1992 m.
Metai From Wikipedia, the free encyclopedia
1992 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį ir pasibaigiantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: | |
| 2 tūkstantmetis | |
Įvykiai
- Sausio 2 d. – Kaune įkurtas Svarbių Lietuvos Respublikos objektų atskirasis apsaugos batalionas;
- Sausio 6 d. – Lietuvą teisiškai pripažino Burundžio Respublika;
- Sausio 7 d. – Baltijos valstybių Taryba Jūrmaloje priėmė kreipimąsi į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą dėl buvusios Tarybų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų visiško išvedimo iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos;
- Sausio 9 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė potvarkį, kuriuo leista apginkluoti Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą (SKAT);
- Sausio 10 d. – Klaipėdoje įkurtas Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras;
- Sausio 15 d. – įkurta Lietuvos miestų sąjunga. Pirmuoju jos pirmininku buvo išrinktas Druskininkų miesto tarybos vadovas Zenonas Streikus;
- Sausio 17 d.:
- Lietuvos Vyriausybė persikėlė į buvusius Lietuvos Komunistų Partijos Centrinio Komiteto rūmus Vilniuje, Gedimino prospekte;
- Įkurta Lietuvos Biblijos draugija;
- Sausio 21 d. – Europos dailiojo čiuožimo pirmenybėse Lozanoje (Šveicarija) pirmą kartą dalyvavo Lietuvos sportininkai – Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko;
- Sausio 22 d. – Vilniuje atidarytas Šiaurės kraštų informacijos biuras;
- Sausio 25 d.:
- įsteigta Lietuvos samariečių bendrija;
- Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Malis.
- Sausio 27 d. – Lietuvos radijas pradėjo retransliuoti lietuviškas „Amerikos balso“ laidas.
- Vasario 4 d. – Vilniuje atidaryta Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada.
- Vasario 7 d. – Vilniaus universitete atidarytas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
- Vasario 18 d. – pasirašyta Lietuvos ir Latvijos prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis.
- Vasario 21 d. – Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Kosta Rika.
- Vasario 22 d. – Lietuva priimta į Pasaulinę intelektualiosios nuosavybės organizaciją VVIPO.
- Kovo 7 d. – atidaryta Prancūzijos ambasada Vilniuje;
- Kovo 15 d. – pirmą kartą oficialaus vizito į Lietuvą atvyko NATO generalinis sekretorius Manfredas Verneris (Manfred Woerner).
- Kovo 17 d. – Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Zimbabvė.
- Balandžio 7 d. – pirmą kartą LR sporto istorijoje į šalį atskrido Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas markizas Chuanas Antonijas Samarančas.
- Balandžio 19 d. – Lietuvos aklųjų sporto federacija ir jos aklųjų šachmatininkų sekcija buvo priimta į tarptautinę Brailio šachmatų asociaciją (IBCA).
- Balandžio 29 d. – Lietuva tapo Tarptautinio valiutos fondo nare.
- Gegužės 19 d. – Lietuvos taupomasis bankas priimtas į Tarptautinį taupomųjų bankų institutą (Ženevoje).
- Birželio 7 d. – Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia (Soboras) grąžinta tikintiesiems;
- Birželio 14 d. – vykdytas referendumas „Dėl buvusios TSRS kariuomenės, dabar priklausančios Rusijos Federacijai, besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos teritorijos ir padarytos žalos atlyginimo“. Referendume dalyvavo 75,8 % rinkėjų. „Taip“ balsavo 90,8 %.
- Liepos 10 d. – Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas dėl sausros Lietuvą paskelbė stichinės nelaimės ištiktu kraštu.
- Liepos 21 d. – AT paskyrė naują Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką – A. A. Abišalą.
- Liepos 31 d. – Lietuvoje lankėsi Danijos karalienė Margareta II.
- Rugpjūčio 5 d. – Pirmą kartą vasaros olimpinėse žaidynėse buvo sugrotas Lietuvos nacionalinis himnas ir iškelta Lietuvos trispalvė – Romas Ubartas iškovojo aukso medalį disko metimo rungtyje.
- Rugsėjo 8 d. – Maskvoje krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius ir Rusijos Federacijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas pasirašė Rusijos kariuomenės išvedimo iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. grafiką.
- Rugsėjo 22 d. – Sniečkaus miestui suteikiamas Visagino pavadinimas.
- Spalio 1 d. – Lietuvoje pradėjo funkcionuoti laikinieji pinigai – bendrieji talonai.
- Spalio 16 d. – į Lietuvą atvyko Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas su žmona karaliene Silvija ir delegacija.
- spalio 25 d. – išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas (antrasis ratas vienmandatinėse apygardose – 1992 m. lapkričio 15 d.).
- Spalio 25 d. – referendumu priima Lietuvos Respublikos Konstitucija.
- Gruodžio 1 d. – prie Vilniaus prekybos ir pramonės rūmų atidaryta Tarptautinės komercijos mokykla;
- Gruodžio 2 d. – Bronislovas Lubys paskirtas penktuoju atkurtosios Lietuvos Respublikos ministru pirmininku;
- Gruodžio 15 d. – pasirašyta Lietuvos ir Norvegijos bevizio režimo sutartis.
Nedatuoti
- LASS priimta lygiateise nare į Pasaulio aklųjų sąjungą.
Gimtadieniai
- Sausio 3 d. – Aldas Kliučinykas, Lietuvos futbolininkas.
- Vasario 4 d. – Daumantas Žukauskas, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FK Žalgiris Vilnius komandoje, puolėjo pozicijose.
- Kovo 12 d. – Audrys Paulauskas, Lietuvos futbolininkas, šiuo metu žaidžiantis Vilniaus "Žalgirio" klube vartininko pozicijoje.
- Kovo 31 d. – Beatričė Rožinskaitė, Lietuvos dailiojo čiuožimo sportininkė. Trijų nacionalinių aukso medalių savininkė.
- Gegužės 6 d. – Jonas Valančiūnas, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Vilniaus „Lietuvos Ryto" komandoje. 2010 m. vasario 20 d. „LKL Fastum Žvaigždžių dienos 2010“ starto penketų rinkimuose surinko 5823 balsų (antras rezultatas), bei pateko į „Erelių“ komandos startinį penketą.
- Birželio 3 d. – Monika Linkytė, Lietuvos dainininkė, dainų autorė.
- Birželio 10 d. – Saulius Ambrulevičius, Lietuvių dailiojo čiuožimo sportininkas. Daugkartinis Lietuvos čempionato nugalėtojas.
- Liepos 13 d. – Airinė Palšytė, Lietuvos lengvaatletė, kuris specializuojasi šuolio į aukštį rungtyje. Šalies atstovė 2010 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate, pasaulio jaunimo vicečempionė. Jaunimo nacionalinio rekordo savininkė.
- Rugpjūčio 6 d. – Rolandas Maščinskas, Lietuvos irkluotojas. 2010 m. jaunimo olimpiadoje sportininkas tapo pirmuoju šalies jaunimo olimpinių žaidynių medalininku ir čempionu.[1]
- Rugsėjo 15 d. – Vismantas Skersys, Lietuvos futbolininkas, žaidęs Klaipėdos „Glestum“ bei „FC Klaipėda“[2] ekipose, saugo pozicijoje.
- Rugsėjo 16 d. – Vytenis Čižauskas, lietuvių krepšininkas, rungtyniaujantis Kėdainių "Nevėžis" komandoje.
Mirtys
| Mirtys |
- Sausio 1 d.:
- Juozas Kazakevičius, Lietuvos gydytojas chirurgas, traumatologas, medicinos mokslų daktaras (g. 1895 m.).
- Volfas (Vulfas) Vilenskis, TSRS karininkas (pulkininkas), buvęs 16-osios Lietuviškosios divizijos bataliono vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1919 m.).
- Sausio 7 d. – Marija Bankauskaitė, Lietuvos dailininkė keramikė (g. 1933 m.).
- Sausio 15 d. – Algirdas Jonas Kasulaitis, Lietuvos spaudos darbuotojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1928 m.).
- Sausio 17 d. – Kazimieras Bučas, Lietuvos architektas (g. 1908 m.).
- Sausio 20 d. – Vytenis Kabaila, matematikas, profesorius (g. 1929 m.).
- Sausio 26 d. – Juozas Dačys, Lietuvos ir JAV statybos inžinierius (g. 1904 m.).
- Vasario 9 d. – Mykolas Žilinskas, kultūros veikėjas, kolekcionierius (g. 1904 m.).
- Vasario 19 d. – Petras Jurgėla, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas (g. 1901 m.).
- Vasario 22 d. – Marija Juozapaitytė-Kelbauskienė, Lietuvos baleto artistė, pedagogė (g. 1912 m.).
- Vasario 24 d. – Vladas Fedotas-Sipavičius, Sipaitis, Lietuvos aktorius, režisierius, baleto šokėjas (g. 1904 m.).
- Vasario 27 d. – Algirdas Julius Greimas, lietuvių kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas. Priskiriamas prie žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų. Lietuvis, nuo 1965 m. gyvenęs Paryžiuje ir vadovavęs semiolingvistinių tyrimų grupei bei specialiam seminarui, kurio pagrindu susiformavo garsi Paryžiaus semiotikos mokykla. Struktūrinės semantikos pagrindu sukūrė teksto semiotikos teoriją (g. 1917 m.).
- Kovo 4 d. – Antanas Mackevičius, aktorius (g. 1902 m.).
- Kovo 10 d. – Bronius Bieliukas, lietuvių teisininkas, visuomenės veikėjas (g. 1908 m.).
- Kovo 31 d. – Pranas Enskaitis, lietuvių leidėjas, rašytojas (g. 1905 m.).
- Balandžio 1 d.:
- Jadvyga Čiurlionytė, Lietuvos etnomuzikologė, menotyros daktarė, profesorė, visuomenės veikėja (g. 1898 m.).
- Viktoras Kuprevičius, lietuvių kompozitorius, kariljonininkas (g. 1901 m.).
- Balandžio 5 d. – Jonas Mačiulis, Lietuvos rašytojas (g. 1919 m.).
- Balandžio 10 d. – Vytautas Svilas, Lietuvos pedagogas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis (g. 1925 m.).
- Balandžio 17 d. – Jakovas Cukerzis, Lietuvos zoologas, biologijos mokslų daktaras (g. 1909 m.).
- Balandžio 21 d. – Vytautas Povilas Jurkštas, Lietuvos muzikologas, aviacijos istorijos tyrinėtojas (g. 1928 m.).
- Balandžio 23 d. – Vincentas Brizgys, Kauno vyskupas (augziliaras) ir Bosanos vyskupijos titulinis vyskupas, kanonistas (g. 1903 m.).
- Balandžio 30 d. – Meilutis Raimundas Jakučionis, Lietuvos teatro aktorius, teatrologas, menotyros kandidatas (g. 1929 m.).
- Gegužės 3 d. – Vytautas Gabriūnas, Lietuvos architektas (g. 1930 m.).
- Gegužės 13 d. – Kazys Motgabis, smuikininkas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys (g. 1898 m.).
- Gegužės 30 d. – Vincas Mincevičius, lietuvių katalikų dvasininkas, Išeivijos veikėjas (g. 1915 m.).
- Birželio 9 d.:
- Juozas Vilčinskas, inžinierius, išeivijos visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1909 m.).
- Leonas Kazimieras Teiberis, Lietuvos žurnalistas, fotografas (g. 1938 m.).
- Birželio 21 d. – Vytautas Kurklinskas, choro dirigentas, pedagogas, vargonininkas (g. 1922 m.).
- Liepos 1 d. – Vladas Bakūnas, Lietuvos žurnalistas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1908 m.).
- Liepos 17 d. – Albinas Liaugminas, Lietuvos pedagogas, psichologas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras (g. 1907 m.).
- Liepos 22 d. – Antanas Vaičiulaitis, Lietuvos diplomatas, rašytojas, vertėjas (g. 1906 m.).
- Rugpjūčio 2 d. – Algimantas Kviklys, Lietuvos agronomas sodininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. 1936 m.).
- Rugpjūčio 5 d. – Vilius Orvydas, skulptorius, Orvydų sodybos skulptūrų muziejaus įkūrėjas[3] (g. 1952 m.).
- Rugpjūčio 8 d. – Aleksandras Novatkis, Lietuvos nusikaltėlis (g. 1968 m.).
- Rugpjūčio 13 d. – Leokadija Belvertaitė-Kamuntavičienė-Žygelienė, Lietuvos keramikė (g. 1904 m.).
- Rugsėjo 12 d. – Jonas Užpurvis, pedagogas, kultūrininkas, Mažosios Lietuvos istorikas, kalbininkas, kraštotyrininkas, Tilžės akto signataras (g. 1891 m.).
- Rugsėjo 13 d. – Antanas Kalanavičius, Lietuvos poetas (g. 1945 m.).
- Spalio 11 d. – Stanislovas Mikulionis, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1935 m.).
- Spalio 16 d. – Antanas Poška, lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų (g. 1903 m.).
- Spalio 21 d. – Aleksas Garunkštis, Lietuvos geografas ir geologas, fizinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
- Lapkričio 3 d. – Vladas Mikėnas, Lietuvos šachmatininkas, tarptautinės kategorijos teisėjas, žurnalistas, knygų apie šachmatus autorius (g. 1910 m.).
- Lapkričio 9 d. – Juozas Žlabys-Žengė, Lietuvos poetas, prozininkas, publicistas, žurnalistas (g. 1899 m.).
- Lapkričio 15 d. – Vladimiras Lunia, Lietuvos ir TSRS kariškis, pulkininkas (g. 1906 m.).
- Lapkričio 18 d. – Alina Audronė Briedelytė-Kavaliauskienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė (g. 1942 m.).
- Lapkričio 30 d. – Vladas Stukas, Lietuvos inžinierius energetikas, pirmasis Kauno HE direktorius (g. 1920 m.).
- Gruodžio 7 d. – Pranas Darius, vargonininkas, muzikos mokytojas, solistas, chorvedys (g. 1919 m.).
- Gruodžio 10 d. – Edvardas Valteris "Briedis" Kriaučiūnas, lietuvių kilmės JAV krepšininkas, žaidęs Notre Dame Universitete kartu su savo broliu, Feliksu Kriaučiūnu (g. 1913 m.).
- Gruodžio 24 d. – Leonas Čibiras, Lietuvos miškininkas, dendrologas, kraštovaizdžio architektas (g. 1921 m.).
- Konstantinas Savickas arba Savickus, JAV teisininkas, Lietuvos krepšinio treneris. Vadinamas Lietuvos krepšinio tėvu (g. 1908 m.).
Įvykiai
- Sausio 11 d. – Mohamed Boudiaf (g. 1919 m. - m. 1992 m.), tapo Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentu, šias pareigas ėjo iki 1992 m. birželio 11 d.;
- Vasario 7 d. – pasirašyta Mastrichto sutartis, žinoma kaip Europos Sąjungos sutartis;
- Vasario 19 d. – Pietų ir Šiaurės Korėjos pasirašė susitarimus, kuriais draudžiamas branduolinio ginklo dislokavimas pusiasalyje;
- Balandžio 5 d. – Bosnija ir Hercegovina paskelbia nepriklausomybę nuo Jugoslavijos;
- Birželio 29 d. – Ali Kafi (g. 1928 m.), tapo Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentu, šias pareigas ėjo iki 1994 m. sausio 31 d.;
- Liepos 8 d. – Belaid Abdessalam (g. 1928 m.), tapo Alžyro ministru pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1993 m. rugpjūčio 21 d.;
- Liepos 25 d. – prasidėjo Barselonos olimpinės žaidynės;
- Spalio 4 d. – Romoje pasirašyta sutartis tarp Mozambiko sukilėlių ir vyriausybės, nutraukusi 16 metų trukusį pilietinį karą;
- Lapkričio 3 d. – JAV prezidentu tapo Bilas Klintonas, rinkimuose nugalėjęs Bušą ir Perot;
Gimtadieniai
- Rugsėjo 1 d. – Mehdi-Selim Khelifi, Alžyro slidinėjimo lenktynių sportininkas. Šalies olimpieties ir vėliavnešys žiemos olimpinėse žaidynėse.
- Lapkričio 23 d. – Miley Ray Cyrus, JAV dainininkė ir aktorė. Karjerą pradėjo nuo 12 metų vaidindama Disney kanale. Labiausiai išpopuliarėjo dėl atliekamo pagrindinio vaidmens seriale Hannah Montana.
- Gruodžio 4d. – Kim Seokjin, Pietų Korėjos dainininkas, grupės BTS dainininkas, worldwide handsome.
Mirtys
| Mirtys |
- Sausio 1 d. – Grace Brewster Murray Hopper, JAV informatikė, IT pionierė, JAV karinių jūrų pajėgų kontradmirolė; pirmoji moteris, kuriai buvo suteiktas toks aukštas karinių jūrų pajėgų laipsnis (g. 1906 m.).
- Sausio 14 d. – Iraklis Abašidzė, gruzinų poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1909 m.).
- Sausio 18 d. – Lidija Pasternaka-Freimanė, latvių aktorė (g. 1920 m.).
- Kovo 3 d. – Lella Lombardi, buvusi Italijos autosporto lenktynininkė (g. 1941 m.).
- Kovo 6 d. – Laimduotas Ceplytis, latvių kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- Kovo 23 d. – Friedrich August von Hayek, austrų kilmės britų ekonomistas. Kartu su Ludwig von Mises buvo svarbiausias austrų mokyklos atstovas ir laisvosios rinkos gynėjas (g. 1899 m.).
- Balandžio 6 d. – Aizekas Azimovas, JAV rašytojas fantastas, mokslo populiarintojas, pagal profesiją biochemikas (g. 1920 m.).
- Balandžio 8 d. – Daniel Bovet, 1957 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (g. 1907 m.).
- Balandžio 10 d. – Peter Dennis Mitchell, 1978 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[5] (g. 1920 m.).
- Balandžio 22 d. – Satjadžitas Rėjus, vienas iškiliausių Indijos kinorežisierių; taip pat scenaristas, vaikų rašytojas, kompozitorius (g. 1921 m.).
- Balandžio 28 d. – Francis Bacon, airių kilmės anglų figūrinės tapybos kūrėjas, taip pat tolimas Elžbietos laikų filosofo Francis Bacon palikuonis (g. 1909 m.).
- Gegužės 1 d. – Rudolfas Helmratas, latvių dailininkas tekstilininkas, keramikas (g. 1926 m.).
- Gegužės 3 d. – Aleksandra Briedė, latvių skulptorė (g. 1901 m.).
- Gegužės 6 d. – Marlene Dietrich, viena garsiausių pasaulio aktorių, dainininkė, tapusi savo laikmečio simboliu (g. 1901 m.).
- Gegužės 12 d. – Vanda Rutkevič, alpinistė, pirmoji moteris, sėkmingai įkopusi į K2 (g. 1943 m.).
- Gegužės 13 d. – Abdur Rahman Farès, Alžyro respublikos laikinosios vykdomosios tarybos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1962 m. liepos 3 d. iki 1962 m. rugsėjo 25 d.[6] (g. 1911 m.).
- Gegužės 23 d. – Giovanni Falcone, Italijos teisėjas, specializavęsis mafijos bylose (g. 1939 m.).
- Gegužės 25 d. – Viktoras Grišinas, tarybinis partinis veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1914 m.).
- Gegužės 30 d. – Karl Carstens, vokiečių politikas, penktasis Vokieijos Federalinis Prezidentas, teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas ir civilistas (g. 1914 m.).
- Birželio 15 d. – Levas Nikolajevičius Gumiliovas, vienas iš populiariausių ir kontroversiškiausių XX a. Rusijos istorikų. Ypač išgarsėjo etnosų atsiradimo ir išnykimo teorijomis (g. 1912 m.).
- Birželio 28 d. – Michailas Talis, žydų tautybės TSRS-Latvijos šachmatininkas, didmeistris, 8-asis pasaulio šachmatų čempionas (g. 1936 m.).
- Birželio 29 d. – Mohamed Boudiaf, Alžyro Liaudies Demokratinės respublikos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1992 m. sausio 11 d. iki mirties[7] (g. 1919 m.).
- Liepos 4 d. – Astoras Piacola, Argentinos tango kompozitorius, bandonijos virtuozas. Jis laikomas tradicinės tango muzikos revoliucionieriumi, su tango sujungęs džiazo, klasikinės muzikos elementus ir sukūręs taip vadinamą „naująjį tango“ (Nuevo tango) (g. 1921 m.).
- Liepos 25 d. – Gunaras Cilinskis, latvių aktorius, režisierius, scenaristas (g. 1931 m.).
- Rugpjūčio 28 d. – Visvaldis Lamas, latvių rašytojas (g. 1923 m.).
- Rugsėjo 2 d. – Barbara McClintock, 1983 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[4] (g. 1902 m.).
- Spalio 9 d. – Vilis Brantas, žurnalistas, Vokietijos ir tarptautinis politinis veikėjas (g. 1913 m.).
- Lapkričio 7 d. – Aleksandras Dubčekas, Čekoslovakijos politinis veikėjas, Prahos pavasario lyderis (g. 1922 m.).
Nobelio premijos
- Chemijos – Rudolph A. Marcus (1923–);
- Ekonomikos – Gary S. Becker (1930–);
- Fizikos – Georges Charpak;
- Literatūros – Derekas Volkotas;
- Medicinos – Edmond H. Fischer (1920–), Edwin G. Krebs (1918–);
- Taikos – Rigoberta Menchú Tum.