Achemenidų imperija

Achemenidų imperija (sen. persų k.: Hakhāmanishiya) buvo senovės Persijos laikotarpis, trukęs 650-330 m. pr. m. e. Tai taip pat imperija, klestėjimo metu pasiekusi aukštą kultūros ir ekonomikos lygį.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hakhâmaneshiyân Achemenidų imperija
imperija
← 550 m. pr. m. e. – 330 m. pr. m. e. →
Vėliava
Location of Achemenidų imperija Achemenidų imperijos teritorija (apie 500 m. pr. m. e.)
Sostinė	Pasargadai, Ekbatana, Persepolis, Sūzai, Babilonas
Politinė struktūra	imperija
Istorija
- Įkūrimas	550 m. pr. m. e. m.
- Užimta Aleksandro	330 m. pr. m. e. m.

Senovės Persijos istorija
Proto-Elamo kultūra
Elamas, Džirofto civilizacija
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Etimologija

Darijus I pirmasis prakalbo apie Achemeną, kuris, jo teigimu, buvo Kiro Didžiojo (576-529 m. pr. m. e.) protėvis ir tokiu būdu pradėjo visą Achemenidų valdovų liniją. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, jog Achemenas buvo išgalvotas, ir Darijus jį panaudojo tam, kad įteisintų savo valdymą po to, kai uzurpavo Persijos sostą. Bet kokiu atveju, Achemenidų vardas sutartinai pripažintas pavadinimu dinastijos, prasidėjusios bent jau nuo Darijaus I. Pavadinimą taikant visai ankstyvosios Persijos valdovų linijai, įskaitant Kirą ir jo sūnų Kambizą, Achemenidų era truko nuo maždaug 650 iki 330 m. pr. m. e.

Raida

Persai II tūkst. pr. m. e. apsigyveno Irano plokščiakalnyje. Jų gyvenama teritorija buvo vadinama Persija (Parsa), o sostinė buvo Persepolis. Iš pradžių šis regionas buvo priklausomas nuo Medijos imperijos, tačiau VI a. pr. m. e. Persija išsilaisvino.

Kiro Didžiojo laikais persai sukūrė didžiulę imperiją, kuri pranoko medus. Klestėjimo metu, apie 500 m. pr. m. e., Achemenidų valdovai valdė teritorijas, kuriose dabar įsikūrę Iranas, Irakas, Gruzija, Armėnija, Turkija, Bulgarija, rytinė Graikija, Egiptas, Sirija, didžioji Pakistano dalis, Jordanija, Izraelis, Palestina, Libanas, Kaukazo šalys, Centrinė Azija, Libija ir šiaurinės Arabijos dalys. Galiausiai Persijos valdoma imperija tapo didžiausia senovės laikų imperija.

Vienu metu Achemenidai valdė Egiptą, nors egiptiečiams du kartus pavyko išsivaduoti iš Persijos priklausomybės. Egiptiečių istorikai Achemenidų dinastijos valdymo laikus vadino Dvidešimt septintąja (525–404 m. pr. m. e.) ir Trisdešimt pirmąją dinastija (343–32 m. pr. m. e.).

V a. pr. m. e. imperiją susilpnino graikų–persų karai. Paskutinis Achemenidų valdovas buvo Darijus III (336–330 m. pr. m. e.), kurį nugalėjo Aleksandras Didysis, Makedonijos valdovas. Po Makedonijos įsiveržimo Aleksandras Persiją aneksavo.

Imperijos valdymas

Valstybė padalinta į autonomines provincijas (satrapijas), kurių valdovai satrapai nešė duoklę valdovui. Behistuno įraše yra minimos šios dvidešimt trys satrapijos:

Persija [Pârsa], Elamas [Ûvja], Babilonija [Bâbiruš], Asirija [Athurâ], Arabija [Arabâya], Egiptas [Mudrâya], Šalys prie jūros [Tyaiy Drayahyâ], Lidija [Sparda], Jonija [Yauna)], Medija [Mâda], Armėnija [Armina], Kapadokija [Katpatuka], Parta [Parthava], Drangiana [Zraka], Arija [Haraiva], Chorezmas [Uvârazmîy], Baktrija [Bâxtriš], Sogdas [Suguda], Gandhara [Gadâra], Saka [Saka], Satagidija [Thataguš], Arachosija [Harauvatiš] ir Maka [Maka].