1918 m.
Metai From Wikipedia, the free encyclopedia
1918 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis | |
Lietuvoje
Įvykiai
- Sausio 8 d. – Lietuvos Taryba nutarė skelbti nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi be jokių „amžinųjų ryšių su Vokietija“;
- Sausio 23 d. – Vilniuje įsteigta Baltarusijos mokslo draugija – Lietuvos baltarusių mokslininkų organizacija;
- Sausio 30 d. – Lietuvos Taryba pareikalavo, kad Rusija grąžintų išvežtas kultūros vertybes. Tarybos nutarimą pasirašė Jonas Basanavičius.
- Vasario 1 d. – Rusijos lietuvių politinis organas – Lietuvių vyriausioji taryba – išleido atsišaukimą į pasaulio tautas ir valstybes. Jame reikalavo pripažinti Lietuvai teisę steigti nepriklausomą demokratinę respubliką, pripažinti etnografines jos sienas bei atlyginti karo padarytus nuostolius;
- Vasario 16 d. – Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimas.
- Kovo 3 d. – Brest-Litovsko taikos sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai;
- Kovo 4 d. – Vilniuje atidarytas Šv. Kazimiero draugijos knygynas, prekiavęs lietuviškais leidiniais;
- Kovo 13 d. – Amerikos lietuvių Seimas balsavo už Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sujungimą nepriklausomoje valstybėje ir kreipėsi į JAV vyriausybę skatindamas pripažinti tokią nepriklausomą Lietuvą;
- Kovo 23 d. – Vokietija pripažino Nepriklausomą Lietuvos valstybę;
- Kovo 24 d. – Lietuvos Tarybos delegacija kreipėsi į popiežiaus nuncijų Miunchene, prašydama popiežių pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir suteikti jai apaštališką palaiminimą.
- Gegužės 4 d. – Vokietija Lietuvos Tarybai įteikė Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo dokumentą.
- Lapkričio 1 d. – Vilniuje, Vytauto gimnazijoje, įsteigtas pirmasis skautų vienetas;
- Lapkričio 2 d. – moterims buvo suteikta balsavimo teisė;
- Lapkričio 13 d. – Perlojoje paskelbta nepriklausoma Perlojos respublika su savo kariuomene, pinigais ir prezidentu. Respublika gyvavo iki 1923 m.;
- Lapkričio 30 d. – Mažosios Lietuvos Tautinė Taryba pasirašė Tilžės aktą, tuo išreikšdama norą prisijungti prie Lietuvos.
- Gruodžio 1 d. – Kaune į vyskupus įšventintas Jurgis Matulaitis (g. 1871 m.);
- Gruodžio 20 d. – įkurta Kauno apskritis;
- Gruodžio 22 d. – Rusijos vyriausybė dekretu pripažino Lietuvos laikinąją revoliucine darbininkų ir valstiečių vyriausybę, vadovaujamą Vinco Mickevičiaus-Kapsuko;
- Gruodžio 27 d. – išleisti pirmieji Lietuvos pašto ženklai;
- Gruodžio 31 d.:
- Lietuvos Respublikos vyriausybė persikėlė į Kauną;
- Vokiečių kariuomenė pasitraukė iš Vilniaus.
Gimtadieniai
| Gimtadieniai |
- Sausio 1 d. – Leonas Švedas, dvikalbis Lietuvos ir Lenkijos poetas bei prozininkas, choro dainininkas (m. 2003 m.).
- Sausio 15 d. – Vaclovas Mališauskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, akademikas (m. 1996 m.).
- Sausio 16 d. – Jonas Kiauleikis, Lietuvos gydytojas endokrinologas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1990 m.).
- Sausio 18 d. – Jurgis Gimbutas, architektas, lietuvių spaudos ir visuomenės veikėjas, inžinerijos mokslų daktaras (m. 2001 m.).
- Sausio 31 d. – Solomonas Atamukas, istorikas, Lietuvos žydų bendruomenės veikėjas. 1st. daktaras (1979).
- Vasario 1 d. – Barbora Vileišytė, knygotyrininkė ir bibliofilė. (m. 2012 m.).
- Vasario 8 d.:
- Liudmila Chetagurova, žymi Lietuvos arfininkė (m. 2008 m.).
- Nojus Feigelmanas, Lietuvos knygotyrininkas, bibliografas (m. 2002 m.).
- Vasario 18 d. – Steponas Matulis, Romos katalikų kunigas, MIC, vienuolis marijonas, bažnyčios istorijos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
- Kovo 6 d. – Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Lietuvos karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas (m. 1957 m.).
- Kovo 17 d. – Juozas Bacevičius, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 1995 m.).
- Kovo 18 d. – Juozas Indra, dainininkas (tenoras), kompozitorius, dirigentas (m. 1968 m.).
- Kovo 23 d. – Stasys Paberžis, futbolininkas, Lietuvos sporto veikėjas, futbolo žurnalistas ir statistikas.
- Kovo 27 d. – Bronius Urbanavičius, tarybinių partizanų būrio vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1989 m.).
- Balandžio 8 d. – Gražina Virginija Kernagienė-Blynaitė, lietuvių teatro aktorė.
- Balandžio 19 d. – Vladimiras Pašuta, lietuvių istorikas (m. 1983 m.).
- Balandžio 23 d.:
- Kazys Ambrozaitis, Lietuvos gydytojas rentgenologas, daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
- Vytautas Kasiulis, Lietuvos tapytojas (m. 1995 m.).
- Balandžio 24 d. – Kazimieras Kruopis, muzikos pedagogas ir chorvedys (m. 1994 m.).
- Balandžio 25 d. – Eduardas Astramskas, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 2007 m.).
- Balandžio 29 d. – Steponas Kosmauskas, Lietuvos aktorius, kultūros veikėjas (m. 1985 m.).
- Gegužės 6 d. – Vytautas Aleksandras Jonynas, Lietuvos literatūros kritikas (m. 2004 m.).
- Gegužės 13 d. – Stasys Selemenavičius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1993 m.).
- Gegužės 20 d. – Juozas Bulota, Lietuvos žurnalistas, rašytojas (m. 1994 m.).
- Gegužės 22 d. – Juozas Grimskis, vargonininkas ir chorvedys.
- Gegužės 24 d. – Katarina Szelinski-Singer, vokiečių skulptorė.
- Birželio 16 d. – Juozas Petras Kazickas, lietuvių verslininkas, filantropas. Ekonomikos mokslų daktaras.
- Birželio 20 d. – Antanas Butkus, Lietuvos agronomas, biochemikas, visuomenės veikėjas, agronomijos daktaras (m. 1997 m.).
- Rugpjūčio 6 d. – Jonas Minelga, poetas[1] (m. 1990 m.).
- Rugpjūčio 8 d. – Eduardas Budreika, Lietuvos inžinierius, architektas, profesorius (m. 2007 m.).
- Rugpjūčio 17 d. – Jonas Juodagalvis, Lietuvos teatro aktorius (m. 1975 m.).
- Rugsėjo 7 d. – Antanas Mockus, lietuvių tautosakininkas, pedagogas, kultūros veikėjas (m. 1995 m.).
- Rugsėjo 26 d. – Valteris Kristupas Banaitis, vargonininkas, chorvedys, publicistas, kompozitorius, visuomenininkas.[2] (m. 1999 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Algirdas Mykolas Dobrovolskis, kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas, viena žymiausių Kėdainių rajono asmenybių (m. 2005 m.).
- Spalio 2 d. – Leonas Gastila, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
- Spalio 11 d. – Pranas Gavėnas, SDB, Romos katalikų vienuolis salezietis, leidėjas, rašytojas, vertėjas, visuomenininkas (m. 2000 m.).
- Spalio 13 d. – Vytautas Majauskas, Lietuvos gydytojas psichiatras, visuomenės veikėjas, daktaras (1948 m.) (m. 2004 m.).
- Spalio 16 d. – Antanas Spelskis, Lietuvos architektas, architektūros istorikas, habilituotas architektūros mokslų daktaras (m. 1987 m.).
- Spalio 24 d. – Klemensas Gumauskas, Lietuvos inžinierius, Švedijos lietuvių visuomenės veikėjas.
- Lapkričio 1 d. – Valerijus Charazovas, TSKP veikėjas. (m. 2013 m.)
- Lapkričio 6 d. – Vincas Natkevičius, Lietuvos literatūrologas, pedagogas, rezistentas (m. 1999 m.).
- Lapkričio 20 d. – Stasys Sližys, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas, kompozitorius. (m. 2013 m.).
- Lapkričio 21 d. – Marija Baranauskienė, Lietuvos agronomė daržininkė, biomedicinos mokslų daktarė (m. 2014 m.).
- Gruodžio 1 d. – Janina Budrikaitė, Lietuvos teatro aktorė (m. 1996 m.).
- Mykolas Žilionis, Lietuvos karininkas, partizanas (m. 1947 m.).
Mirtys
- Sausio 18 d. – Jurgis Bielinis, Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis (g. 1846 m.).
- Liepos 17 d. – Edvardas Jančevskis, Lietuvos ir Lenkijos botanikas (g. 1846 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Stanislavas Trusevičius, Lietuvos spaudos ir revoliucinis – politinis veikėjas (g. 1869 m.).
- Rugsėjo 4 d. – Antanas Radušis, Lietuvos kunigas, draudžiamos spaudos platintojas ir švietėjas, tautosakininkas (g. 1848 m.).
- Spalio 8 d. – Joana Dominika Griniuvienė-Pavalkytė, Lietuvos knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės ir politinė veikėja (g. 1865 m.).
- Gruodžio 1 d. – Mikelis Ašmys, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas (g. 1891 m.).
- Gruodžio 15 d. – Antanas Staniukynas, Romos katalikų kunigas, teologijos mokslų daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas ir publicistas (g. 1865 m.).
Nedatuota
- Antanas Varnagiris, Romos katalikų kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, gydytojas (g. 1850 m.).
- Silvestras Baltramaitis, Lietuvos bibliografas, literatūros istorikas (g. 1841 m.).
- Stanislovas Raila, advokatas, „Aušros“ bendradarbis, visuomenės veikėjas (g. 1844 m.).
Pasaulyje
Įvykiai
- Sausio 8 d. – JAV prezidentas Woodrow Wilson paskelbė savo „Keturiolikos punktų“ programą pasaulio sutvarkymui po Pirmojo pasaulinio karo;
- Sausio 15 d. – (sausio 28 d. pagal Grigališkąjį kalendorių) – Vladimiras Leninas įsteigė Raudonąją armiją.
- Vasario 1 d. – (vasario 14 d. pagal Grigališkąjį kalendorių) – Rusija pereina prie Grigaliaus kalendoriaus;
- Vasario 24 d. – Estija paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos.
- Kovo 3 d. – Pirmasis pasaulinis karas baigiasi: Vokietija, Austrija ir Tarybų Rusija sudaro Brest-Litovsko sutartį, pagal kurią Rusija pasitraukia iš karo;
- Kovo 5 d. – Rusijos sostinę bolševikai perkelia iš Petrogrado į Maskvą;
- Kovo 7 d. – bolševikai pasivadino Rusijos komunistų partija;
- Kovo 21 d. – Pirmasis pasaulinis karas: prasideda Antrasis Somos mūšis;
- Kovo 23 d. – milžiniškas vokiečių pabūklas „Didžioji Berta“ pradeda Paryžiaus apšaudymą iš 11.4 km atstumo;
- Kovo 25 d. – paskelbiama Baltarusijos nepriklausomybė.
- Gegužės 26 d. – įkuriama Gruzijos demokratinė respublika.
- Ispaniškasis gripas tampa epidemija. Per vėlesnius 6 mėnesius miršta virš 25 milijonų žmonių (triskart daugiau nei per karą);
- Liepos 15 d. – Pirmasis pasaulinis karas: vokiečių ataka prie Marnos upės, prasideda antrasis Marnos mūšis;
- Liepos 16 d. – Rusijos revoliucija: Jekaterinburge bolševikai nužudo Rusijos imperatorių Nikolajų II ir jo šeimą.
- Rugpjūčio 1 d. – britų antibolševikinės pajėgos užima Archangelską;
- Rugpjūčio 10 d. – ekspedicijos vadui duodamas nurodymas padėti baltiesiems;
- Rugpjūčio 11 d. – Fania Kaplan pasikėsina nužudyti Leniną. Tą pačią dieną nužudomas Petrogrado ČK vadas.
- Spalio 3 d.:
- Kaizeris Vokietijos kancleriu paskiria Maksą fon Badeną;
- Lenkija paskelbia nepriklausomybę;
- Spalio 28 d. – nuo Austrijos-Vengrijos atsiskiria Čekoslovakija.
- Lapkričio 3 d. – Pirmasis pasaulinis karas: Austrija-Vengrija sudaro paliaubas su sąjungininkais. Lenkija paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos;
- Lapkričio 6 d. – Liubline suformuojama nauja Lenkijos vyriausybė;
- Lapkričio 9 d. – Vokietijos kaizeris Vilhelmas II atsisako sosto ir pasitraukia į Nyderlandus;
- Lapkričio 11 d. – Pirmojo pasaulinio karo pabaiga: Vokietija pasirašo Kompjeno paliaubas. Austrijos imperatorius atsisako sosto;
- Lapkričio 12 d. – Austrija tampa respublika;
- Lapkričio 14 d. – Čekoslovakija tampa respublika;
- Lapkričio 16 d. – Vengrija paskelbia nepriklausomybę nuo Austrijos;
- Lapkričio 18 d. – Latvija paskelbia nepriklausomybę nuo Rusijos.
- Gruodžio 1 d. – Islandija tampa savavaldžia karalyste, tačiau išlieka unijoje su Danija.
Transilvanija susijungia su Rumunija.
Paskelbiama Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė (vėliau žinoma kaip Jugoslavijos karalystė); - Gruodžio 4 d. – JAV prezidentas Vudrou Vilsonas (Woodrow Wilson) išplaukia į Paryžiaus taikos konferenciją tapdamas pirmuoju JAV prezidentu, kuris savo prezidentavimo laiku apsilankė Europoje.
Gimtadieniai
| Gimtadieniai |
- Sausio 15 d. – Hamalis Abdel Naseras, antrasis Egipto prezidentas 1956–1970 m. (m. 1970 m.).
- Sausio 23 d. – Gertrude Belle Elion, 1988 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1999 m.).
- Sausio 26 d. – Nikolajė Čaušesku, Rumunijos diktatorius, komunistų partijos generalinis sekretorius, valdęs šalį 1965 – 1989 m (m. 1989 m.).
- Vasario 4 d. – Fiodoras Kulakovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 1978 m.).
- Vasario 17 d. – Vladimiras Ščerbickis, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, TSKP CK Politinio biuro narys. 17 metų buvo Ukrainos KP pirmuoju sekretoriumi, faktiniu Ukrainos vadovu (m. 1990 m.).
- Vasario 22 d. – Robertas Pershing Wadlow, aukščiausias žmogus medicinios istorijoje. Jis išaugo iki 274 cm ūgio ir svėrė 222,26 kilogramus. Toks jo ūgis buvo prieš mirštant, kai jam buvo tik 22 metai. Net prieš mirtį, nebuvo jokių ženklų, kad vaikino augimas sustotų (m. 1940 m.).
- Kovo 3 d. – Arthur Kornberg, 1959 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 2007 m.).
- Kovo 5 d. – James Tobin, 1981 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[4] (m. 2002 m.).
- Kovo 15 d. – Punch Imlach, kanadietis, NHL teisėjas[5] (m. 1987 m.).
- Balandžio 11 d. – Jaap Penraat, olandų architektas[6] (m. 2006 m.).
- Balandžio 23 d.:
- Georgijus Michailovičius Vicinas, rusų aktorius.
- Morisas Driuonas, prancūzų rašytojas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. 2009 m.).
- Gegužės 4 d. – Sekhonyana Nehemia Maseribane, pereinamasis Basutolando ir Lesoto ministras pirmininkas nuo 1965 m. gegužės 6 iki 1965 m. liepos 7 d (m. 1986 m.).
- Gegužės 11 d. – Richard Phillips Feynman, vienas iškiliausių dvidešimtojo amžiaus fizikų, gavęs Nobelio premiją už tyrimus kvantinės elektrodinamikos srityje (m. 1988 m.).
- Gegužės 20 d. – Edward B. Lewis, 1995 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 2004 m.).
- Birželio 6 d. – Edwin Gerhard Krebs, 1992 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 2009 m.).
- Birželio 8 d. – Robert Preston, amerikiečių aktorius[7] (m. 1987 m.).
- Birželio 18 d.:
- Franco Modigliani, 1985 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[4] (m. 2003 m.).
- Džeromas Karlis, JAV fizikochemikas ir kristalografas, Nobelio chemijos premijos laureatas.
- Birželio 30 d. – Isobel Barnett, britų televizijos įžymybė (nusižudė po to, kai paaiškėjo kad ji vagiliavo parduotuvėse) (m. 1980 m.).
- Liepos 4 d. – Tafa'auhau Tupou IV, Tongos karalius (m. 2006 m.).
- Liepos 13 d. – Alberto Ascari, Italijos Formulės 1 lenktynininkas, dukart tapęs čempionu. Jis buvo vienas iš dviejų Formulės 1 čempionų iš Italijos (m. 1955 m.).
- Liepos 14 d. – Ernstas Ingmaras Bergmanas, garsus švedų teatro ir kino režisierius, laikomas vienu iš didžiausią įtaką XX a. kinui padariusių filmų kūrėjų (m. 2007 m.).
- Liepos 18 d. – Nelsonas Mandela, pirmasis demokratiškai išrinktas Pietų Afrikos Respublikos prezidentas. 1993 m. Nelsonas Mandela apdovanotas Nobelio (taikos) premija.
- Liepos 29 d. – Vladimiras Dudincevas, rusų rašytojas (m. 1998 m.).
- Liepos 31 d. – Paul Delos Boyer, 1997 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[8].
- Rugpjūčio 13 d. – Frederick Sanger, 1958 ir 1980 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[8].
- Rugpjūčio 18 d. – Aleksandras Šelepinas, tarybinis partinis veikėjas, XX a. 6-ame dešimtmetyje TSKP CK Politinio biuro narys, vienas įtakingiausių asmenų TSRS vadovybėje (m. 1994 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Leonardas Bernšteinas, amerikiečių kompozitorius, pianistas, dirigentas. Pirmasis JAV gimęs kompozitorius, pripažintas visame pasaulyje. Labiausiai žinomas kaip New York Philharmonic orkestro dirigentas ir miuziklo „Vestsaido istorija“ autorius (m. 1990 m.).
- Rugsėjo 8 d. – Derek Harold Richard Barton, 1969 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[8] (m. 1998 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Oskaras Luidžis Skalfaras, 9-asis Italijos prezidentas, prezidentavęs nuo 1992 gegužės 28 iki 1999 gegužės 15. Poste jis pakeitė Francesco Cossiga, o 1999 poste jį pakeitė Carlo Azeglio Ciampi. Taip pat jis yra buvęs Italijos švietimo ministru.
- Rugsėjo 17 d. – Chaimas Hercogas, teisininkas, Izraelio karinis ir politinis veikėjas, Izraelio prezidentas (m. 1997 m.).
- Spalio 4 d. – Kenichi Fukui, 1981 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[8] (m. 1998 m.).
- Spalio 8 d. – Jens Christian Skou, 1997 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[8].
- Spalio 11 d. – Jerome Robbins, amerikiečių kino režisierė ir choreografė, kurios darbai buvo naudojami nuo klasikinio baleto iki to laiko muzikinių teatrų spektaklių. Jos garsiausi choreografiniai darbai: On the Town, High Button Shoes, The King And I, The Pajama Game, Bells Are Ringing, West Side Story, Gypsy: A Musical Fable ir Fiddler on the Roof (m. 1998 m.).
- Spalio 16 d. – Louis Althusser, prancūzų filosofas[9] (m. 1990 m.).
- Spalio 17 d. – Rita Hayworth, amerikiečių aktorė[10] (m. 1987 m.).
- Lapkričio 8 d. – Billy Graham, pamokslininkas, laikomas JAV evangelizmo tėvu.
- Lapkričio 10 d. – Ernst Otto Fischer, 1973 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[8] (m. 2007 m.).
- Lapkričio 11 d. – Sima Enrikė Silva, advokatas, Čilės politinis veikėjas, teisėtyrininkas (konstitucionalistas).
- Lapkričio 14 d. – Pavelas Trofimovičius Morozovas, jaunuolis, šlovintas Sovietų Sąjungos propagandos kaip kankinys (m. 1932 m.).
- Lapkričio 16 d. – Antoni Kępiński, lenkų psichiatras (m. 1972 m.).
- Gruodžio 11 d. – Aleksandras Solženicynas, rusų rašytojas, publicistas, poetas, istorikas, visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
- Gruodžio 14 d. – Tovė Ditlevsen, danų rašytoja (m. 1976 m.).
- Gruodžio 19 d. – Professor Longhair, amerikiečių muzikantas (m. 1980 m.).
- Gruodžio 23 d. – Helmutas Šmidtas, ekonomistas, Vokietijos politinis veikėjas, SPD aktyvistas.
- Gruodžio 25 d. – Mohamed Ahmed Ben Bella, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1963 m. rugsėjo 15 d. iki 1965 m. birželio 19 d.[11][12]
- Gruodžio 26 d. – Ntsu Mokhehle, buvo Lesoto politikas, ministras pirmininkas nuo 1993 balandžio 2 iki 1994 rugpjūčio 17 ir nuo 1994 rugsėjo 14 iki 1998 gegužės 29 (m. 1999 m.).
- Kevinas Linčas, JAV miestų planavimo teoretikas ir rašytojas (m. 1984 m.).
Mirtys
- Sausio 29 d. – Eduaras Šavanas, prancūzų sinologas, archeologas (g. 1865 m.).
- Vasario 6 d. – Gustavas Klimtas, austrų tapytojas ir grafikas[13] (g. 1862 m.).
- Kovo 25 d. – Klodas Ašilis Debiusi, prancūzų kompozitorius impresionistas, muzikos kritikas, pianistas ir dirigentas (g. 1862 m.).
- Balandžio 24 d. – Jevno Azefas, rusų provokatorius, dirbęs Rusijos slaptojoje policijoje nuo 1893 m. ir tuo pačiu metu (nuo 1899 m.) teroristinėje socialistų revoliucionierių organizacijoje (g. 1869 m.).
- Gegužės 30 d. – Georgijus Valentinovičius Plechanovas, Rusijos politinis veikėjas, marksizmo teoretikas (g. 1856 m.).
- Liepos 12 d. – Michailas Aleksandrovičius, Rusijos didysis kunigaikštis, Nikolajaus II brolis, generolas leitenantas (1916 m.) (g. 1878 m.).
- Liepos 17 d.:
- Nikolajus II, priešpaskutinis Romanovų dinastijos Rusijos caras, Lenkijos karalius ir Suomijos didysis kunigaikštis, valdęs 1894 – 1917 m (g. 1868 m.).
- Aleksejus Nikolajevičius, Rusijos caraitis ir sosto paveldėtojas (g. 1904 m.)
- Spalio 24 d. – Daniel Burley Woolfall, antrasis FIFA prezidentas ėjęs pareigas nuo 1906 m. iki 1918 m (g. 1852 m.).
- Spalio 31 d. – Egon Schiele, austrų tapytojas ir grafikas[14] (g. 1890 m.).
- Lapkričio 3 d. – Aleksandras Liapunovas, rusų matematikas ir mechanikas. Peterburgo mokslų akademijos narys (g. 1857 m.).
- Lapkričio 9 d.:
- Giljomas Apolineras, prancūzų poetas[15] (g. 1880 m.).
- Sergejus Andrejevskis, rusų teisininkas, poetas, literatūros kritikas (g. 1847 m.).
- Lapkričio 11 d. – Viktoras Adleris, gydytojas, Austrijos visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1852 m.).
- Lapkričio 20 d. – Jonas Baueris, Švedijos tapytojas ir iliustratorius, geriausiai žinomas dėl savo Bland tomtar och troll (Tarp gnomų ir trolių). Jis gimė Jonšiopinge ir studijavo Stokholmo dailės akademijoje (g. 1882 m.).
- Gruodžio 11 d. – Ivanas Cankaras, slovėnų rašytojas, dramaturgas ir poetas (g. 1876 m.).
Nobelio premijos
- Chemijos – Fritz Haber (1868–1934);
- Fizikos – Max Planck.
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.