Balandžio 13 yra 103-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 104-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 262 dienos.
Vardadieniai
Algaudė – Ida – Idalija – Liaugaudas – Liaugintė – Martynas – Mingaudas
Gimimo dienos
- 1534 m. – Vaclovas Virbickis, XVI a. Žemaičių vyskupas (m. 1555 m.).
- 1829 m. – Stanislovas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1897 m.).
- 1847 m. – Henrikas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1917 m.).
- 1859 m. – Jurgis Baranauskas, Lietuvos knygnešys (m. 1941 m.).
- 1867 m. – Juozas Kasputis, Lietuvos knygnešys (m. 1943 m.).
- 1871 m. – Jurgis Matulevičius-Matulaitis, lietuvių palaimintasis ir Vilniaus vyskupas 1918–1925 m., arkivyskupas 1925–1927 m.[1] (m. 1927 m.).
- 1884 m. – Olga Kuzmina-Dauguvietienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 1967 m.).
- 1887 m. – Stasys Mikelkevičius, Romos katalikų kunigas, Vilkaviškio vyskupijos kancleris (m. 1977 m.).
- 1891 m. – Danielius Dolskis, XX a. pradžios dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas (m. 1931 m.).
- 1892 m. – Juozas Giedraitis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1967 m.).
- 1898 m. – Jadvyga Čiurlionytė, Lietuvos etnomuzikologė, menotyros daktarė, profesorė, visuomenės veikėja (m. 1992 m.).
- 1901 m. – Kazys Krikščiukaitis, Lietuvos inžinierius, architektas (m. 1965 m.).
- 1906 m. – Jurgis Balčiūnas, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
- 1915 m. – Antanė Kučinskaitė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2006 m.).
- 1926 m. – Sofija Veiverytė, Lietuvos monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininkė, profesorė (m. 2009 m.).
- 1928 m. – Vytautas Jakelaitis, Lietuvos kultūrologas, politinis ir visuomenės veikėjas, LR kultūros viceministras.
- 1941 m. – Jonas Čičinskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- 1943 m. – Vytautas Pranas Taura, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1947 m. – Lidija Murauskienė, pedagogė, Istorijos mokytoja konsultantė, Lietuvos ir Tauragės rajono politinė veikėja.
- 1951 m. – Eugenijus Gaubas, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1954 m. – Rimantas Bagdzevičius, Lietuvos aktorius.
- 1956 m.:
- 1969 m. – Algimantas Juozakas, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų (m. 1991 m.).
- 1970 m. – Dainius Kačiušis, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1987 m. – Remigijus Trakimas, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandoje.
Mirtys
- 1692 m. – Mykolas Jurgis Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, valstybės veikėjas (g. 1621 m.).
- 1737 m. – Jonas Berentas, religinių leidinių vertėjas ir redaktorius (g. 1667 m.).
- 1963 m. – Romualdas Juknevičius, režisierius, aktorius. Žmona – aktorė Ona Knapkytė (g. 1906 m.).
- 1967 m. – Izabelė Matusevičiūtė, Lietuvos kalbininkė, Kanados lietuvių visuomenės veikėja (g. 1906 m.).
- 1990 m. – Jonas Minelga, poetas[2] (g. 1918 m.).
- 1994 m. – Eugenijus Katinas, Lietuvos chirurgas onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
- 1995 m. – Aleksandras Vanagas, žymus lietuvių kalbininkas, profesorius, žymiausias XX a. 2-osios pusės lietuvių onomastikos tyrėjas (g. 1934 m.).
- 1997 m. – Bronys Raila, žurnalistas, literatūrologas, rašytojas, poetas, vertėjas (g. 1909 m.).
- 2000 m. – Viktoras Baltaitis, lietuvių gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- 2022 m. – Juzefa Čeičytė, Lietuvos tapytoja, scenografė (g. 1922 m.).[3]
Gimimo dienos
- 1519 m. – Kotryna Mediči, 1547–1559 m. Prancūzijos karalienė (m. 1589 m.).
- 1743 m. – Tomas Džefersonas, 3-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1801–1809), pagrindinis Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos autorius. Džefersonas buvo vienas iš pačių įtakingiausių JAV Tėvų-įkūrėjų, žinomas dėl respublikonizmo idealų Jungtinėse Valstijose sklaidos. Džefersonas įsivaizdavo Ameriką „Laisvės imperijos”[4] pagrindinę jėgą, kuri skleistų respublikonizmą ir priešintųsi Britanijos imperializmui (m. 1826 m.).
- 1866 m. – Robert LeRoy Parker, garsus Laukinių Vakarų bankų ir traukinių plėšikas, Laukinės Gaujos lyderis (m. 1908 m.).
- 1885 m. – Djordis Lukačas, vengrų marksistinis filosofas ir literatūros kritikas (m. 1971 m.).
- 1906 m. – Samuelis Beketas, airių kilmės dramaturgas, rašęs angliškai ir prancūziškai, jo kūryboje dominuoja sąmonės srauto forma (m. 1989 m.).
- 1934 m. – Zygfrydas Matusas, Vokietijos kompozitorius (m. 2021 m.).
- 1939 m. – Seamus Heaney, airių poetas ir Nobelio premijos laureatas.
- 1940 m. – Max Mosley, buvęs teisininkas ir automobilių sporto lenktynininkas, nuo 1993 iki 2009 m. buvo Tarptautinės automobilininkų federacijos prezidentas (m. 2021 m.).
- 1941 m. – Michael Stuart Brown, 1985 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5].
- 1953 m. – Romas Vitkauskas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, Lenkijos valstybės veikėjas.
- 1954 m. – Noller Olsen, danų dainininkas, vienas iš grupės „Olsen Brothers“ narių.
- 1962 m. – Hilelis Slovakas, pirmasis JAV roko grupės „Red Hot Chili Peppers“ gitaristas (m. 1988 m.).
- 1963 m.:
- 1966 m. – Ali Boumnijel, baigęs karjerą Tuniso futbolininkas, Tuniso rinktinės vartininkas.
- 1970 m. – Richard Bartlett (Ricky) Schroder, amerikiečių kino ir televizijos aktorius.
- 1978 m. – Karlesas Pujolis Saforkada, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir Barcelona klubo gynėjas.
- 1980 m. – Jana Cova, čekų pornožvaigždė[7].
- 1986 m. – Elvis Želubovskis, latvių ledo ritulininkas, puolėjas. Nuo 2006 m. jis žaidžia Latvijos ledo ritulio lygos klube SK Riga 20. Latvijos rinktinės sudėtyje jis dalyvavo trijose Pasaulio jaunių čempionatuose, iš viso įmušė 8 įvarčius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.
Neaprašyti
- 1955 m. – Irina Chakamada.
(red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 126.
Robert W. Tucker, and David C. Hendrickson, Empire of Liberty: The Statecraft of Thomas Jefferson (1990)