Liepos 4

Liepos 4 yra 185-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 186-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka ${\displaystyle 180}$ dienų. Šią dieną Žemė yra toliausiai nuo Saulės.

Birž – Liepa – Rgp
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30	31
2024

Informacija

Šventės

• JAV – Nepriklausomybės diena (1776 m.).

Vardadieniai

Skalvis – Gedgailė – Teodoras – Malvina

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1792 – Zelvos mūšis
• 1919 – Kaune dirbusi nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė pasirašė sutartį su Vokietija dėl geležinkelių tinklo perdavimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir jau liepos 6 d. buvo paleistas pirmas traukinys, plačiuoju geležinkeliu iš Kaišiadorių į Radviliškį.
• 1989 – Aukščiausioji Taryba priėmė Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo įstatymą.
• 2000 – LR Seimas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, pagal kurias vienmandatėse apygardose atsisakyta antrojo rinkimų turo.

Gimimo dienos

• 1862 m. – Stasys Stakelė, kunigas ir knygnešys (m. 1930 m.).
• 1880 m. – Elena Laumenskienė-Stanek, Murauskienė, Lietuvos pianistė, pedagogė, kompozitorė (m. 1960 m.).
• 1883 m. – Pranas Kuraitis, pirmasis lietuvis filosofas profesionalas, neotomistas, filosofijos istorikas, rašęs ontologijos ir gnoseologijos klausimais, Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius, katalikų kunigas prelatas, ateitininkas (m. 1964 m.).
• 1897 m. – Antanas Šarkauskas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas (m. 1974 m.).
• 1908 m.:
  • Bronius Kalinauskas, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2001 m.).
  • Ona Metrikienė-Skiriūtė, pedagogė, vargonininkė, chorvedė, kompozitorė (m. 1998 m.).
• 1928 m. – Antanas Bitė, Lietuvos gydytojas higienistas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1993 m.).
• 1933 m. – Antanas Barysas, Lietuvos hidrologas, geografijos mokslų kandidatas (m. 1986 m.).
• 1937 m. – Juozas Tyla, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1938 m. – Vidmantas Jonas Jokūbaitis, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1940 m. – Saulius Macaitis, Lietuvos kino kritikas, knygų apie pasaulio bei Lietuvos kiną autorius (m. 2007 m.).
• 1943 m. – Daiva Kšanienė, muzikologė, Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto kraštotyrininkė, Klaipėdos universiteto profesorė.
• 1948 m. – Gediminas Vaišnora, pedagogas, Lietuvos, Marijampolės rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės sporto, politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Birutė Kulnytė, Lietuvos muziejininkė, kultūros istorikė.
• 1952 m.:
  • Vilius Cibulskas, inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Vytautas Matulionis, Lietuvos dailininkas, juvelyras.
  • Vytautas Vėželis, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Algirdas Kuniutis, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Dalia Kudžmaitė-Balsienė, bibliotekininkė, poetė.
• 1958 m. – Danuta Suckel, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1973 m. – Arūnas Streikus, mokslininkas, Lietuvos istorikas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas.
• 1974 m. – Aušra Kazlauskienė, mokslininkė, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1975 m.:
  • Gintaras Bleizgys, Lietuvos poetas, literatūros kritikas.
  • Rolandas Vaičiūnas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis RKL, Šiaulių „Universiteto-Abro“ komandoje, sunkiojo krašto pozicijoje.
• 1984 m. – Darius Gvezdauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Šiaulių „Šiaulių“ komandoje.
• 1985 m. – Andrius Golokvoščius, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis LKL, Alytaus „Alytaus“ komandoje.

Mirtys

• 1931 m. – Elijošius Nonevičius, žymus veterinaras, bakteriologas, aktyvus visuomenės veikėjas ir vieno studentų rėmimo fondo įkūrėjas (g. 1863 m.).
• 1941 m. – Antanas Verbyla, knygnešys (g. 1879 m.).
• 1947 m. – Justinas Pilyponis, prozininkas, vienas nuotykinės ir detektyvinės lietuvių literatūros pradininkų (g. 1907 m.).
• 1976 m. – Antanas Kojelis, vargonininkas, pedagogas ir chorvedys (g. 1903 m.).
• 1993 m.:
  • Martynas Gudelis, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, vertėjas (g. 1906 m.).
  • Viktoras Katilius, Lietuvos rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas (g. 1910 m.).
• 1995 m.:
  • Antanas Grigelis, Lietuvos zoologas hidrobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
  • Edvardas Armolaitis, Lietuvos agronomas sodininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras nuo 1994 m (g. 1922 m.).
• 1996 m. – Algimantas Švėgžda, lietuvių tapytojas, grafikas (g. 1941 m.).
• 2000 m. – Liudas Dovydėnas, Lietuvos žurnalistas, rašytojas, vienas produktyviausių prieškario Lietuvos kūrėjų (g. 1906 m.).
• 2020 m. – Danguolė Juodikaitytė-Adamkevičienė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (g. 1942 m.).
• 2023 m. – Rimutė Jablonskytė-Rimantienė, Lietuvos archeologė, muziejininkė (g. 1920 m.).^[1]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1776 – 13 britų kolonijų Šiaurės Amerikoje susibūrė į konfederaciją ir paskelbė nepriklausomybę. Taip susikūrė JAV.
• 1943 – prasidėjo Kursko mūšis, vienas svarbiausių Antrojo pasaulinio karo mūšių.
• 1946 – Karaliaučius (Königsberg) pervadintas į Kaliningradą (Калининград).

Gimimo dienos

• 1804 m. – Natanielis Hotornas, JAV rašytojas, rašęs romanus ir trumpus apsakymus. Gimė Nathaniel Hathorne ir Elizabeth Clarke Manning Hathorne šeimoje. Pakeitė pavardę (pridėjo raidę "w"), norėdamas nuslėpti giminystės ryšius su raganų medžiotoju John Hathorne (m. 1864 m.).
• 1807 m. – Džiuzepė Garibaldis, Prancūzijoje gimęs Italijos karinis ir politinis lyderis (m. 1882 m.).
• 1867 m. – Karlas Gustavas Emilis Manerheimas, Suomijos karinis ir politinis veikėjas. Suomijos švedų baronas. Rusijos imperijos kariuomenės generolas-leitenantas, Suomijos kariuomenės vadas, Suomijos prezidentas. Dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, Suomijos nepriklausomybės kovose ir pilietiniame kare (m. 1951 m.).
• 1872 m. – Kelvinas Kūlidžas, trisdešimtasis JAV prezidentas, valdęs nuo 1923 iki 1929 m (m. 1933 m.).
• 1902 m. – Mejeris Lanskis, JAV gangsteris (m. 1983 m.).
• 1904 m. – Valentinas Kiparskis, Baltijos vokiečių kilmės Suomijos kalbininkas slavistas, baltistas (m. 1983 m.).
• 1918 m. – Tafa’auhau Tupou IV, Tongos karalius (m. 2006 m.).
• 1921 m. – Žeraras Debre, prancūzų kilmės JAV ekonomistas ir matematikas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas (m. 2004 m.).
• 1926 m. – Alfredo di Stéfano Laulhé, Argentinos futbolininkas ir treneris, vienas žymiausių Madrido Real klubo žaidėjų.
• 1927 m. – Džina Lolobridžida, viena žinomiausių XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių Europos kino aktorių, vėliau tapusi fotomenininke ir skulptore (m. 2023 m.).
• 1937 m. – Tomas Nagelis, serbų kilmės JAV filosofas, aktyvus mąstymo filosofijos srityje, nagrinėjantis objektyvaus ir subjektyvaus pradų problemas: apie poelgių priežastis, patirties įtaką. Išgarsėjo straipsniu „Ką reiškia būti šiksnosparniu?“.
• 1942 m. – Stefan Meller, lenkų istorikas, diplomatas (m. 2008 m.).
• 1952 m. – Alvaras Uribė, 43-iasis Kolumbijos prezidentas. Pareigas eina nuo 2002 m. rugpjūčio 7 d. Perrinktas 2006 m. gegužės 28 d. Pabaigė teises studijas Antiokijos universitete ir vadybą Harvardo universitete (JAV). Iki tampant prezidentu ėjo Antiokijos departamento senatoriaus, o 1995–1997 m. gubernatoriaus pareigas.
• 1955 m. – Eras Heinaluoma, Suomijos politinis veikėjas.
• 1960 m. – Rolandas Racenbergeris, austrų Formulės 1 lenktynininkas (m. 1994 m.).
• 1961 m. – Valentinas Valentinovičius Ivanovas, rusų tarptautinių futbolo varžybų teisėjas. Dirba mokytoju Maskvoje.
• 1979 m. – Pablo Heredia, argentiniečių aktorius. Suvaidino populiariojoje argentiniečių telenovelėje „Rebelde way“.

Mirtys

• 1826 m.:
  • John Adams, amerikiečių teisininkas, svarbus Amerikos revoliucijos veikėjas, pirmasis viceprezidentas (1789–1797 m.) ir antrasis Jungtinių Valstijų prezidentas (1797–1801 m.) (g. 1735 m.).
  • Tomas Džefersonas, trečiasis JAV prezidentas (1801–1809 m., dvi kadencijos), antrasis viceprezidentas (1797–1801 m.), antrasis Virdžinijos gubernatorius, vienas iš svarbiausių nepriklausomybės deklaracijos autorių (1776 m.) ir vienas reikšmingiausių vadinamųjų JAV tėvų-įkūrėjų (Founding Fathers), aktyviai propagavęs liberalizmo ir respublikonizmo idėjas. Jo valdymo metu Jungtinės Valstijos iš prancūzų įsigijo Luizianą (g. 1743 m.).
• 1831 m. – James Monroe, penktasis Jungtinių Valstijų prezidentas (1817–1825, dvi kadencijos) (g. 1758 m.).
• 1848 m. – François-René de Chateaubriand, prancūzų diplomatas, rašytojas, poetas^[2] (g. 1768 m.).
• 1902 m. – Swami Vivekananda, indų dvasinis mokytojas^[3] (g. 1863 m.).
• 1934 m. – Marija Sklodovska-Kiuri, lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė (g. 1867 m.).
• 1938 m. – Otto Baueris, austrų teisininkas, socialdemokratų teoretokas ir politikas (g. 1881 m.).
• 1970 m. – Barnett Newman, amerikiečių dailininkas, abstrakčiojo ekspresionizmo atstovas (g. 1905 m.).
• 1992 m. – Astoras Piacola, Argentinos tango kompozitorius, bandoneono virtuozas. Jis laikomas tradicinės tango muzikos revoliucionieriumi, su tango sujungęs džiazo, klasikinės muzikos elementus ir sukūręs taip vadinamą „naująjį tango“ (Nuevo tango) (g. 1921 m.).
• 2003 m.:
  • André Claveau, prancūzų dainininkas ir aktorius, populiarumo viršūnėje buvęs tarp keturiasdešimtųjų ir šešiasdešimtųjų metų (g. 1915 m.).
  • Barry White, amerikiečių dainininkas ir prodiuseris^[4] (g. 1944 m.).
• 2004 m. – Andrianas Nikolajevas, rusų kosmonautas^[5] (g. 1929 m.).

Nuorodos

1. Mirė garsi archeologė Rimutė Rimantienė. LRT. 2023-07-04. Nuoroda tikrinta 2023-07-04.
2. François-René de Chateaubriand.
3. Swami Vivekananda Archyvuota kopija 2012-03-30 iš Wayback Machine projekto..
4. Barry White.
5. Andrianas Nikolajevas.