Židikai

Židikai – miestelis Mažeikių rajono savivaldybėje, prie kelio Mažeikiai–Skuodas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Šv. Onos koplyčia (kapinaitėse), veikia Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla, trys parduotuvės, ambulatorija, gaisrinė, paštas (LT-89071), vaistinė, degalinė, stomatologinis kabinetas. Židikuose yra Marijos Pečkauskaitės memorialinis muziejus (įkurtas 1974 m.), kultūros namai, kuriuose taip pat yra biblioteka ir Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas.

Šatrijos Raganos kapas-koplyčia

Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas

Židikai
[[Vaizdas:Zidikai birdview.jpg|{{#if:280|270px]] Židikų miestelio vaizdas iš paukščio skrydžio
Židikai
56.320°š. pl. 22.013°r. ilg. / 56.320; 22.013 (Židikai)
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Mažeikių rajono savivaldybė
Seniūnija	Židikų seniūnija
Gyventojų (2021)	364
Vikiteka	Židikai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Židìkai Kilmininkas: Židìkų Naudininkas: Židìkams Galininkas: Židikùs Įnagininkas: Židìkais Vietininkas: Židìkuose
Istoriniai pavadinimai	rus. Жидыки[2]

Etimologija

Židikai – gana izoliuotas vietovardis, beveik neturintis panašių Lietuvoje. Įtikimiausia būtų manyti, kad tai asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Židikas,^[3] nors pastarasis šiuo metu nėra aptinkamas (yra Židonis, Židulis, Židžiūnas ir kt. panašios pavardės). XX a. tarpukariu minimi Žydikiai.^[4]

Liaudies etimologija mena legendą, kad senovėje ponas Tiškevičius čia turėjęs didžiulius sodus, kurie pavasarį būdavę baltut baltutėliai, bet rudenį vaisių nenešdavę. Todėl žmonės ir kalbėję, kad žyd dyka ^[5] („žydi dykai“, t. y. žydi veltui).

Istorija

Židikų policijos būstinė 1938 m. (G. Januškos kolekcija)

XVI a. 1-ojoje pusėje minimas Židikų dvaras, XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje ir miestelis. Vykdant Valakų reformą, 1568 m. įkurtas Židikų kaimas, kuris greitai augo ir XVII a. pabaigoje tapo miesteliu (jam atsiradus, pirmieji Židikai sunyko). Nuo 1614 m. Židikai priklausė Kražių jėzuitams, kurie 1636 m. pastatydino bažnyčią. 1659 m. švedai Židikus sudegino. Miestelis degė 1824, 1825, 1852 ir 1939 m. 1850 m. minima parapinė mokykla, 1865 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1682 m. gegužės 12 d. Židikams suteikiama savaitinio turgaus ketvirtadieniais privilegija. Turgūs Židikuose vykdavo iki 1852 m. 1780 m. įsteigiama muitinė, kuri kontroliavo pasienio ruožą beveik nuo Lenkimų iki Žeimelio. Jai priklausė skyriai Skuode, Margininkuose, Žagarėje ir Žeimelyje. 1885 m. Židikuose buvo 14 parduotuvių, 3 odų įmonės, 780 gyventojų. XIX a. pabaigoje Židikai – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras, buvo Židikų dvaras.^[6]

XX a. tarpukariu Židikai buvo klestintis miestelis. Čia buvo valsčius, pašto (įsikūrė 1919 m.) ir policijos įstaigos, keturių komplektų pradžios mokykla, sveikatos punktas su daktaru ir felčeriu, vaistinė, pavasarininkų bibliotekėlė, parapijos išlaikoma vargšų prieglauda, rajono agronomas, elektros jėgainė, lentpjūvė, vilnų karšykla, kooperatyvas, keliolika parduotuvių, pieno nugriebimo punktas, smulkaus kredito draugija, žydų liaudies bankas, šaulių gaisrininkų komanda, Blaivybės draugija, kurių namuose, pastatytuose 1925 m., buvo vykdoma ir kultūrinė veikla. 1923 m. Židikuose įrengtas telefonas. 1939 m. sausio 1 d. įkurtą Židikų viešoji valstybinė biblioteka. Miestelyje gyveno beveik 1000 gyventojų.

1922 m. gruodžio 8 d. įsteigtas Židikų šaulių būrys, kurio pirmuoju vadu tapo A. Ubavičius. 1923 m. Židikų šauliai aktyviai dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1929 m. susibūrė Židikų moterų šaulių skyrius. 1931 m. susibūrė šaulių ugniagesių komanda.^[7]

II pasaulinio karo metais miestelyje gerokai sumažėjo gyventojų, beveik visiškai sunyko ūkinė veikla. Pokario metais apylinkėse veikė Žemaičių apygardos, Alkos partizanų rinktinės partizanai. Pokaryje, Lietuvoje įsigalėjus sovietų valdžiai, Židikai vystėsi panašiai kaip ir daugelis Lietuvos miestelių. 1950 m. birželio 20 d., pakeitus administracinį-teritorinį suskirstymą, įkurta Sedos rajono Židikų apylinkė, kurios pirmuoju pirmininku tapo Juozas Ubavičius. 1959 m. gruodžio 7 d. likvidavus Sedos rajoną, didžioji dalis Židikų apylinkės atiteko Mažeikių rajonui. 1952 m. buvusioje dviejų aukštų klebonijoje įsteigta 75 lovų ligoninė, 1954 m. septynmetė mokykla performuota į vidurinę. 1956 m. buvusiuose Blaivybės draugijos namuose veiklą pradėjo kultūros namai. 1969 m. kultūros namai perkelti į naujai pastatytas patalpas. kurių salėjo buvo virš 250 sėdimų vietų. 1959 m. miestelyje gyveno 429 gyventojai. 1981 m. atidarytas naujas poliklinikos pastatas su patalpomis vaistinei.

1950 m. Senmiestės, Petraičių ir Viliotės bei Asteikių kaimuose veikę kolūkiai buvo sujungti į Mičiurino kolūkį, kurio pirmuoju pirmininku tapo Stasys Stasiulis. 1960 m. pastatomas malūnas, 1967 m. sudegė ir tais pačiais metais atstatytas. 1992 m. malūnas privatizuotas. 2000 m. nustojo veikti, o 2003 m. malūno pastatas galutinai nugriautas^[8].

1956 m. architektas Algimantas Miškinis tyrinėjo Židikus urbanistiniu požiūriu ir konstatavo, kad savito išplanavimo miestelis yra saugotinas kultūros paminklas. 1964 m. parengta nauja Židikų projektinė schema. 1972 m. pietinėje miestelio dalyje suprojektuotas aplinkkelis. 1969 m. miestelis paskelbtas vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. Tais pačiais metais parengtas naujas išplanavimo projektas. Po 1972 m. išasfaltuotos pagrindinės gatvės^[9].

1967 m. pastatytas tipinis apylinkės tarybos namas, jame įsikūrė ir pašto įstaiga. 1975 m. pastatytas buitinių paslaugų paviljonas, prie mokyklos iškilo 72 vietų bendrabutis, restauruota Židikų koplyčia (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). 1990 m. šaliai atgavus nepriklausomybę, Židikuose sunyko kolūkis. Buvo parduotas buitinių paslaugų paviljonas, pirtis, darželis, mechaninės dirbtuvės. Buvusioje kolūkio raštinėje įsikūrė žemėtvarkos tarnyba, biblioteka, Mažeikių muzikos mokyklos filialas. Buvo įsteigta keletas privačių parduotuvių.

2006 m. Židikuose, šalia pirties pastato, buvo įrengtas parkas su vasaros estrada, žaidimų aikštele, pavėsine, tvenkiniu maudimuisi. 2007 m. gruodžio 22 d. Prezidento dekretu patvirtintas Židikų herbas. 2008 m. liepos 26 d. iškilmingai paminėtas Židikų miestelio 440-ies metų jubiliejus. Ta proga Židikuose šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta, lankėsi seimo narė Audronė Pitrėnienė, savivaldybės atstovai. Buvo atidarytas M. Pečkauskaitės parkas, pristatyta knyga apie Židikų miestelį.

2010 m. balandžio 30 d. pradėtas įgyvendinti projektas „Židikų miestelio centro sutvarkymas“, finansuojamas ES ir Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, kurio metu buvo sutvarkyti ir atnaujinti Nepriklausomybės paminklo ir Turgaus aikštės, Kultūros centro ir seniūnijos pastatai. Projektas baigtas įgyvendinti 2012 m. Projekto vertė – 731 677 Lt.

2016 m. liepos 5 d. Prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva atidengtos atminimo lentos su Židikų valsčiaus 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų savanorių bei Vyties kryžiaus kavalierių vardais ir pavardėmis. Židikai – pirmasis Mažeikių rajono miestelis, kuris tokiomis lentomis įamžino istorinę krašto praeitį.^[10]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX. pradžia – 1915 m.	Židikų valsčiaus centras	Telšių apskritis
1919–1950 m.		Mažeikių apskritis
1950–1959 m.	Židikų apylinkės centras	Sedos rajonas
1959–1995 m.		Mažeikių rajonas
1995–	Židikų seniūnijos centras	Mažeikių rajono savivaldybė

Žydų bendruomenė Židikuose

XVIII a. Židikuose gyveno viena žydų šeima, kuri nuomojo malūną, o jau 1765 m. yra žinių apie Židikų žydų bendruomenę – kahalą. Miestelyje gyveno 31 žydų šeima. 1816–1818 m. Židikų vaitystėje gyveno jau 94 žydai. 1847 m. kahalui priklausė 1387 žmonės. Dauguma žydų gyveno aplinkiniuose kaimuose ir vertėsi žemės ūkio produktų perpardavinėjimu^[11].

1789 m. žemaičių vyskupas Steponas Jonas Giedraitis žydams leido pasistatyti sinagogą ir įrengti kapines. XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje Židikuose pradėjo formuotis aikštė, apie kurią pradėjo kurtis žydai. Sinagoga bei mikva buvo pastatytos kiek atokiau nuo aikštės. Židikų sinagoga buvo medinė, dvišlaičiu, skiedromis dengtu stogu. Pastatas buvo aukštas ir pakankamai didelio tūrio^[12].

1897 m. surašymo duomenimis Židikuose gyveno 1243 gyventojai, o iš jų žydų – 914. Prieš ir po Pirmojo pasaulinio karo žydų skaičius miestelyje sumažėjo, nes dalis žydų išvyko į Palestiną, Ameriką, Pietų Afriką, kita dalis pasitraukė į Rusijos gilumą. 1921 m. Židikuose gyveno 366 žydai, kurie daugiausia vertėsi prekyba ir amatais, dalis ūkininkavo. Veikė žydų liaudies bankas, žydų pradžios mokykla, mažoji ješiva^[13].

Iki prasidedant Antrajam pasauliniam karui dalis Židikų žydų išvyko į Palestiną, Pietų Afriką, JAV. Prasidėjus karui, Židikų žydai atsidūrė Asteikių kaime, kiek vėliau moterys su vaikais buvo išvežtos į Ruzgų dvarą. Vėliau visi žydai buvo išvežti į Mažeikius. Absoliuti jų dauguma žuvo. Manoma, jog Židikų valsčiaus žydų aukų skaičius neturėtų viršyti 400^[14].

Architektūra

Židikų bažnyčia

Židikų senoji dalis – urbanistikos paminklas; valstybės saugoma: gatvių tinklas ir aikštės planas. Miestelio planas radialinis, pradėjo formuotis per Valakų reformą, kai į susiklosčiusio gatvinio kaimo galus suėjo daugiau pagrindinių gatvių (dabar jų 4) ir paplatėjusi kaimo gatvė pasidarė aikštė. Planas iš esmės susidarė iki XIX a. pr. Prie aikštės yra nedidelė klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų formų bebokštė bažnyčia (1819 m. statyta Gelgaudo) – architektūros paminklas; šalia stovi varpinė (1841 m.). Urbanistikos paminklo teritorijoje vyrauja XX a. I pusės 1-2 aukštų pastatai, yra ir XX a. II pusės statinių, pastatytų pagal tipinius projektus. Aikštėje ir gatvėse nemaža želdinių.

1928 m. pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-čiui paminėti. Sovietmečiu susprogdintas. 1990m. atstatytas mokytojo V. Sidabro rūpesčiu. Paminklo ir aikštės architektas H. Štaudė, bareljefų autoriai: P. Varkojis (vytis), A. Navalinskas, S. Rudnickas. Aikštės sienutėse įkomponuoti susprogdinto paminklo fragmentai.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1595 m. ir 2021 m.
1595 m.	1614 m.	1690 m.	1833 m.	1865 m.*[2]	1880 m.	1897 m.sur.	1902 m.[15]	1923 m.sur.[16]
19 šeimų	46 šeimos	76 šeimos	432	155	780	1 243	1 336	948
1959 m.sur.[17]	1970 m.sur.[18]	1979 m.sur.[19]	1983 m.[20]	1987 m.[21]	1989 m.sur.[22]	2001 m.sur.[23]	2011 m.sur.[24]	2021 m.sur.[25]
429	418	577	538	502	549	524	440	364
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Rašytojos Šatrijos Raganos (M. Pečkauskaitės) memorialinis muziejus

Židikuose mirė ir kaimo kapinėse palaidota lietuvių rašytoja Šatrijos Ragana (1877–1930; gimusi kaip Marija Pečkauskaitė). Čia ji gyveno nuo 1915 m. iki pat savo mirties 1930 m. Židikuose ji parašė dalį geriausių kūrinių, užsiiminėjo labdaringa veikla – įsteigė lietuvišką mokyklą, ligoninę, senelių prieglaudą. Rašytoja palaidota Židikų kapinėse šalia savo motinos, jai pastatyta raudonų plytų neogotikinė koplyčia (architekto Jono Muloko projektas).

Iš Židikų yra kilę: kun. kankinys^[26] Klemensas Arlauskas (1910–1991), kun. Juozapas Olšauskas^[27] (1910–1988), poetas A. Bukontas, rašytojas L. Inis, nepriklausomybės akto signtaras K. Inta, režisierė L. Pocevičienė, architektas ir dailininkas P. Šadauskas, profesorius V. Urbutis, ŠU docentė L. Liukinevičienė, VPU docentė I. Urbonienė, fotomenininkas J. Strazdauskas, skulptorius R. Idzelis, generolas K. Gaurylius, tarpukario Lietuvos kariuomenės kapitonas J. Ezerskis^[28] ir daugelis kitų.

Galerija

• 
  Paminklas rašytojai Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai – pirmos lietuviškos mokyklos Židikuose įkūrėjai atminti, 1915 m.
• 
  Šiame name 1915-1930 m. gyveno rašytoja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana
• 
  Prekybos centras „Šatrija"
• 
  Židikų seniūnijos administracijos pastatas ir paštas
• 
  Ambulatorija ir vaistinė
• 
  Židikų kultūros centras ir Mažeikių muzikos mokyklos Židikų filialas
• 
  Koplytėlė sodyboje
• 
  Yra išlikusių senovinių trobų
• 
  Karių kapinės
• 
  Židikų kapinės
• 
  Žydų kapinės
• 
  Liūliškių gatvės vaizdas
• 
  Skulptūra Židikuose šalia vasaros estrados
• 
  M. Pečkauskaitės parkas
• 
  Vasaros estrada Židikų parke
• 
  Nepriklausomybės paminklas ir 2016 m. atidengtos atminimo lentos su Židikų valsčiaus Nepriklausomybės kovų savanorių bei Vyties kryžiaus kavalierių vardais
• 
  Steigiamojo Seimo pirmojo susirinkimo minėjimas Židikuose (G. Januškos kolekcija)
• 
  M. Pečkauskaitės gatvė - centrinė miestelio gatvė

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 227 psl.
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 279–280
5. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 226
6. Żydyki (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 888 psl. (lenk.)
7. MUTURAS, Algimantas. Jie gynė Židikų krašto laisvę in Židikai. Spaudos tinklas, 2008, p. 49
8. MILIAUSKYTĖ, Jūratė. Paskutinieji Židikų istorijos dešimtmečiai in Židikai. Spaudos tinklas, 2008, p. 59, 64
9. MISIUS, Kazys. Iš Židikų dvaro ir miestelio praeitis in Židikai. Spaudos tinklas, 2008, p. 32
10. http://www.santarve.lt/aktualijos/zidikuose-atidengtos-atminimo-lentos/
11. MUTURAS, Algimantas. Čia kalbėta ir idiš kalba in Židikai. Spaudos tinklas, 2008, p. 37
12. MUTURAS, Algimantas. Čia kalbėta ir idiš kalba in Židikai. Spaudos tinklas, 2008, p. 37
13. MUTURAS, Algimantas. Čia kalbėta ir idiš kalba in Židikai. Spaudos tinklas, 2008, p. 38-39
14. MUTURAS, Algimantas. Čia kalbėta ir idiš kalba in Židikai. Spaudos tinklas, 2008, p. 40
15. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
16. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
17. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
18. Židikai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 907 psl.
19. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
20. Židikai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 520 psl.
21. Algimantas Miškinis ir kt. Židikai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 670
22. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
23. Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
24. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
25. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
26. http://katalikai.lt/kbl/sventieji/xxliudytojai.html
27. Kunigas jubiliatas JUOZAPAS OLŠAUSKAS Archyvuota kopija 2018-01-21 iš Wayback Machine projekto.
28. Židikai – senas, gyventojams patogus miestelis Archyvuota kopija 2018-04-08 iš Wayback Machine projekto.

• Židikai. Sudarytojai Stanislava Valatkevičienė ir Jūratė Miliauskytė. – Mažeikiai: Spaudos tinklas, 2008.

Nuorodos

Židikai – kelionių gidai, susiję su straipsniu

• Židikai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 394 psl.

Aplinkinės gyvenvietės
	Vižančiai – 10 km Dilbikiai – 6 km	PIKELIAI – 14 km Ritinė – 7 km
	YLAKIAI – 11 km		Ukrinai – 5 km MAŽEIKIAI – 21 km
		Račaliai – 5 km SEDA – 18 km