Balandžio 4

Balandžio 4 yra 94-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 95-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 271 diena.

Kov – Balandis – Geg
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30
2024

Informacija

Vardadieniai

Algaudas – Ambraziejus – Dzidas – Eglė – Izidora – Izidorius

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1803 – Rusijos imperatoriaus Aleksandro I aktu Vilniaus universitetas pavadintas Vilniaus imperatoriškuoju universitetu;
• 1863 – generalgubernatorius Michailas Muravjovas uždarė visas parapines mokyklas Lietuvoje, siekdamas apriboti mokymą lietuviškai;
• 1907 – Vilniuje įkurta Lietuvių mokslo draugija, kurios pirmininku išrinktas Jonas Basanavičius;
• 1908 – Kaune įkurta Lietuvių katalikų blaivybės draugija;
• 1919 – Lietuvos Taryba priėmė antrąją Laikinąją Valstybės Konstituciją;
• 1919 – išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona;
• 1926 – popiežius Pijus XI įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją;
• 1975 – Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia Lietuvoje Žaslių geležinkelio katastrofa, kurios metu, pasak oficialių sovietinių šaltinių, žuvo 17 žmonių;
• 1997 – pasirašyta Lietuvos ir Islandijos dvišalė readmisijos ir bevizio režimo sutartis.

Gimimo dienos

• 1557 m. – Leonas Sapiega, LDK valstybės politinis veikėjas, LDK sekretorius (1580 m.), LDK vicekancleris (1585–1589 m.), kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (nuo 1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), prisidėjo 1581 m. įkuriant LDK vyriausiąjį tribunolą, vadovavo III Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimui (m. 1633 m.).
• 1892 m. – Antanas Giedraitis-Giedrius, Lietuvos pedagogas, rašytojas (m. 1977 m.).
• 1896 m. – Julius Janonis, lietuvių poetas, revoliucionierius (m. 1917 m.).
• 1897 m. – Povilas Gasiūnas, spaudos kolekcionierius, kraštotyrininkas (m. 1966 m.).
• 1899 m. – Pranas Čepėnas, Lietuvos istorikas ir enciklopedininkas (m. 1980 m.).
• 1920 m. – Vincas Lapinskas, Lietuvos gydytojas rentgenologas ir radiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, medicinos istorikas (m. 2013 m.).
• 1925 m. – Eugenijus Algimantas Bartkus, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, statybos inžinierius (m. 2011 m.).
• 1926 m. – Bronė Tautavičienė-Burokaitė, Lietuvos archeologė, muziejininkė (m. 2002 m.).
• 1927 m. – Aušra Augustinavičiūtė, ekonomistė, sociologė, socionikos teorijos autorė (m. 2005 m.).
• 1928 m. – Viktoras Lujanas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1929 m. – Džordžas Mikelis, lietuvių kilmės aktorius (m. 2020 m.).
• 1931 m. – Aleksandras Štromas, Lietuvos teisininkas, politologas, profesorius (m. 1999 m.).
• 1932 m. – Bronė Andriškevičiūtė-Kundrotienė, Lietuvos poetė.
• 1937 m.:
  • Geromanta Balevičienė, Lietuvos gydytoja dermatologė, venerologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. 2012 m.).
  • Rimantas Marčėnas, Lietuvos istorikas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1939 m.:
  • Eugenijus Algimantas Gūzas, Lietuvos architektas, grafikas.
  • Petras Mikelionis, mokslinis agronomas, Lietuvos partinis, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2022 m.).
  • Zigmas Verbickas, choro dirigentas ir muzikos mokytojas (m. 1996 m.).
• 1942 m. – Juozas Jonikas, pedagogas ir chorvedys.
• 1945 m. – Arvydas Juodis, Lietuvos statybos inžinierius, socialinių mokslų daktaras.
• 1948 m. – Arūnas Krotkus, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1949 m.:
  • Alfonsas Navickas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Algirdas Kučinskas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
• 1950 m. – Jonas Zolubas, inžinierius, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Everistas Raišuotis, kultūros darbuotojas, choreografas, muzikos pedagogas, Švenčionių rajono savivaldos politikas (m. 1996 m.).
• 1952 m. – Irena Kriauzaitė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė.
• 1953 m. – Saulius Chlebinskas, Lietuvos grafikas (m. 1999 m.).
• 1954 m.:
  • Nijolė Steiblienė, žurnalistė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
  • Sigitas Vaičius, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Irena Kačėnienė, pedagogė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė veikėja.
• 1957 m. – Gražutė Kuneikienė, Lietuvos ir Druskininkų politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Algimantas Šidlauskas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Algirdas Paplonskis, inžinierius, Jonavos rajono ūkio ir politinis veikėjas.
• 1960 m. – Algis Bolys, pedagogas, Lietuvos ir Druskininkų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Benediktas Gricius, Lietuvos ir Kupiškio rajono Visuomenės veikėjas.
• 1963 m.:
  • Albertas Audickas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Arūnas Večkys, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės sporto, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rita Renkauskienė Jakelaitytė, Lietuvos ir Jonavos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1969 m. – Rytis Šatkauskas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Aras Vėberis, muzikos atlikėjas, tekstų ir muzikos autorius, grupės Naktinės personos įkūrėjas, internetinio portalo Frype.lt įkūrėjas ir vadovas.
• 1973 m. – Jolanta Paškevič, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės kultūros, politinė bei visuomenės veikėja.
• 1978 m. – Marius Kundrotas, politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas.
• 1987 m. – Živilė Olčauskaitė, lietuvių lengvaatletė, šuolininkė su kartimi. Treneriai: V.Šilinskas ir R.Sadzevičienė.

Neaprašyti

• 1891 – Juozapas Voronko, teisininkas, Gudijos ministrų tarybos pirmininkas, Lietuvos ministras, redaktorius.

Mirtys

• 1663 m. – Mykolas Ginkevičius, SJ, teologas, filosofas, pedagogas, daktaras (g. 1594 m.).
• 1682 m. – Mykolas Kazimieras Pacas, Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas, kilęs iš Lietuvos bajorų Pacų Gozdavos herbo giminės (g. 1624 m.).
• 1782 m. – Augustas Aleksandras Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.^[1] Karūnos kariuomenės generolas, Rusios vaivada, vienas iš politinės grupuotės Familija, nukreiptos prieš Radvilas ir Potockius iniciatorių (g. 1697 m.).
• 1820 m. – Pranciškus Ksaveras Mykolas Bogušas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės veikėjas, kultūros tyrėjas, pedagogas, publicistas (g. 1746 m.).
• 1860 m. – Juozapas Fedoravičius, Lietuvos kunigas, pedagogas, botanikas floristas (g. 1777 m.).
• 1942 m.:
  • Leonas Gustaitis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1897 m.).
  • Stasys Pūtvis, agronomas, žemės ūkio ministras, šaulys (g. 1898 m.).
• 1966 m. – Pranas Hiksa, Lietuvos kariuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos karo lakūnas kapitonas (g. 1897 m.).
• 1971 m. – Antanas Bistrickas, Lietuvos statybos inžinierius, architektas (g. 1900 m.).
• 1975 m. – Bronė Kurmytė-Monkevičienė, aktorė (g. 1913 m.).
• 1978 m. – Juozas Lūža, agronomas, lietuvių išeivijos spaudos bendradarbis, visuomenės veikėjas (g. 1911 m.).
• 1980 m. – Jonas Gudauskis, politikas, teisininkas, pedagogas (g. 1890 m.).
• 1989 m. – Bronius Voveris, vargonininkas, chorvedys, pianistas (g. 1913 m.).
• 1999 m. – Antanas Barauskas, Lietuvos inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras (g. 1924 m.).
• 2000 m. – Raimundas Katilius, Lietuvos smuikininkas virtuozas, šiuolaikinės lietuvių smuiko muzikos interpretatorius, smuiko pedagogas (g. 1947 m.).
• 2004 m. – Algirdas Landsbergis, Lietuvos dramaturgas, prozininkas, žurnalistas (g. 1924 m.).
• 2007 m. – Kazimieras Algirdas Kersnauskas, Lietuvos zootechnikas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1934 m.).
• 2009 m. – Antanas Razgaitis, teisininkas, JAV lietuvių veikėjas, ateitininkas.
• 2016 m. – Jonas Galvydis, Lietuvos agronomas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1937 m.).
• 2021 m. – Adolfas Gurskis, Lietuvos filologas, žurnalistas, redaktorius (g. 1936 m.).
• 2024 m. – Vytautė Žilinskaitė, Lietuvos prozininkė, humoristė, vaikų literatūros rašytoja (g. 1930 m.).^[2]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1581 – karalienė Elžbieta I į riterius įšventino Frensį Dreiką (Francis Drake);
• 1887 – pirmąja pasaulyje moterimi mere tapo Susana Solter (Susanna Salter), išrinkta Argonijos miestelio (Kanzasas, JAV) mere;
• 1945 – SSRS visiškai užėmė Vengriją;
• 1973 – oficialiai atidaromas Pasaulio prekybos centras Niujorke.

Gimimo dienos

• 186 m. – Marcus Aurelius Antonius Caracalla-Karakala, Septimijaus Severo vyriausias sūnus ir Romos imperatorius 211–217 m (m. 217 m.).
• 1890 m. – Stefanija Aldona Sakalauskaitė-Malachovska, Lenkijos lietuvių dainininkė (m. 1972 m.).
• 1928 m. – Maya Angelou, įžymi amerikiečių poetė.
• 1932 m. – Andrejus Arsenjevičius Tarkovskis, rusų kino režisierius, scenaristas bei aktorius, vienas garsiausių Sovietų Sąjungos režisierių (m. 1986 m.).
• 1949 m. – Abdullah Öcalan, kurdų politikas, visuomenės veikėjas, buvęs pogrindinės organizacijos Kurdistano darbininkų partija (PKK) steigėjas (1978 m.) bei pirmininkas (iki pervadinimo 2002 m.).
• 1969 m. – Sergejus Naumovas, Latvijos ledo ritulio vartininkas.
• 1970 m. – Barry Robert Pepper, kanadiečių kilmės aktorius.
• 1973 m. – David Blaine, JAV iliuzionistas (gatvės magas), taip pat garsus ir dėl įvairių pavojingų pasirodymų atlikinėjimo.
• 1976 m. – Emerson Ferreira da Rosa, brazilų futbolininkas, žaidžiantis atsitraukusio saugo pozicijoje. Buvęs Brazilijos rinktinės ir Juventus klubo žaidėjas.
• 1978 m. – Lemar, britų R&B atlikėjas išgarsėjęs po pasirodymo TV laidoje „Šlovės akademija“ (Fame Academy). Jis yra vienas iš britų atlikėjų išgarsėjusių per realybės šou.
• 1979 m.:
  • Heath Ledger, australų aktorius, kuriam Oskaras buvo įteiktas po mirties už filmą Tamsusis riteris (m. 2008 m.).
  • Stanislav „Slava“ Medvedenko, Ukrainos krepšininkas.
• 1983 m. – Benjamin (Ben) Gordon, žaidėjas, žaidžiantis NBA, Detroit „Pistons“ komandoje.
• 1985 m. – Rudy Fernandezas, Ispanijos krepšininkas.
• 1987 m. – Pedro Botelho, Brazilijos futbolininkas. Žaidžia gynėjo pozicijoje.
• 1989 m.:
  • Luiz Razia, autosporto lenktynininkas iš Brazilijos.
  • Vurnonas Anita, profesionalus futbolininkas, Amsterdamo „Ajax“ klubo žaidėjas. Gali žaisti gynėjo ir saugo pozicijose.
• 1991 m. – Jamie Lynn Marie Spears, Jungtinių Amerikos Valstijų aktorė, popdainininkė. Jamie geriausiai žinoma iš kanalo Nickelodeon rodyto serialo Zoey 101, bei, kad yra Britney Spears jaunesnė sesuo.

Neaprašyti

• 1758 – Pjeras Polis Prudonas (Pierre-Paul Prud’hon), prancūzų tapytojas ir Napoleono rūmų dailininkas;
• 1818 – Tomas Main Ridas (Thomas Mayne Reid), airių-amerikos rašytojas;
• 1978 – Irene Skliva, Miss Pasaulis 1996.

Mirtys

• 896 m. – Formosas, popiežius, pareigas ėjo nuo 891 m. spalio 6 d.^[3][4] (g. 816 m.).
• 1284 m. – Alfonsas X, Kastilijos karalius, valdė nuo 1252 m. gegužės 30 d. iki mirties. Leono karalius, valdė nuo 1252 m. gegužės 30 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1252 m. gegužės 30 d. iki mirties. Vokietijos karalius (formaliai Romėnų karalius), valdė nuo 1257 m. balandžio 1 d. iki 1275 m (g. 1221 m.).
• 1292 m. – Mikalojus III, 191-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1288 m.) (g. 1227 m.).
• 1467 m. – Liudvigas fon Erlichshauzenas, VOkiečių ordino ir Vokiečių ordino valstybės karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1410 m.).
• 1543 m. – Valteris fon Kronbergas, VOkiečių ordino valstybės veikėjas, atnaujinto Vokiečių ordino magistras (g. 1477 m.).
• 1588 m. – Frederikas II, 1559–1588 m. Danijos ir Norvegijos karalius (g. 1534 m.).
• 1617 m. – Džonas Neperis, škotų matematikas ir astrologas (g. 1550 m.).
• 1806 m. – Karlas Gocis, italų rašytojas, dramaturgas (g. 1720 m.).
• 1822 m. – Dmitrijus Levickis, ukrainiečių kilmės rusų dailininkas portretistas (g. 1735 m.).
• 1923 m. – Julijus Martovas, Rusijos socialdemokratijos veikėjas (g. 1873 m.).
• 1926 m. – Adolfas Vachas, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas (civilinio proceso teisės mokslininkas), ilgametis Leipcigo universiteto profesorius (g. 1843 m.).
• 1929 m. – Karlas Frydrikas Bencas, vokiečių mechanikas ir išradėjas, XIX a. pabaigoje, tuo pat metu kaip ir G. Daimleris, sukūrė automobilį ir 1886 m. sausio 29 d. užpatentavo „motorinį vežimėlį“ (motorwagen) (g. 1844 m.).
• 1931 m. – Andrė Mišelinas, prancūzų padangų gamintojas, kuris kartu su broliu Eduaru (Edouard), įkūrė „Michelin Tyre Company“^[5] (g. 1853 m.).
• 1932 m. – Friedrich Wilhelm Ostwald, 1909 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[6] (g. 1853 m.).
• 1953 m. – Karolis II, 1930–1940 m. Rumunijos karalius (g. 1893 m.).
• 1966 m. – Alfred Naujocks, SS karininkas, vadovavęs Gleivico (Gleiwitz) operacijai, tapusiai vienu iš Vokietijos-Lenkijos karo (Antrojo pasaulinio karo pradžia) pretekstų (g. 1911 m.).
• 1968 m. – Martinas Liuteris Kingas, amerikiečių dvasininkas, įžymus afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderis ir aktyvistas. Jo pagrindinis tikslas buvo užtikrinti Jungtinėse Valstijose progresą pilietinių teisių atžvilgiu. M. Liuteris Kingas tapo žmogaus teisių judėjimo ikona – Kingas dviejų krikščionių bažnyčių yra pripažintas kankiniu.^[7] Jis vadovavo 1955 metų Montgomerio autobusų boikotui, taip pat prisidėjo įkuriant Pietinę Krikščionių vadovybės asociaciją 1957 metais, buvo pirmasis minėtosios organizacijos prezidentas. Kingas vadovavo 1963 metų žygiui į Vašingtoną, kur jis pasakė kalbą „Aš turiu svajonę”. Savo kalboje Kingas kvietė visuomenė būti sąmoningesnę pilietinių teisų judėjimo atžvilgiu. Pasakyta kalba įtvirtino Martiną Liuterį Kingą tarp geriausių oratorių Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje (g. 1929 m.).
• 1980 m. – Red Sovine, amerikiečių country ir folko muzikos atlikėjas, dainų rašytojas (g. 1917 m.).
• 1984 m. – Olegas Antonovas, tarybinis lėktuvų konstruktorius, mokslų daktaras, TSRS (1981 m.) ir Ukrainos Mokslų Akademijų akademikas (1968 m.), Socialistinio Darbo didvyris (g. 1906 m.).
• 1987 m.:
  • Catherine Lucille Moore, amerikiečių rašytojas^[8] (g. 1911 m.).
  • Čiogjamas Trungpa, budizmo mokytojas, mokslininkas, poetas, vienuoliktasis Trungpa tulku. Jo mokykla Vakaruose vadinama Šambalos budizmu. JAV įsteigė Naropos universitetą (g. 1940 m.).
• 1991 m. – Max Frisch, šveicarų architektas, rašytojas, dramaturgas (g. 1911 m.).
• 2019 m.:
  • Aleksejus Buldakovas, rusų aktorius (g. 1951 m.).
  • Georgijus Danelija, rusų režisierius (g. 1930 m.).

Neaprašyti

• 1841 – Viljamas Henris Harisonas (William Henry Harrison), 9-asis JAV prezidentas.

Nuorodos

1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 2 t. 457 psl.
2. Mirė rašytoja Vytautė Žilinskaitė. Delfi. 2024-04-04. Nuoroda tikrinta 2024-04-04.
3. Sąrašas:Popiežiai
4. Katalikų enciklopedija (angl. The Catholic Encyclopedia)
5. Andrė Mišelinas.
6. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
7. JAV Episkopalinė ir Liuteronų bažnyčios yra skyrusios dvi religines šventes Martino Liuterio Kingo garbei – atitinkamai balandžio 4 ir sausio 15 dieną. Nors nė viena šių bažnyčių neturi oficialaus kanonizavimo proceso, abi bažnyčios bendrai pripažįsta Kingą kankiniu. Martino Liuterio Kingo statula yra pastatyta 20-ojo amžiaus kankinių galerijoje Vestminsterio vienuolyne, Londone.
8. Catherine Lucille Moore. Informacija.