From Wikipedia, the free encyclopedia
Žydai (hebr. יְהוּדִים , tar. jehudím) – semitų tauta. Žydais taip pat vadinami ir judaizmo išpažinėjai. „Žydų tauta“ pačių žydų būna suprantama šiek tiek skirtingai, nei kitos tautos, nes yra susijusi ir su tikinčiųjų bendruomenės idėja ir „tauta“ labiau reiškia tai, kad žydai esą vieno protėvio palikuonys.
Žydai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | 15,8 mln. |
Kalba (-os) | Hebrajų kalba, Jidiš kalba. |
Religijos | Judaizmas |
Giminingos etninės grupės | kiti semitai |
Atsižvelgiant į skirtingą sąvokos „žydas“ interpretavimą įvairiais vertinimais žydai sudaro apie 15,8 mln. pasaulio gyventojų.[1] Daugiausia žydų gyvena Izraelyje – 7,2 mln.[2] ir JAV – apie 5,8 mln.[3] Pagrindinės žydų etninės grupės: aškenaziai, sefardai ir mizrachiai.[4][5][6]
XX a. pradžioje reikšminga žydų dalis gyveno Rusijos imperijoje, daugiausia Lenkijoje, Lietuvoje ir Baltarusijoje (daugiau kaip 4 mln.). Žydai buvo susibūrę į įvairias sionistines organizacijas, nes sau kėlė uždavinį – atkurti savo valstybę Izraelį – ir yra patyrę II pasauliniame kare totalų genocidą – holokaustą, kurio metu prarado 6 milijonus tautiečių.[7]
Kas yra žydas? (hebr. מיהו יהודי Mihu Jehudi ?) – tai religinis, socialinis ir politinis debatas nustatant žydo tapatybę. Šis posakis tapo labai populiarus po Izraelio įkūrimo 1948 metais. Pagal judaizmo religinius įstatymus (Halakha), žydas yra tas, kuris gimė žydų šeimoje arba kuriam motina yra žydė.[8] Yra kitų save vadinančių žydais:[9]
Genetiniai Y chromosomos tyrimai rodo žydų tautą kilus iš labai mažos pradinės žmonių grupės,[10] greičiausiai gyvenusios Viduriniuosiuose Rytuose.
Žydų protėviai siejami su Egipte minimomis semitų gentimis šasu[11] ir habiru,[12] kurios Nilo slėnyje gyveno II tūkst. pr. m. e. Su jais susijęs ir seniausias žydų savivardis hebrajai. Save jie dar vadino izraelitais. Anot legendinės istorijos, apie XII a. pr. m. e. vedami Mozės, jie pabėgo iš Egipto nelaisvės ir užkariavo Pažadėtąją žemę – Palestiną. Čia žydai sukūrė galingiausią savo istorijoje valstybę – Izraelį. Vėliau nuo jo atskilo Judėja. VII a. pr. m. e.–VI a. pr. m. e. šias karalystes nusiaubė Asirija, vėliau Babilonija, dar vėliau valdė Achemenidų imperija, Seleukidų imperija, o galiausiai Romos imperija. Po to, kai žydų gyvenama teritorija buvo užkariauta kaimyninių valstybių bei su tuo susijusių trėmimų nuo VIII a. pr. m. e. atsirado žydų diaspora.[13]
Pralaimėjimai žydų–romėnų karuose I a. svariai prisidėjo prie žydų diasporos dydžio ir geografijos išsiplėtimo, nes didelė dalis Izraelio žydų buvo ištremti ir parduoti į vergiją po visą imperiją. Be to, nepatenkinti Romos valdžia žydai dažnai sukildavo (66–70 m., 132–135 m.). Po 132–135 m. sukilimo numalšinimo Roma uždraudė žydams gyventi Judėjoje; žydai pasklido po visą Romos imperiją, o Palestinoje liko tik nedidelė jų bendruomenė.[13] Nuo tada žydai gyveno įvairiose pasaulio šalyse, daugiausia Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, kur kai kuriais laikotarpiais buvo diskriminuojami, patyrė priespaudą, skurdą ar net genocidą, tačiau kitais laikotarpiais įvairiose šalyse žydų kultūrinis ir ekonominis gyvenimas klestėjo (pvz., Ispanijoje, Portugalijoje, Lenkijoje ir JAV).[13]
Lietuvos žydų istorija siekia ankstyvuosius viduramžius. Pirmieji žydai į būsimosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją greičiausiai atvyko iš pietryčių.[14] Didesnis skaičius žydų aškenazių atvyko nuo XI a. pabaigos, bėgdami nuo žydų persekiojimo Kryžiaus žygių laikotarpiu, vietinio masto žydų žudynių ir trėmimų iš vokiškai kalbančių teritorijų. Iš pradžių jie kėlėsi į slavų gyvenamus kraštus, o iš ten pasiekė ir Lietuvą.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.