Lietuvos seimas 2021 metus paskelbė Lietuvai pagražinti draugijos, Jono Karolio Chodkevičiaus, Vytauto Mačernio, Juozo Zikaro, Vincento Sladkevičiaus, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Juozo Lukšos-Daumanto, Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-osios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metais, Lietuvos totorių kultūros ir istorijos, Archyvų ir Marijos Gimbutienės metais.[1]
- Birželį prasidėjo nelegalių migrantų per Baltarusijos sieną krizė. Nuspręsta statyti tvorą tarp Lietuvos ir Baltarusijos.[2] Lapkričio 10 d. pasienio su Baltarusija ruožuose paskelbta nepaprastoji padėtis.[3] Lapkričio 29 d. Lietuvoje lankėsi Nobelio taikos premijos laureatė Nadia Murad dėl migrantų, kurių daugelis atvyko iš Irako.[4]
- Metų pradžioje pasaulyje toliau plito COVID-19 pandemija, pirmąkart užfiksuota 2019 m. pabaigoje Kinijoje. Birželio 14 d. duomenimis nuo pandemijos pradžios mirė 3,8 mln. žmonių ir užregistruota 175,9 mln. susirgusiųjų.[15] Nepaisant vakcinavimo, dėl naujos SARS-CoV-2 viruso „Omicron“ atmainos plitimo daugelis Europos šalių metų pabaigoje paskelbė rekordinius paros užsikrėtimų skaičius.[16] Pasak vėlesnės PSO atakaitos, tikėtina, kad iki 2021 m. pabaigos su SARS-CoV-2 virusu susijusių mirčių buvo 14,9 mln., kas būtų beveik 3 kartus daugiau nei oficialiai paskelbtų, kiek daugiau nei 5,4 mln. mirčių pasaulyje.[17]
- Sausio 1 d. Didžioji Britanija pradėjo metus nebebūdama ES nare.[18]
- Sausio 6 d. JAV Kongreso nariams į Kapitolijų susirinkus patvirtinti prezidento rinkimų rezultatus įvyko Donaldo Trampo rėmėjų šturmas, kurio metu balsavimas buvo trumpam sustabdytas ir evakuoti visi Kongreso nariai. Susirėmimų su policija metu žuvo 4 protestuotojai ir vienas policininkas, suimta daugiau nei 80 žmonių.[19] Kitą rytą Kongresas atnaujino procesą ir patvirtino Džo Baideną naujuoju šalies prezidentu.[20]
- Sausio mėn. kaimyninės arabų šalys sutarė nutraukti Kataro embargą, besitęsusį nuo 2017 m.[21]
- Vasario 1 d. Mianmaro kariuomenė įvykdė perversmą šalyje.[22] Po to prasidėjusiuose protestuose ir neramumuose žuvusiųjų skaičius vertinamas šimtais.[23]
- Vasario 18 d. NASA misijos Mars 2020 marsaeigis nusileido Marso Jezero krateryje.[24]
- Kovo 5−8 d. Romos popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Irake.[25]
- Kovo 18 d. Europos kosmoso agentūros taryba galutinai pritarė, kad Lietuvai būtų suteikiamas asocijuotos narystės statusas.[26]
- Kovo 23 d. konteinervežis „Ever Given“ užstrigo Sueco kanale, taip savaitei sutrikdydamas pasaulinę prekybą.[27]
- Balandžio 19 d. Mars 2020 misijos dronas Ingenuity pakilo į kelių metrų aukštį ir tapo pirmuoju kontroliuojamu skraidymo aparatu kitoje planetoje.[28]
- Gegužės viduryje Izraelis ir Gazos ruožą valdanti palestiniečių „Hamas“ grupuotė apsikeitė karinėmis oro atakomis. Pranešta apie daugiau nei 200 žuvusių palestiniečių, aukas ir neramumus Izraelyje.[29]
- Gegužės 18−22 dienomis Roterdame vyko 65-asis Eurovizijos dainų konkursas.
- Birželio 11−liepos 11 d. vyko XVI Europos futbolo čempionatas, kuris turėjo vykti 2020 m., bet dėl koronaviruso pandemijos UEFA 2020 m. kovo 17 d. sprendimu buvo nukeltas.[30][31]
- Birželio 13 d. Izraelio ministru pirmininku patvirtintas Naftali Bennett, kuris pakeitė 12 metų vadovavusį Benjamin Netanyahu.[32]
- Liepos 23−rugpjūčio 8 d. Tokijuje vyko 2020 m. vasaros olimpinės žaidynės, kurios 2020 m. kovo 24 d. buvo nukeltos Tarptautinio olimpinio komiteto dėl COVID-19 pandemijos.[33]
- Rugpjūčio 30 d. Afganistaną paliko paskutinis JAV karinis lėktuvas, taip užbaigiant 20 metų trukusį Afganistano karą. Šalies kontrolę perėmė Talibanas.[34]
- Rugsėjo 15 d. JAV, JK ir Australija paskelbė apie gynybos susitarimą AUKUS, kuriuo Australijai bus perduotos JAV ir JK naudojamos branduoliniu kuru varomų povandeninių laivų technologijos. Šis susitarimas laikytas nukreiptu prieš augančią Kinijos karinę galią. Taip pat sulaukė Prancūzijos pasmerkimo dėl prarastos daugiamilijardinės vertės sutarties su Australija dėl dyzelinu varomų povandeninių laivų statybos.[35]
- Spalio 1 d. Dubajuje prasidėjo 6 mėnesius trukusi pasaulinė paroda.[36]
- Spalio 3 d. Tarptautinis tyrimų žurnalistų konsorciumas (ICIJ) išplatino 11,9 milijonų dokumentų, pavadintų „Pandora Papers“, nutekėjusių iš 14 finansinių bendrovių. Šiuose dokumentuose įrodoma, kaip įvairūs pasaulio politikos ir kitų sričių lyderiai slėpė mokesčius nuo savo šalių.[37][38]
- Spalio 31−lapkričio 12 d. Glazge vyko JT klimato kaitos konferencija.[39]
- Lapkričio 24 d. NASA paleido DART erdvėlaivį, kuris specialiai susidūrė su Didymos asteroidu 2022 m. rugsėjo 26 d.[40][41]
- Gruodžio 25 d. buvo paleistas NASA, Europos kosmoso agentūros ir Kanados kosmoso agentūros sukurtas Džeimso Vebo kosminis teleskopas, pakeisiantis iki tol naudojamą Hablo kosminį teleskopą.[42][43] [44]
Lietuvoje
- Sausio 2 d. – Vidmantas Staniulis, lietuvių kultūros veikėjas, bibliofilas, kolekcininkas (g. 1950 m.).
- Sausio 8 d. – Algimantas Jazdauskas, Lietuvos žurnalistas, istorikas (g. 1936 m.).
- Sausio 10 d. – Kęstutis Kepežinskas, Lietuvos choro dirigentas ir muzikos mokytojas (g. 1945 m.).[45]
- Sausio 13 d. – Vytautas Rančelis, lietuvių genetikas (g. 1938 m.).
- Sausio 14 d. – Pranas Baltrėnas, Lietuvos inžinierius aplinkosaugininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1940 m.).
- Sausio 15 d. – Vytautas Brėdikis, Lietuvos architektas, pedagogas (g. 1930 m.).
- Sausio 23 d. – Mykolas Dorofėjus, Lietuvos kino ir teatro aktorius (g. 1961 m.).
- Sausio 24 d. – Rimantas Pleikys, žurnalistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1957 m.).
- Sausio 26 d. – Albinas Sirvydis, Lietuvos teisininkas, teisėjas (g. 1949 m.).
- Vasario 1 d.:
- Vasario 2 d. – Romas Batūra, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1937 m.).
- Vasario 4 d.:
- Jūratė Baranova, filosofė, eseistė, literatūros kritikė, vadovėlių autorė (g. 1955 m.).
- Petras Algirdas Čiočys, Lietuvos teisėtyrininkas, socialinių mokslų daktaras, sporto veikėjas, rankinio tarptautinės kategorijos teisėjas (g. 1931 m.).
- Vasario 10 d.:
- Vasario 13 d. – Bronius Raguotis, Lietuvos žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros istorikas (g. 1929 m.).
- Vasario 15 d. – Albertas Lukša, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1934 m.).
- Vasario 16 d.:
- Bernardas Lounas, Lietuvos žydų kilmės JAV gydytojas, kardiologas, defibriliatoriaus išradėjas, Nobelio taikos premijos laureatas (1985 m.) (g. 1921 m.).
- Danielius Mickevičius, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, vertėjas, leidėjas (g. 1937 m.).
- Vasario 24 d. – Aleksandras Vozbinas, lietuvių tapytojas (g. 1958 m.).
- Kovo 7 d. – Algimantas Ažusienis, Lietuvos astrofizikas, gamtos mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- Kovo 15 d. – Jonas Ivanauskas, Lietuvos ir Jurbarko rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1946 m.).[46]
- Kovo 16 d. – Zita Zamžickienė, lietuvių visuomenininkė (g. 1957 m.).
- Kovo 17 d. – Šarūnas Valentinavičius, Lietuvos žurnalistas (g. 1939 m.).
- Kovo 23 d. – Jonas Šukys, lietuvių kalbininkas (g. 1935 m.).
- Kovo 26 d. – Alvydas Latėnas, Lietuvos dailininkas tapytojas, dailės pedagogas (g. 1960 m.).
- Balandžio 4 d. – Adolfas Gurskis, Lietuvos filologas, žurnalistas, redaktorius (g. 1936 m.).
- Balandžio 14 d. – Eugenijus Ostapenko, Lietuvos estrados pop-scenos atlikėjas, dainų kūrėjas, kompozitorius (g. 1976 m.).
- Balandžio 15 d. – Valentina Paukštelytė, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė (g. 1938 m.).[47]
- Balandžio 17 d. – Jaunutis Makariūnas, Lietuvos architektas (g. 1934 m.).
- Balandžio 19 d.:
- Balandžio 24 d.:
- Balandžio 30 d. – Kęstutis Glaveckas, Lietuvos ekonomistas, politinis veikėjas, signataras (g. 1949 m.).[49]
- Gegužės 5 d. – Konstantinas Romualdas Dobrovolskis, Lietuvos gydytojas radiologas (g. 1939 m.).
- Gegužės 20 d.:
- Eduardas Balčytis, valtornininkas, chorvedys, muzikologas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras (g. 1937 m.).[50]
- Rimantas Šavelis, Lietuvos rašytojas prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas (g. 1942 m.).[51]
- Gegužės 22 d. – Edminas Bagdonas, lietuvių diplomatas (g. 1963 m.).[52]
- Gegužės 24 d. – Aldona Jodkaitė-Vrubliauskienė, Lietuvos aktorė (g. 1928 m.).[53]
- Gegužės 26 d. – Vytautas Mikutis, Lietuvos ekonomistas (g. 1926 m.).
- Gegužės 29 d. – Sigitas Poškus, lietuvių poetas, prozininkas (g. 1957 m.).[54]
- Birželio 3 d. – Andrius Konickis, Lietuvos filosofas, redaktorius, rašytojas (g. 1956 m.).
- Birželio 7 d. – Algirdas Alionis, Lietuvos poetas, prozininkas (g. 1940 m.).
- Birželio 15 d. – Kazys Račkauskas, Lietuvos pedagogas, bibliotekininkas, muziejininkas, kultūros istorikas, žurnalistas, leidėjas, redaktorius, visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).
- Birželio 17 d. – Jonas Algimantas Juozaitis, Lietuvos tinklinio ir plaukimo treneris, dėstytojas, sporto mokslininkas (g. 1933 m.).
- Liepos 2 d. – Juozas Gediminas Baranauskas, teisininkas, pirmasis Lietuvos televizijos diktorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1935 m.).[55]
- Liepos 6 d. – Vita Žabarauskaitė, Lietuvos dailininkė, pedagogė (g. 1962 m.).[56]
- Liepos 7 d. – Sigitas Renčys, Lietuvos literatūros kritikas, partinis veikėjas, švietimo vadybininkas (g. 1948 m.).[57]
- Liepos 11 d.:
- Liepos 15 d. – Leonardas Kairiūkštis, Lietuvos miškininkas, akademikas (g. 1928 m.).[60]
- Liepos 16 d. – Algirdas Klova, Lietuvos kompozitorius, muzikologas, etnomuzikologas (g. 1958 m.).[61]
- Liepos 17 d. – Antanas Račis, enciklopedininkas, 2001–2015 metais leistos Visuotinės lietuvių enciklopedijos vyriausiasis redaktorius (g. 1936 m.).[62]
- Liepos 21 d. – Goda Ferensienė, Lietuvos žurnalistė, vertėja (g. 1932 m.).[63]
- Liepos 30 d. – Eduardas Tarasevičius, lietuvių farmacininkas (g. 1942 m.).[64]
- Rugpjūčio 2 d. – Jolanta Kostkevičienė, lietuvių algologė (g. 1962 m.).[65]
- Rugpjūčio 6 d. – Donaldas Kaganas, Lietuvos žydų kilmės JAV istorikas (g. 1932 m.).[66]
- Rugpjūčio 12 d. – Juozas Stepankevičius, Lietuvos inžinierius kelininkas, muziejininkas (g. 1933 m.).[67]
- Rugpjūčio 14 d. – Algirdas Pocius, rašytojas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1930 m.).[68]
- Rugpjūčio 15 d.:
- Rugpjūčio 19 d. – Andrius Linkus, Lietuvos verslininkas, „Algos grupės“ koncerno steigėjas ir prezidentas (g. 1945 m.).[71]
- Rugpjūčio 23 d. – Žygintas Pečiulis, žurnalistas, habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius, buvęs LRT Tarybos pirmininkas (g. 1955 m.).[72]
- Rugpjūčio 27 d. – Birutė Kažemėkaitė, gydytoja, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (g. 1961 m.).[73]
- Rugpjūčio 31 d.:
- Jonas Mockus, Lietuvos matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (g. 1931 m.).[74]
- Kazimieras Motieka, teisininkas, baudžiamųjų bylų advokatas, politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1929 m.).[75]
- Rugsėjo 3 d.:
- Rugsėjo 6 d. – Aleksandras Šepkus, lietuvių juvelyras (g. 1954 m.).[80]
- Rugsėjo 14 d. – Donatas Vaclovas Simaitis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1944 m.).[81]
- Rugsėjo 15 d. – Romualdas Rakauskas, fotožurnalistas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, savaitraščio „Nemunas“ bendradarbis. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės narys. Aktyviai rengė personalines ir dalyvavo grupinėse meninės fotografijos parodose (g. 1941 m.).[82]
- Rugsėjo 17 d.:
- Pranas Noreika, Lietuvos inžinierius, energetikas, partinis veikėjas, vadybininkas (g. 1927 m.).[83]
- Algirdas Vapšys, inžinierius statybininkas, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjas (g. 1933 m.).[84]
- Rugsėjo 18 d. – Kęstutis Makariūnas, Lietuvos fizikas, eksperimentinės branduolio fizikos Lietuvoje pradininkas (g. 1932 m.).[85]
- Rugsėjo 21 d. – Vera Macienė, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja (g. 1957 m.).[86]
- Rugsėjo 25 d. – Leonardas Gutauskas, Lietuvos rašytojas, tapytojas (g. 1938 m.).[87]
- Rugsėjo 29 d. – Bronius Vaidutis Kutavičius, vienas žymiausių lietuvių kompozitorių, pedagogas (g. 1932 m.).[88]
- Spalio 1 d. – Vytautas Kolesnikovas, tapytojas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1948 m.).[89]
- Spalio 5 d. – Juozas Žemaitis, Lietuvos katalikų vyskupas (g. 1926 m.).[90]
- Spalio 8 d. – Albinas Stankus, Lietuvos gydytojas neuropatologas, mokslininkas, išradėjas, dėstytojas, Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1942 m.).[91]
- Spalio 13 d. – Antanas Dilys, Lietuvos fotografas (g. 1932 m.).[92]
- Spalio 14 d. – Irena Budriūnienė-Jurgelėnaitė, lietuvių chorvedė ir pedagogė (g. 1936 m.).[93]
- Spalio 16 d. – Eleonora Mykolaitienė, Lietuvos žurnalistė (g. 1930 m.).[94]
- Spalio 20 d. – Jonas Mačiukevičius, Lietuvos poetas, prozininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1939 m.).[95]
- Spalio 24 d. – Algirdas Strumskis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1938 m.).[96]
- Spalio 26 d.:
- Spalio 30 d. – Arūnas Šikšta, lietuvių vadybininkas, buvęs AB „TEO LT“, didžiausios Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos, vadovas (g. 1968 m.).[100]
- Lapkričio 8 d. – Elvyra Bungardienė, Lietuvos choreografė, režisierė, scenografė (g. 1935 m.).[101]
- Lapkričio 12 d. – Konstantinas Jakovlevas-Mateckis, Lietuvos inžinierius architektas (g. 1929 m.).[102]
- Lapkričio 13 d. – Dalia Triponienė, Lietuvos gydytoja, kraujagyslių chirurgė (g. 1938 m.).[103]
- Lapkričio 14 d.:
- Lapkričio 15 d. – Irena Jasiūnaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas), lietuvių operos primadona (g. 1925 m.).[106]
- Lapkričio 19 d.:
- Lapkričio 23 d. – Juozas Jakavonis, partizaninio judėjimo dalyvis, politinis kalinys (g. 1925 m.).[110]
- Lapkričio 24 d. – Vytenis Albertas Zabukas, pedagogas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Seimo (1996–2000 m.) narys (g. 1940 m.).[111]
- Lapkričio 26 d.:
- Gruodžio 8 d. – Pranas Aleknavičius, Lietuvos žemėtvarkos inžinierius (g. 1941 m.).[114]
- Gruodžio 9 d. – Vytautas Damaševičius, Lietuvos kino režisierius, operatorius (g. 1944 m.).[115]
- Gruodžio 10 d. – Stasys Žilys, Romos katalikų dvasininkas ir archyvaras, tapytojas ir rašytojas, vertėjas (g. 1924 m.).[116]
- Gruodžio 14 d. – Jonas Palionis, lietuvių kalbininkas (g. 1924 m.).[117]
- Gruodžio 17 d.:
- Gruodžio 19 d. – Vytautas Straižys, Lietuvos astronomas (g. 1936 m.).[122]
- Gruodžio 24 d. – Juozas Rygertas, lietuvių teatro ir kino aktorius (g. 1936 m.).[123]
- Gruodžio 26 d. – Aldona Bartusevičienė, Lietuvos gydytoja radiologė, visuomenės veikėja (g. 1924 m.).[124]
- Gruodžio 27 d.:
Nedatuota
- Antanas Strigūnas, Lietuvos ir Pasvalio rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1936 m.).[127][128]
Pasaulyje
- Sausio 1 d. – Lajamas Reilis, airių dainininkas ir dainų autorius, buvęs grupės „Bagatelle“ narys (g. 1955 m.).
- Sausio 4 d. – Tania Roberts, amerikiečių aktorė (g. 1955 m.).
- Sausio 16 d. – Filas Spektoras, amerikiečių garso įrašų prodiuseris, išgarsėjęs XX a. 7-jame dešimtmetyje. Mirė kalėjime nuteistas už žmogžudystę.[129] (g. 1940 m.).
- Sausio 20 d.:
- Sausio 21 d. – Natali Delon, buvęs prancūzų modelis, kino aktorė ir režisierė (g. 1941 m.).
- Sausio 23 d. – Laris Kingas, amerikiečių radijo ir televizijos žurnalistas (g. 1933 m.).[130]
- Sausio 28 d.:
- Sausio 29 d. – Danute Bankaitis-Davis, lietuvių kilmės JAV chemikė ir dviratininkė, olimpietė, pasaulio čempionė (g. 1958 m.).
- Vasario 9 d. – Čikas Korija, amerikiečių pianistas, atlikęs įvairių stilių džiazo muziką. Vienas iš džiazroko ir Jazz Fusion pradininkų (g. 1941 m.).
- Vasario 10 d.:
- Vasario 14 d. – Karlosas Menemas, Argentinos prezidentas (nuo 1989 m. liepos 8 d. iki 1999 m. gruodžio 10 d.). Peronistų partijos narys (g. 1930 m.).
- Vasario 25 d. – Hannu Olavi Mikkola, suomių lenktynininkas. Pasaulio ralio čempionate Mikkola dalyvavo nuo 1973 iki 1993 m. 1983 m. Mikkola, vairuodamas Audi Quattro automobilį tapo pasaulio ralio čempionu, 1979 m., 1980 m. bei 1984 m. galutinėje čempionato įskaitoje liko antras. Iš viso per savo karjerą Mikkola laimėjo 18 Pasaulio ralio čempionato etapų (g. 1942 m.).
- Kovo 9 d. – Džeimsas Levainas, JAV dirigentas, pianistas (g. 1943 m.).
- Kovo 21 d. – Adamas Zagajevskis, lenkų poetas, rašytojas (g. 1945 m.).[131]
- Kovo 22 d. – Elginas Beiloras, profesionalus amerikiečių krepšininkas (g. 1934 m.).
- Kovo 24 d. – Uldis Bėrzinis, Latvijos poetas, žurnalistas, vertėjas, politinis veikėjas (g. 1944 m.).
- Kovo 31 d. – Kamal Ganzouri, Egipto ekonomistas, du kartus ėjęs šalies ministro pirmininko pareigas (g. 1933 m.).
- Balandžio 9 d. – Princas Filipas, karalienės Elžbietos II vyras (g. 1921 m.).
- Balandžio 19 d. – Volteris Mondeilas, Jungtinių Amerikos Valstijų politikas, 1977–1981 metais, vadovaujant Džimiui Karteriui, ėjęs 42-ojo JAV viceprezidento pareigas (g. 1928 m.).
- Balandžio 20 d. – Idriss Déby, Čado politikas ir prezidentas (g. 1952 m.).[132]
- Balandžio 23 d. – Fredi, Suomijos aktorius, muzikantas, dainininkas, dainų autorius ir televizijos laidų vedėjas (g. 1942 m.).
- Balandžio 24 d. – Šunsukė Kikučis, japonų kompozitorius, sukūręs daug muzikos televizijos serialams, animė ir kitų žanrų filmams (g. 1931 m.).[133]
- Balandžio 27 d. – Ed Diener, amerikiečių psichologas, profesorius ir knygų autorius (g. 1946 m.).
- Gegužės 6 d.:
- Gegužės 7 d. – Jegoras Ligačiovas, SSRS partinis ir valstybės veikėjas, TSKP Politinio biuro narys (g. 1920 m.).
- Gegužės 10 d. – Svante Thuresson, švedų džiazo muzikos atlikėjas (g. 1937 m.).[135]
- Gegužės 23 d. – Max Mosley, buvęs teisininkas ir automobilių sporto lenktynininkas, nuo 1993 iki 2009 m. buvo Tarptautinės automobilininkų federacijos prezidentas (g. 1940 m.).[136]
- Birželio 3 d. – Anerood Jugnauth, Mauricijaus politikas, prezidentas ir ministras pirmininkas (g. 1930 m.).[137]
- Liepos 1 d. – Louis Andriessen, olandų kompozitorius ir pianistas (g. 1939 m.).[138]
- Liepos 5 d. – Vladimiras Menšovas, rusų aktorius ir režisierius (g. 1939 m.).[139]
- Liepos 6 d. – Dživanas Gasparianas, žymus armėnų muzikas ir kompozitorius, armėnų liaudies instrumento duduko virtuozas (g. 1928 m.).[140]
- Liepos 17 d. – Žaklina Sasar, prancūzų aktorė, geriausiai žinoma vaidmenimis italų kine praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje (g. 1940 m.).
- Liepos 23 d. – Toshihide Masukawa, japonų fizikas teoretikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1940 m.).[141]
- Rugpjūčio 8 d. – Janas Kaplinskis, estų poetas ir rašytojas (g. 1941 m.).[142]
- Rugpjūčio 9 d. – Sergejus Kovaliovas, žymus disidentas ir politinis kalinys buvusioje Sovietų Sąjungoje, žmogaus teisių aktyvistas ir politikas postsovietinėje Rusijoje (g. 1930 m.).[143]
- Rugpjūčio 15 d. – Gerhardas Miuleris, buvęs Vakarų Vokietijos futbolininkas, rezultatyviausias vokiečių žaidėjas (g. 1945 m.).[144]
- Rugpjūčio 26 d. – Alesis Razanavas, baltarusių poetas ir vertėjas (g. 1947 m.).[145]
- Rugpjūčio 27 d. – Zygfrydas Matusas, Vokietijos kompozitorius (g. 1934 m.).[146]
- Rugpjūčio 28 d. – Teresa Żylis-Gara, dainininkė, operos solistė, viena žymiausių XX a. antros pusės operos dainininkių Europoje ir pasaulyje (g. 1930 m.).[147]
- Rugpjūčio 29 d. – Žakas Rogas, belgų gydytojas, sporto veikėjas, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas (2001–2013 m.) (g. 1942 m.).[148]
- Rugsėjo 6 d. – Žanas Polis Belmondo, vienas žinomiausių visų laikų prancūzų kino aktorių, prisidėjęs prie Prancūzų naujosios bangos meno judėjimo (g. 1933 m.).[149]
- Rugsėjo 10 d. – Žoržė Sampajas, Portugalijos teisininkas, politinis veikėjas, Portugalijos prezidentas (1996–2006 m.). (g. 1939 m.).[150]
- Rugsėjo 11 d. – Abimaelis Gusmanas, Peru filosofijos profesorius, maoistinės organizacijos Švytintis kelias įkūrėjas ir ilgametis lyderis (g. 1934 m.).[151]
- Rugsėjo 16 d. – Dušanas Ivkovičius, vienas tituluočiausių visų laikų serbų trenerių (g. 1943 m.).[152]
- Rugsėjo 17 d. – Abdelazizas Buteflika, Alžyro prezidentas 1999–2019 m. (g. 1937 m.).[153]
- Rugsėjo 20 d. – Claude Lombard, Belgijos dainininkė (g. 1945 m.).[154]
- Rugsėjo 21 d. – Mohamed Hussein Tantawi, buvęs karinių Egipto pajėgų vadas (tuo pačiu de facto Egipto vadovas). Jis juo tapo iš Egipto prezidento posto po 2011 m. Egipto revoliucijos pasitraukus Hosni Mubarak. Nuo 1991 m. iki 2012 m. Tantawi buvo šalies gynybos ministras (g. 1935 m.).[155]
- Rugsėjo 29 d. – Hayko, Armėnijos pop muzikos dainininkas ir dainų autorius (g. 1973 m.).[156]
- Spalio 6 d. – Tomojasu Asaoka, buvęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (g. 1962 m.).[157]
- Spalio 18 d. – Kolinas Liuteris Pauelas, Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės veikėjas ir keturių žvaigždučių atsargos generolas. 2001–2005 m., JAV prezidento Džordžo V. Bušo pirmosios kadencijos metu, Pauelas ėjo 65-ojo JAV valstybės sekretoriaus pareigas (g. 1937 m.).[158]
- Spalio 20 d. – Mihalas Čiksentmihalis, vengrų psichologas (g. 1934 m.).[159]
- Spalio 26 d.:
- Lapkričio 6 d. – Raúl Rivero, Kubos poetas ir žurnalistas (g. 1945 m.).[162]
- Lapkričio 7 d. – John Tabinaman, buvęs Bugenvilio salos Papua Naujojoje Gvinėjoje prezidentas (g. 1952 m.).[163]
- Lapkričio 11 d. – Frederikas Vilemas de Klerkas, Pietų Afrikos Respublikos politikas, buvęs prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas (g. 1936 m.).[164]
- Lapkričio 17 d. – Tėnsas Jordanas, Pietų Afrikos dainininkas ir dainų autorius (g. 1971 m.).[165]
- Lapkričio 23 d. – Čion Duhanas, Pietų Korėjos politikas, buvęs šalies prezidentas, ėjęs pareigas 1980–1988 m. (g. 1931 m.).[166]
- Lapkričio 25 d. – Michalas Hasiukas, lenkų kalbininkas, baltistas (g. 1931 m.).[167]
- Lapkričio 28 d.:
- Gruodžio 5 d. – Stevanas Jelovacas, Serbijos krepšininkas, puolėjas (g. 1989 m.).[170]
- Gruodžio 6 d. – Masajukis Uemura, NES ir SNES žaidimų konsolių projektuotojas (g. 1943 m.).[171]
- Gruodžio 11 d. – Anne Rice, amerikiečių rašytoja, rašiusi gotikine ir religine tematika (g. 1941 m.).[172]
- Gruodžio 13 d. – Sergejus Solovjovas, rusų kino režisierius (g. 1944 m.).[173]
- Gruodžio 18 d. – Ričardas Rodžersas, pasaulinio garso britų architektas (g. 1933 m.).[174]
- Gruodžio 21 d. – Carlyle Glean, Grenados politikas, 2008–2013 m. ėjęs šalies generalgubernatoriaus pareigas (g. 1932 m.).[175]
- Gruodžio 26 d. – Desmondas Tutu, Pietų Afrikos anglikonų arkivyskupas, pirmasis juodaodis arkivyskupas Pietų Afrikoje, kovotojas prieš apartheidą (g. 1931 m.).[176]
- Gruodžio 30 d. – Karelas Lopraisas, čekų autosporto lenktynininkas. Jis šešis kartus laimėjo Dakaro ralyje sunkvežimių kategorijoje ir pagal šį rodiklį yra pirmas ralio istorijoje (g. 1949 m.).[177]