Kovo 23

Kovo 23 yra 82-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 83-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 283 dienos.

Vasario – Kovas – Bal
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30	31
2024

Informacija

Šventės

• Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo diena
• Pasaulinė meteorologijos diena;
• Pakistano revoliucijos šventė.

Vardadieniai

Akvilė – Alfonsas – Galgintas – Jovita – Oktavija – Tarvydas – Ūla – Vismantė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1918 – Vokietija pripažino Nepriklausomą Lietuvos valstybę;
• 1985 – Vilniaus arkikatedroje atrastas auksakalystės meno lobynas;
• 1990 – Lietuvoje nutraukta KGB veikla.

Gimimo dienos

• 1889 m. – Vladas Dutkevičius, mokytojas, knygnešys, vargonininkas, chorvedys (m. 1945 m.).
• 1891 m. – Jurgis Hopenas, Lietuvos tapytojas, grafikas (m. 1969 m.).
• 1895 m. – Vladas Pryšmantas, teisininkas, istorikas, paveldosaugininkas, muziejininkas (m. 1960 m.).
• 1900 m. – Jurgis Dobkevičius, Lietuvos karo lakūnas, aviacijos inžinierius, lėktuvų konstruktorius (m. 1926 m.).
• 1907 m. – Juozas Mockaitis, Lietuvos agronomas, agronomijos daktaras (m. 1995 m.).
• 1909 m. – Bronys Raila, žurnalistas, literatūrologas, rašytojas, poetas, vertėjas (m. 1997 m.).
• 1918 m. – Stasys Paberžis, futbolininkas, Lietuvos sporto veikėjas, futbolo žurnalistas ir statistikas (m. 2012 m.).
• 1927 m.:
  • Vytautas Astrauskas, Lietuvos gydytojas patologas fiziologas, reumatologas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2004 m.).
  • Viktoras Baltutis, ekonomistas, Australijos lietuvių bendruomenės ir spaudos darbuotojas (m. 2018 m.).
  • Algimantas Otonas Narakas, gydytojas mikrochirurgas, medicinos daktaras (m. 1993 m.).
• 1930 m.:
  • Vytautas Alksninis, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, energetikos inžinierius (m. 2023 m.).
  • Elvyra Grinienė, Lietuvos gydytoja terapeutė, higienistė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1931 m.:
  • Antanas Kajalavičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. 2010 m.).
  • Romualdas Kašuba, Lietuvos inžinierius mechanikas, daktaras, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas.
• 1933 m. – Leonas Baltrus-Baltrušaitis, lietuvių dainininkas, dramatinis tenoras.
• 1934 m. – Algirdas Grašys, Lietuvos teatro aktorius.
• 1935 m. – Egidijus Juozas Jaržemskas, Lietuvos gydytojas neurochirurgas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2008 m.).
• 1939 m.:
  • Aleksas Laniauskas, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Algimantas Kajackas, Lietuvos inžinierius radioelektronikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1944 m. – Lilija Eugenija Jasiūnaitė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
• 1948 m. – Kęstutis Adomaitis, Lietuvos pantomimos aktorius, režisierius (m. 1996 m.).
• 1951 m. – Jadvyga Rusilienė, Lietuvos ir Jonavos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m. – Viktor Abaškin, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Vytautas Mažeikis, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Jonas Jurgeliūnas, ūkininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Masiulis, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1958 m. – Gintautas Natkevičius, Lietuvos architektas.
• 1959 m. – Rimantas Ruzas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 2002 m.).
• 1960 m. – Valdas Baronas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Virginijus Pikturna, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1964 m. – Vidmantas Paliulis, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Vidmantas Svečiulis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Arūnas Šikšta, lietuvių vadybininkas, buvęs AB „TEO LT“, didžiausios Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos, vadovas (m. 2021 m.).
• 1969 m. – Birutė Marcinkevičiūtė, Mar, Lietuvos aktorė, režisierė, choreografė, poetė.
• 1971 m. – Darius Seilius, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1974 m. – Ramūnas Lisinskas, Lietuvos ir Zarasų rajono kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1987 m. – Donatas Strockis, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FK MTZ-RIPO klube. 2009 m. rugpjūčio 7 d. buvo paskolintas MTZ-RIPO komandai.^[1].
• 1989 m. – Armantas Vitkauskas, Lietuvos vartininkas. Baigė Marijampolės futbolo mokyklą ir rungtyniauja Marijampolės FK Sūduva klube. Taip pat kviečiamas ir į Lietuvos U-21 rinktinę.

Mirtys

• 1644 m. – Mikalojus Kiška, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas, Mstislavlio vaivada, Tartu vaivada, Trakų kaštelionas, Lietuvos vyriausiojo tribunolo maršalka, Lietuvos didysis iždininkas, vienas turtingiausių ir įtakingiausių to meto Lietuvos didikų (g. 1588 m.).
• 1937 m. – Mikas Petrauskas, vargonininkas, dainininkas (tenoras), dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas (g. 1873 m.).
• 1988 m. – Marija Rasteikaitė, Lietuvos aktorė (g. 1930 m.).
• 1989 m. – Zigmas Gaidamavičius, choro dirigentas (g. 1920 m.).
• 2002 m. – Bronė Tautavičienė-Burokaitė, Lietuvos archeologė, muziejininkė (g. 1926 m.).
• 2006 m.:
  • Juozas Virbickas, gamtininkas biologas, ichtiologas, ekologas (g. 1939 m.).
  • Stasys Mikelis, kultūros darbuotojas, savivaldybininkas, 1995–2004 m. Neringos savivaldybės meras (g. 1953 m.).
• 2021 m. – Jonas Šukys, lietuvių kalbininkas (g. 1935 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1801 – nužudytas Rusijos caras Pavelas I;
• 1839 – Bostono laikraštyje „Morning Post“ pirmą kartą pavartota santrumpa O.K.;
• 1919 – Benito Musolinis (Benito Mussolini) Milane pradėjo fašistinį judėjimą, įkurdamas partiją „Fasci di Combattimento“;
• 1925 – Tenesio valstijos (JAV) mokyklose uždrausta dėstyti evoliucijos teoriją;
• 1929 – Baltuosiuose rūmuose įvestas pirmasis telefonas;
• 1933 – Vokietijos parlamentas priėmė įstatymą, Adolfui Hitleriui (Adolf Hitler) suteikusį neribotus įgaliojimus;
• 1950 – įsigaliojo Pasaulinės meteorologijos organizacijos konvencija;
• 1956 – Pakistanas tapo nepriklausomas;
• 2001 – savo gyvavimą baigė kosminė stotis Mir, sudegdama atmosferoje virš Ramiojo vandenyno.

Gimimo dienos

• 1749 m. – Pierre-Simon Laplace, prancūzų matematikas, astronomas, atradęs Laplaso transformaciją ir Laplaso lygtį, vienas iš metrinės vienetų sistemos autorių (m. 1827 m.).
• 1826 m. – Liudvigas Aloisas Minkus, čekų ar lenkų kilmės Austrijos kompozitorius, smuikininkas (m. 1917 m.).
• 1860 m. – Vasilijus Gorodcovas, Rusijos archeologas (m. 1945 m.).
• 1881 m. – Roger Martin du Gard, prancūzų rašytojas (m. 1958 m.).
• 1881 m. – Hermann Staudinger, 1953 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (m. 1965 m.).
• 1882 m. – Amalija Emi Nėter, Amalie „Emmy“ Noether, vokiečių matematikė ir fizikė (m. 1935 m.).
• 1900 m. – Erichas Fromas, Vokietijos ir JAV psichologas bei filosofas humanistas, vienas neofroidizmo ir froido – marksizmo šakų psichoanalizėje įkūrėjų. Buvo neomarksistinės Frankfurto mokyklos narys. Jo teoriniai modeliai įtakojo pozityviosios psichologijos susikūrimą XX a. pabaigoje (m. 1980 m.).
• 1907 m. – Daniel Bovet, 1957 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1992 m.).
• 1910 m. – Akira Kurosava, japonų kino režisierius, filmų prodiuseris, scenaristas. Režisierius įvertintas tokiais svarbiais apdovanojimais, kaip Oskaru už gyvenimo pasiekimus ir Légion d'honneur (m. 1998 m.).
• 1912 m. – Verneris fon Braunas, raketų konstruktorius, „V-2“ autorius (m. 1977 m.).
• 1915 m. – Vasilijus Zaicevas, Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos snaiperis. Ypač pasižymėjo 1942 m. lapkričio 10 – gruodžio 17 d. Stalingrado mūšio metu (m. 1991 m.).
• 1931 m. – Viktoras Lvovičius Korčnojus, TSRS ir Šveicarijos šachmatininkas ir knygų apie šachmatus rašytojas.
• 1933 m. – Filipas Zimbardas, JAV psichologas (m. 2024 m.).
• 1942 m. – Walter Rodney, Gajanos politikas (m. 1980 m.).
• 1944 m. – Michaelis Nymanas, tai minimalistinės muzikos pradininkas bei populiarintojas, grupės „Michaelio Nymano grupės" (angl. „Michael Nyman band") lyderis, pianistas, muzikologas, fotografas, kinematografas, o svarbiausia – kompozitorius. Michaelis Nymanas muziką kuria dramos teatrui, šokiui, Operai, madų demonstravimui. Visgi plačiausiai ši universaliai talentinga asmenybė savo tėvynėje Didžiojoje Britanijoje ir už jos ribų yra žinoma dėl kuriamos muzikos filmams. Michaelio Nymano muzika skambėjo žymiajame Jane’o Campiono (angl. Jane Campion) „Fortepijonas“ (angl. „The Piano"), o su režisieriumi Pyteriu Greenaway’jumi (angl. Peter Greenaway) kompozitorius bendradarbiavo kuriant net 11 filmų.
• 1956 m. – José Manuel Durão Barroso, Portugalijos politikas ir dabartinis Europos Komisijos prezidentas. Nuo 2002 m. balandžio 6 d. iki 2004 m. liepos 29 d. buvo Portugalijos premjeras. Nuo 2004 m. lapkričio 23 d. yra Europos komisijos prezidentas.
• 1972 m. – Jonas Larsas Bjorkmanas, buvęs profesionalus Švedijos tenisininkas. Jis savo karjerą baigė 2008 metais. Per savo karjerą Jonas laimėjo 6 vienetų ir 54 dvejetų ATP titulus. Aukščiausias jo pasiekimas ATP reitinge buvo ketvirtoji vieta. Bjorkmanas profesionalu tapo 1991 metais. Šiuo metu jis gyvena Monte Karle, Monake.
• 1973 m. – Džeisonas Kidas, profesionalus amerikiečių krepšininkas, žaidžiantis NBA, Dallas „Mavericks“ komandoje.
• 1983 m. – Mohammed „Mo“ Farah, Somalyje gimęs, bet Jungtinei Karalystei atstovaujantis lengvaatletis, kuris specializuojasi ilgų nuotolių bėgimo rungtyse. Šalies olimpinės rinktinės narys.
• 1987 m. – Ingus Lukovičs, Latvijos futbolininkas, žaidžiantis nuo 2006 m. FK Šiaulių klube.
• 1990 m. – Jaime Alguersuari, automobilių sporto lenktynininkas iš Ispanijos. 2009 m. liepos pabaigoje jis debiutavo Formulėje 1, kai Scuderia Toro Rosso pakeitė atleistą Sebastien Bourdais.^[4].

Neaprašyti

• 1912 – Verneris fon Braunas (Werner von Braun), vokiečių ir JAV inžinierius bei raketinės technologijos pradininkas (m. 1977).

Mirtys

• 1125 m. – Henrikas IV, 1111–1125 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1099–1125 m. Vokietijos karalius, 1098–1125 m. Italijos karalius (g. 1086 m.).
• 1369 m. – Petras, Kastilijos ir Leono karalius, valdė nuo 1350 m. kovo 27 d. iki mirties (g. 1334 m.).
• 1555 m. – Julijus III, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1550 m. vasario 7 d. (konsekruotas vasario 22 d.) iki mirties (g. 1487 m.).
• 1801 m. – Pavelas I Petrovičius, Rusijos imperatorius (nuo 1796 m.) (g. 1754 m.).
• 1842 m. – Stendalis, prancūzų rašytojas, vienas iš pirmųjų pradėjęs rašyti realistine forma (g. 1783 m.).
• 1957 m. – Leslis Patrikas Aberkrombis, anglų architektas, urbanistas, architektūrologas (g. 1879 m.).
• 1992 m. – Friedrich August von Hayek, austrų kilmės britų ekonomistas. Kartu su Ludwig von Mises buvo svarbiausias austrų mokyklos atstovas ir laisvosios rinkos gynėjas (g. 1899 m.).
• 2012 m. – Abdulahis Jusufas Ahmedas, Somalio politikas ir prezidentas, valdęs šalį nuo 2004 m. spalio 14 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d. Jis taip pat buvo Puntlando prezidentas (g. 1934 m.).
• 2020 m. – Lucia Bose, italų aktorė, didžiausio pripažinimo sulaukusi neorealizmo laikotarpiu 6-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje (g. 1931 m.).
• 2022 m. – Madlena Korbel Olbrait, Jungtinių Valstijų politikė, diplomatė, pirmoji moteris tapusi JAV valstybės sekretore (g. 1937 m.).^[5]

Neaprašyti

• 1983 – Barnis Klarkas (Barney Clark), pirmasis pacientas, kuriam buvo įsodinta dirbtinė širdis.

Nuorodos

1. http://www.futbolas.lt/lt/naujienos/,nid.3596
2. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
3. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
4. Oficialu: J. Alguersuari tapo „Toro Rosso“ lenktynininku
5. Kelly, Caroline (2022-03-23). „Madeleine Albright, first female US secretary of state, dies | CNN Politics“. CNN. Nuoroda tikrinta 2022-03-23.