Mažeikių rajono savivaldybė
From Wikipedia, the free encyclopedia
Mažeikių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, prie Ventos upės. Administracinis centras – Mažeikiai.
| Mažeikių rajono savivaldybė | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lietuva | ||||||
| Apskritis |  Telšių apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Mažeikiai | ||||||
| Seniūnijų skaičius | 9 | ||||||
| Įkūrimo data | 1950 m. | ||||||
| Meras | Rūta Matulaitienė | ||||||
| Gyventojų | 52 120[1] | ||||||
| Plotas | 1 220,2 km² | ||||||
| Tankumas | 43 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 146,9 m | ||||||
| Tinklalapis | mazeikiai.lt | ||||||
 Vikiteka | Mažeikių rajono savivaldybėVikiteka | ||||||
.svg)
Mažeikių rajono savivaldybėje veikia 52 biudžetinės kultūros įstaigos: 19 kaimo kultūros namų, Savivaldybės kultūros centras, Viešoji biblioteka ir 25 jos filialai, Mažeikių muziejus ir muziejaus filialai (Renavo dvaras, Viekšnių vaistinė, rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos muziejus Židikuose, B. Pundziaus muziejus Pievėnuose, A. Griškevičiaus muziejus Viekšniuose).
Geografija
Šiaurėje ribojasi su Latvija, rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su Plungės, vakaruose – su Skuodo rajono savivaldybėmis.
Mažeikių rajono savivaldybės teritorijos didesnė dalis yra Ventos vidurupio lygumoje, vakarinė – Vakarų Kuršo aukštumos pakraštyje (altitudė iki 123 m, prie Petraičių), pietinė – Rytų Žemaičių plynaukštės pakraštyje (joje, prie Dagių, yra aukščiausia vieta – 146,9 m). Sausio vidutinė temperatūra – 4,5 °C, liepos 16,5 °C. Per metus iškrinta 630–740 mm kritulių.
Savivaldybės teritorija teka Venta su intakais: Šerkšne, Varduva, Vadakstimi. Telkšo 6 Mažeikių rajono ežerai, 27 tvenkiniai, didžiausi – Varduvos tvenkinys, Renavo HE tvenkinys, Tulnikų tvenkinys.
Didžiausi miškai – Sedos giria, Žalgirio miškas, Balėnų miškas, Mažeikių miškas. Vyrauja eglynai, pušynai, beržynai. Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, smėlžemiai, ypač pietinėje ir vidurinėje dalyje, šiaurėje ir rytuose – išplautžemiai, Didžlaukių pelkėje – durpžemiai. Svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras, smėlis, durpės.
Gamtos paminklai: botaniniai – Storasis ąžuolas, Storoji eglė, geologiniai – Geidžių akmuo, Juodasis akmuo.[2]
Istoriniai paminklai: Griežės kapinynas, Kukių kapinynas, Pavirvytės kapinynas, Mažeikių rajono piliakalniai.
| 56° 25′ 40″ | |||||||||||
| 21° 55′ 40″ |
|
22° 38′ 50″ | |||||||||
| 56° 04′ 00″ |
Istorija
 | Mažeikių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
 2001 m. gyventojų surašymas | |
| 2009 m. gyvenvietės | |
| 2011 m. gyventojų surašymas | |
| 2016 m. gyvenvietės | |
| 2020 m. suskirstymas | |
| 2021 m. gyventojų surašymas | |
Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Mažeikių apskrities 33 apylinkių ir Mažeikių miesto. 1950–1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1959 m. prijungta panaikinto Sedos rajono 5 apylinkės ir Seda, 1962 m. prijungtas buvęs Akmenės rajonas. 1963 m. dalis gyvenviečių perduota Skuodo, Šiaulių, Telšių rajonams. 1965 m. Akmenė, Naujoji Akmenė, Viekšniai ir 8 apylinkės perduotos naujai sudarytam Akmenės rajonui. 1972 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.
1995 m. įsteigta Mažeikių rajono savivaldybė. 1999 m. gruodžio 21 d. per savivaldybių reformą Mažeikių rajonui atiteko vakarinė dalis Akmenės rajono – Viekšnių seniūnija (kadastrinės vietovės Kapėnai, Pakalupis, Santekliai, Svirkančiai, Viekšniai). 2008 m. gruodžio 19 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-364 nuo 2009 m. sausio 1 d. įsteigtos 52 seniūnaitijos.
| Savivaldybės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1950 m. (Išsamiau) | 724 | 33 apylinkės | 1 miestas (Mažeikiai) | |
| 1954 m. (Išsamiau) | 14 apylinkių | |||
| 1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau) | 714 | 35 482 | 14 apylinkių | 1 miestas |
| 1962 m. | 1060 | 19 apylinkių | 2 miestai (Mažeikiai, Seda) | |
| 1963 m. (Išsamiau) | 19 apylinkių | |||
| 1967 m. | 999 | 39600 | ||
| 1970 m. (Išsamiau) | 1000 | 39 400 | 9 apylinkės | 2 miestai |
| 1972 m. (Išsamiau) | 1004 | 9 apylinkės | 2 miestai, 5 miesteliai (Laižuva, Leckava, Pikeliai, Tirkšliai, Židikai), 142 kaimai, 9 kaimų dalys, 3 glžk. stočių gyvenvietės | |
| 1976 m. (Išsamiau) | 1009 | 44 600 | 9 apylinkės | 2 miestai, 5 miesteliai, 138 kaimai, 17 kaimų dalių, 3 glžk. stočių gyvenvietės |
| 1979 m. (Išsamiau) | 47 919 | 8 apylinkės | 2 miestai, 161 kaimo vietovė | |
| 1986 m. (Išsamiau) | 1009 | 57 500 | 8 apylinkės | 2 miestai, 5 miesteliai, 141 kaimas, 1 geležinkelio stoties gyvenvietė |
| 1989 m. (Išsamiau) | 1009 | 60 899 | 7 apylinkės | 2 miestai, 160 kaimo vietovių |
| 1999 m. | 1235 | 70 000 | ||
| 2001 m. (Išsamiau) | 1220 | 67 296 | 8 kaimo seniūnijos | 3 miestai (Mažeikiai, Seda, Viekšniai), 5 miesteliai, 191 kaimas |
Gyventojai
Miesto gyventojų 66,4% (2007 m.). Gyventojų vidutinis tankumas 54 žmonių/km2. 83,1% gyventojų yra katalikai, 1,4% – stačiatikiai, 0,3% evangelikai liuteronai, kiti: evangelikai reformatai, sentikiai (2001 m.).
 | |||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 1999 m. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2011 m.sur.[3] |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 35 482 | 39 400 | 47 919 | 60 899 | 70 000 | 67 296 | 65 547 | 57 433 |
| 2013 m. | 2015 m. | 2018 m. | 2021 m.sur. | - | - | - | - |
| 56 773 | 55 441 | 52 203 | 52 120 | - | - | - | - |
Tautinė sudėtis
|
2011 m. gyveno 58 242 žmonės:[4]
|
2001 m. gyveno 67 296 žmonės:[5]
|
Gyvenvietės
Savivaldybės teritorijoje yra:
- 3 miestai – Mažeikiai, Seda ir Viekšniai;
- 5 miesteliai – Laižuva, Leckava, Pikeliai, Tirkšliai ir Židikai;
- 191 kaimas.
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
- Mažeikiai – 33101
- Viekšniai – 2249
- Tirkšliai – 1357
- Seda – 903
- Kurmaičiai – 827
- Reivyčiai – 565
- Krakiai – 518
- Troškučiai – 448
- Žemalė – 448
- Naikiai – 440
Administracija
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Mažeikių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Mažeikių rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Savivaldybėje yra 9 seniūnijos (skliausteliuose – centrai):
- Laižuvos seniūnija (Laižuva),
- Mažeikių apylinkės seniūnija (Mažeikiai),
- Mažeikių seniūnija (Mažeikiai),
- Reivyčių seniūnija (Mažeikiai),
- Sedos seniūnija (Seda),
- Šerkšnėnų seniūnija (Šerkšnėnai),
- Tirkšlių seniūnija (Tirkšliai),
- Viekšnių seniūnija (Viekšniai),
- Židikų seniūnija (Židikai).
Partnerystės ryšiai
Miestai, su kuriais Mažeikių rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
Haviržovas, Čekija
Paidė, Estija
Plockas, Lenkija
Saldus, Latvija
Maribo, Danija
Štendalio apskritis, Vokietija
Švietimas ir ugdymas
Mažeikių rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Balėnų pagrindinė mokykla
- Buknaičių Henriko Nagio pagrindinė mokykla
- Daubiškių pagrindinė mokykla
- Kapėnų pagrindinė mokykla
- Krakių pagrindinė mokykla
- Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla
- Mažeikių Gabijos gimnazija
- Mažeikių Jaunystės vidurinė mokykla
- Mažeikių Kalnėnų pagrindinė mokykla
- Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija
- Mažeikių Pavasario vidurinė mokykla
- Mažeikių Senamiesčio pagrindinė mokykla
- Mažeikių Sodų vidurinė mokykla
- Mažeikių Ventos pagrindinė mokykla
- Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla
- Mažeikių politechnikos mokykla
- Mažeikių specialioji mokykla
- Pikelių pagrindinė mokykla
- Plinkšių pagrindinė mokykla
- Renavo pagrindinė mokykla
- Ruzgų pagrindinė mokykla
- Sedos Vytauto Mačernio gimnazija
- Tirkšlių vidurinė mokykla
- Ukrinų pagrindinė mokykla
- Užlieknės pagrindinė mokykla
- Viekšnių gimnazija
- Žemalės pagrindinė mokykla
- Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla
Ekonomika
Visoje Mažeikių rajono savivaldybėje pagaminama 21,6% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Pramonės svarbiausia šaka – naftos perdirbimas (bendrovė „Mažeikių nafta“). Yra metalo apdirbimo, konditerijos gaminių, maisto, baldų, medicininio, techninio deguonies gamybos, statybos įmonių. Pramonės įmonių daugiausia sutelkta Mažeikiuose.
Mažeikių rajone veikia 14 mažųjų hidroelektrinių, kurių dalis yra Akmenės rajono pakraščiuose, bet užtvankos užtvindomos teritorijos patenka ir į Mažeikių rajoną.[6]
Žemės ūkio naudmenos užima 60,4% savivaldybės ploto, iš jų 91,6% ariamoji žemė, 7,1% – pievos ir natūralios ganyklos, 1,3% – sodai ir uogynai (2005 m.). 54,8% pasėlių užima javai, 28,4% – daugiametės žolės, 3,1% – bulvės. Savivaldybės teritorijoje užauginama 1,9% visų Lietuvos javų, 1,8% -bulvių, 1,4% – lauko daržovių (2005 m.). 2005 m. pagaminta 1,6% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,7% pieno). Veisiama 1,9% visų Lietuvoje veisiamų galvijų (1,9% karvių), 1,2% kiaulių, 1,2% avių ir ožkų, 1,0% arklių (2006 m.).
Savivaldybės teritorija eina geležinkelis Vilnius–Liepoja (Latvija). Yra Šerkšnėnų oro uostas.[7]
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.