuolis pranciškonas, tretininkų organizatorius, Lietuvos bitininkų draugijos įkūrėjas (g. 1885 m.).
• Gegužės 22 d. – Stasys Lukauskis, teisininkas, advokatas, socialistas – revoliucionierius, spaudos platintojas ir darbuotojas, kooperatininkas (g. 1869 m.).
• Birželio 9 d. – Juozapas Radziukynas, mokytojas ir kraštotyrininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis, Lietuvių mokslo draugijos narys, knygnešių rėmėjas (g. 1844 m.).
• Liepos 3 d. – Tadas Vrublevskis, teisininkas, advokatas, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1858 m.).
• Liepos 10 d. – Karlas Kapeleris, Vokietijos sanskritologas, etnografas (g. 1840 m.).
• Rugpjūčio 1 d. – Alfredas Karlas Jenčas, vokiečių geologas, geografas, matematikas (g. 1850 m.).
• Spalio 25 d. – Liudvika Didžiulienė–Nitaitė, lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja (g. 1856 m.).
• Gruodžio 3 d. – Konstantinas Boleckis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1881 m.).
• Gruodžio 27 d. – Mykolas Kazimieras Girdvainis, Lietuvos ichtiologas, bitininkas. Žuvininkystės pradininkas Lietuvoje (g. 1841 m.).

Nedatuota

• Tomas Ferdinandas Žilinskas, Lietuvos pedagogas, Veiverių mokytojų seminarijos patriarchas (g. 1840 m.).

Pasaulyje

Įvykiai

• Vasario 10 d. – Latvijoje vyko gyventojų surašymas.

Gimtadieniai

Gimtadieniai  Sausis  Vasaris  Kovas  Balandis  Gegužė  Birželis  Liepa  Rugpjūtis  Rugsėjis  Spalis  Lapkritis  Gruodis  Nedatuota

^[Sausis]

• Sausio 7 d. – Džeraldas Darelas, britų zoologas ir rašytojas, daugelio knygų apie laukinius gyvūnus autorius^[6] (m. 1995 m.).
• Sausio 14 d. – Jukio Mišima, vienas ryškiausių XX a. Japonijos rašytojų ir Dramaturgų, išgarsėjęs tiek savo nihilistiniais kūriniais, tiek ritualine savižudybe – sepuku – ir jos aplinkybėmis (m. 1970 m.).

^[Vasaris]

• Vasario 1 d. – Anastasio Somoza García, Nikaragvos eksprezidentas (nužudytas) (m. 1980 m.).
• Vasario 3 d. – John Fiedler, amerikiečių aktorius^[7] (m. 2005 m.).

^[Kovas]

• Kovo 3 d. – Edgaras Iltneris, latvių tapytojas (m. 1983 m.).
• Kovo 12 d. – Haris Harisonas, JAV mokslinės fantastikos rašytojas, labiausiai žinomas už „Plieninės žiurkės“ seriją ir romaną „Make Room! Make Room!“. Šiuo metu yra Birmingemo mokslinės fantastikos grupės vienas prezidentų (kartu su Brian Aldiss).
• Kovo 13 d. – Fernando Birri, Argentinos kino režisierius, aktorius, poetas. Naujojo Lotynų Amerikos kino atstovas.
• Kovo 25 d. – Leo Esaki, japonų fizikas.

^[Balandis]

• Balandžio 3 d. – Tonis Benas, žurnalistas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas. (m. 2014 m.).

^[Gegužė]

• Gegužės 13 d. – Ratmiras Cholmovas, TSRS ir Rusijos šachmatininkas (m. 2006 m.).
• Gegužės 16 d. – Bobbejaan Schoepen, belgų parodijuotojas, folkloro ir kantri dainininkas, gitaristas, kuris šešiasdešimtaisiais kaip „Bobbejaan“ arba „Bobby Jaan“ buvo ypač populiarus vokiškai kalbančiose šalyse. Jis taip pat yra įkūrėjas ir buvęs direktorius laisvalaikio pramogų parko „Bobbejaanland“. Nuo 1961 m (m. 2010 m.).
• Gegužės 19 d. – Malkolmas X, afroamerikiečių musulmonų dvasininkas, oratorius, žmogaus teisių aktyvistas^{[8][9][10][11]}. Jo gerbėjai laikė jį drąsiu kovotoju už afroamerikiečių teises, žmogumi, kuris griežčiausiais terminais apkaltino „baltųjų Ameriką” nusikaltimais prieš juodaodžius amerikiečius^[12]. Malkolmo X priešininkai kaltino jį rasizmo, juodaodžių viršenybės, antisemitizmo ir smurto propagavimu^{[13][14][15][16][17]}. Malkolmas X yra laikomas vienu iš įtakingiausių afroamerikiečių istorijoje.^[18][19][20] (m. 1965 m.).
• Gegužės 20 d. – Aleksejus Tupolevas, rusų aviacijos konstruktorius (m. 2001 m.).
• Gegužės 23 d. – Joshua Lederberg, 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[21] (m. 2008 m.).

^[Birželis]

• Birželio 8 d. – Jean Renaudie, prancūzų architektas, urbanistas (m. 1981 m.).
• Birželio 23 d. – Oliver Smithies, 2007 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[21].
• Birželio 26 d. – Pavelas Beliajevas, sovietų kosmonautas, nusipelnęs sporto meistras (m. 1970 m.).
• Birželio 29 d. – Džordžas Napolitanas, italų politikas, 11-tasis Italijos prezidentas (m. 2023 m.).

^[Liepa]

• Liepos 2 d. – Patris Emeris Lumumba, Kongo Demokratinės Respublikos politinis veikėjas (m. 1961 m.).
• Liepos 20 d. – Žakas Deloras, ekonomistas, bankininkystės specialistas, Prancūzijos ir Europos politinis veikėjas (m. 2023 m.).
• Liepos 28 d. – Baruch Samuel Blumberg, 1976 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[21].
• Liepos 29 d. – Mikis Theodorakis, graikų kompozitorius^[22].

^[Rugpjūtis]

• Rugpjūčio 2 d. – Chorchė Videla, faktinis Argentinos prezidentas 1976–1981 m., valdant karinei chuntai.
• Rugpjūčio 8 d. – Alija Izetbegovičius, bosnių politikas^[23] (m. 2003 m.).
• Rugpjūčio 22 d. – Honor Blackman, Didžiosios Britanijos aktorė (m. 2020 m.).

^[Rugsėjis]

• Rugsėjo 1 d. – Viktoras Vlasovas, Rusijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Maksvos "Dinamo" klube ir TSRS rinktinėje (m. 2002 m.).
• Rugsėjo 7 d. – Ahasis Aivazianas, armėnų rašytojas, kino scenaristas ir režisierius (m. 2007 m.).
• Rugsėjo 8 d. – Peter Sellers, anglų aktorius (m. 1980 m.).

^[Spalis]

• Spalio 21 d. – Celia Cruz, kubiečių dainininkė^[24] (m. 2003 m.).
• Spalio 27 d. – Yoshiaki Nakaya, Japonijos politikas, 1975–1983 m. ėjęs Aičio prefektūros gubernatoriaus pareigas (m. 1988 m.).
• Spalio 31 d. – John Anthony Pople, 1998 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[25] (m. 2004 m.).

^[Lapkritis]

• Lapkričio 8 d. – Klaus Tipke, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas, Kelno universiteto (KU) profesorius, KU Mokesčių teisės instituto direktorius, Kelno mokesčių teisės mokyklos pradininkas.
• Lapkričio 20 d. – Maja Pliseckaja, garsi rusų balerina, choreografė, TSRS liaudies artistė (1959 m.), Socialistinio darbo didvyrė, Lenino premijos laureatė.
• Lapkričio 25 d. – Nonna Mordiukova, Tarybų Sąjungos, Rusijos kino aktorė (m. 2008 m.).

^[Gruodis]

• Gruodžio 1 d. – Martin Rodbell, 1994 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[21] (m. 1998 m.).
• Gruodžio 3 d. – Kim Dedžiunas, politikas, P. Korėjos prezidentas (1998–2003 m.) ir Nobelio taikos premijos laureatas (2000 m.) (m. 2009 m.).
• Gruodžio 11 d. – Paul Greengard, 2000 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[21].
• Gruodžio 19 d. – Rabah Bitat, laikinai ėjęs Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidento pareigas, šias pareigas ėjo nuo 1978 m. gruodžio 27 d. iki mirties (m. 2000 m.).
• Gruodžio 25 d. – Karlosas Kastaneda, iš Peru kilęs amerikiečių rašytojas, antropologas, išgarsėjęs savo ezoterinių kūrinių apie indėno don Chuano mokymus, serija (m. 1998 m.).

Mirtys

• Vasario 5 d. – Aarne Antti Amatus, Suomijos folklorininkas (g. 1867 m.).
• Vasario 24 d. – Hjalmaras Brantingas, Švedijos spaudos ir politinis veikėjas (g. 1860 m.).
• Vasario 28 d. – Fridrichas Ėbertas, Vokietijos politinis veikėjas, pirmasis prezidentas (g. 1871 m.).
• Kovo 12 d. – Sun Jatsenas, Kinijos revoliucionierius ir politinis lyderis. Kaip svarbiausia asmenybė nuverčiant paskutinę Kinijos imperatorių Čing dinastiją 1911 m. spalį ir įtvirtinant Kinijos Respubliką, Jatsenas dažnai vadinamas tautos tėvu. Jis buvo pirmasis laikinasis prezidentas 1912 m. įkurtoje Kinijos Respublikoje bei vėliau vienas iš Gomindano (KMT) įkūrėjų ir pirmasis šios partijos lyderis. Sunas buvo vienijanti asmenybė postimperialistinėje Kinijoje, aukštinamas tiek Kinijos Liaudies Respublikoje, tiek Taivane (o tai unikalu, turint omeny skirtingas šių šalių politines sistemas) (g. 1866 m.).
• Balandžio 14 d. – Jonas Singeris Sargentas, Jungtinių Valstijų tapytojas, kūrė portretus. Gimė Italijoje ir mirė Londone. Studijavo Paryžiaus dailės akademijoje (g. 1856 m.).
• Gegužės 15 d. – Geo Milevas, bulgarų poetas, vertėjas, politinis veikėjas (g. 1895 m.).
• Birželio 21 d. – Janas Hendrikas Leopoldas, olandų poetas simbolistas (g. 1865 m.).
• Liepos 17 d. – Lovis Korintas, vokiečių tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių vokiečių impresionistų (g. 1858 m.).
• Rugpjūčio 22 d. – Zigfrydas Meierovicas, buvo pirmasis Latvijos užsienio reikalų ministras (nuo 1918 m. lapkričio 29 d. iki 1925 m. sausio 25 d.), o vėliau Latvijos ministras pirmininkas (nuo 1921 m. birželio 19 d. iki 1923 m. sausio 26 d. ir nuo 1923 m. birželio 28 d. iki 1924 m. sausio 26 d.). Zigfrydas Meierovicas buvo Latvijos valstiečių sąjungos narys (g. 1887 m.).
• Spalio 31 d. – Michailas Frunzė, TSRS karinis veikėjas, karybos teoretikas (g. 1885 m.).
• Gruodžio 5 d. – Wladislaw Reymont, lenkų rašytojas, 1924 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už epopėją „Kaimiečiai“ (g. 1867 m.).
• Gruodžio 28 d. – Sergejus Aleksandrovičius Jeseninas, rusų poetas, vienas iš populiariausių ir žinomiausių XX amžiaus rusų poetų (g. 1895 m.).

Nobelio premijos

Nobelio premijos laureatai:

• Chemijos – Richard Adolf Zsigmondy (1865–1929);
• Fizikos – James Franck, Gustav Ludwig Hertz;
• Literatūros – Džordžas Bernardas Šo;
• Taikos – Austen Chamberlain, Charles Gates Dawes.

Nuorodos

1. Algirdas Skinkys Archyvuota kopija 2012-01-23 iš Wayback Machine projekto..
2. Adolfas Bolotinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 342 psl.
3. Jonas Šiožinys Archyvuota kopija 2012-01-23 iš Wayback Machine projekto..
4. Petronėlė Žostautaitė Archyvuota kopija 2009-11-27 iš Wayback Machine projekto..
5. Irena Kostkevičiūtė. In memoriam. Žodis apie Tomą. Literatūra ir menas, 2003 m. vasario 7 d. Archyvuota kopija 2011-10-05 iš Wayback Machine projekto.
6. Džeraldas Darelas.
7. John Fiedler.
8. Baldwin, Lewis V.; Al-Hadid, Amiri YaSin (2002). Between Cross and Crescent: Christian and Muslim Perspectives on Malcolm and Martin. Gainesville, Fla.: University Press of Florida. p. 135. ISBN 0-8130-2457-9.
9. Dyson, pp. 13–14.
10. Khan, Ali (1994). „Lessons from Malcolm X: Freedom by Any Means Necessary“. Howard Law Journal. 38: 80. Nuoroda tikrinta August 2, 2009.
11. Morris, Jerome E. (Summer 2001). „Malcolm X's Critique of the Education of Black People“. The Western Journal of Black Studies. 25 (2). Suarchyvuota iš originalo 2012-07-13. Nuoroda tikrinta August 2, 2009.
12. Cone, James H. (1991). Martin & Malcolm & America: A Dream or a Nightmare. Maryknoll, N.Y.: Orbis Books. ISBN 0-88344-721-5 - pp. 99–100, 251–252, 310–311.
13. Kihss, Peter (1965 m. vasario 22 d). „Malcolm X Shot to Death at Rally Here“. The New York Times. Nuoroda tikrinta August 1, 2008.
14. Evanzz, Karl (1992). The Judas Factor: The Plot to Kill Malcolm X. New York: Thunder's Mouth Press. ISBN 1-56025-049-6.
15. Lomax, When the Word Is Given, p. 172.
16. Rickford, Russell J. (2003). Betty Shabazz: A Remarkable Story of Survival and Faith Before and After Malcolm X. Naperville, Ill.: Sourcebooks. ISBN 1-4022-0171-0.
17. „The Black Supremacists“. Time (magazine). 1959 m. rugpjūčio 10 d. Suarchyvuotas originalas 2010-04-12. Nuoroda tikrinta July 28, 2009.
18. Asante, Molefi Kete (2002). 100 Greatest African Americans: A Biographical Encyclopedia. Amhert, N.Y.: Prometheus Books. p. 333. ISBN 1-57392-963-8.
19. Marable, Manning; Nishani Frazier, John Campbell McMillian (2003). Freedom on My Mind: The Columbia Documentary History of the African American Experience. New York: Columbia University Press. p. 251. ISBN 0-231-10890-7.
20. Salley, Columbus (1999). The Black 100: A Ranking of the Most Influential African-Americans, Past and Present. New York: Citadel Press. p. 88. ISBN 0-8065-2048-5.
21. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
22. Mikis Theodorakis.
23. Alija Izetbegovičius.
24. Celia Cruz.
25. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai