1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas

1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas vyko 1923 m. rugsėjo 17–23 dienomis. Rezultatų lentelės publikuotos 1924 m. ir 1925 m. „Statistikos biuletenyje“; platesnei visuomenei surašymo metu surinkti duomenys pateikti atskiru leidiniu lietuvių ir prancūzų k. Dalis dabartinės Lietuvos Respublikos rytinio bei pietinio pakraščių žemių (vadinamasis Vilniaus kraštas) 1923 m. buvo valdomos Lenkijos, − todėl jų gyventojai surašyme nedalyvavo. Nebuvo surašyti ir Lietuvos ką tik atgauto Klaipėdos krašto gyventojai.

Lietuvos apskričių ir valsčių žemėlapis 1923 m.

Organizavimas

1923 m. Lietuvos gyventojų surašymas. Gyventojų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių

Visuotinio gyventojų surašymo vykdymui buvo sudaryta Vyriausioji Surašymo Komisija, kurią sudarė Ministerių Kabineto skiriamas pirmininkas ir 5 nariai, tarp jų ir Centralinio Statistikos Biuro direktorius, o taip pat apygardų surašymo komisijos, kurias sudarė Vyriausiosios Surašymo Komisijos skirtas pirmininkas ir nariai:

• apskrities savivaldybės atstovas, kurį renka apskrities valdyba,
• Žemės ūkio ir Valstybės turtų ministerijos atstovas,
• mokesčių inspektorius,
• Vidaus reikalų ministerijos atstovas.

Komisijos pirmininku buvo paskirtas Antanas Merkys, komisijos nariais tapo Gustavas Petrauskas, Vladas Kriaučiūnas, Mykolas Bliūdžius, Jonas Navakas.

Buvo surašomi tik esami gyventojai, apie kiekvieną asmenį rinkti tokie duomenys ^[1]:

• vardas ir pavardė
• santykis su šeima ir ūkiu
• lytis ir amžius
• tikyba
• tautybė
• kuriomis kalbomis šneka
• šeiminė padėtis
• ar moka rašyti ir skaityti bei kokius mokslus baigęs
• pagrindinis ir antraeilis užsiėmimas
• kokį darbą dirba namie, pramonėje ar įstaigoje
• ar turi darbą, nekilnojamąjį turtą
• svetimšalių pilietybė.

Buvo 24 surašymo apygardos (nors valstybinio pavaldumo administracinių vienetų buvo tik 22 – Panevėžys ir Vilkmergė aprašyti atskirai nuo savo apskričių):

• 24 apygardos:
  • 20 apskričių,
  • Kauno miestas,
  • Panevėžio miestas,
  • Šiaulių miestas,
  • Vilkmergės miestas,
• 27 miestai,
• 279 valsčiai.

Surašymo apygardos dalytos į rajonus, kur darbą organizavo vedėjai; surašymo rajonai dalyti į apylinkes.

Rezultatai

Tuometinėje Lietuvos teritorijoje (53 242 km²) surašytas 2 028 971 gyventojas, iš jų 47,7 proc. vyrai, 52,3 proc. moterys. Palyginus su 1897 m. Rusijos gyventojų surašymo duomenimis, tuomet toje teritorijoje gyveno apie 1 950 000 gyventojų. Žymią įtaką gyventojų skaičiui turėjo masinė Lietuvos gyventojų emigracija į JAV, kur kasmet atvykdavo po 15 000 lietuvių, neskaitant žydų, lenkų ir kitų Lietuvoje gyvenusių tautų atstovų. Natūrinis gyventojų prieaugis 1911-1912 m. siekė 16 000 – 18 000 žmonių per metus, o 1915–1920 m. mirimai net viršijo gimimus.

Kai kurie miestai (Alytus, Kaunas, Kalvarija, Šiauliai, Tauragė, Vilkmergė) turėjo daugiau vyrų nei moterų. 82,3 proc. žmonių gyveno kaimuose. Iš viso buvo 27 miestai, 241 miestelis, 16388 kaimai, 7352 vienkiemiai.

Administracinis subjektas	Plotas, km² [2]	Gyventojų skaičius	Miestai	Miesteliai	Kaimai	Bažnytkaimiai	Dvarai ir palivarkai	Vienkiemiai	Kitos gyvenvietės	Visos gyvenvietės	Gyvenviečių kiemai
Alytaus apskritis	2.849	109.678	1	15	658	6	159	208	31	1078	17.834
Biržų-Pasvalio apskritis	3.268	115.186	1	13	775	11	235	554	23	1612	19.129
Kauno miestas	34	92.446	1	2	21	-	9	-	12	45	8.841
Kauno apskritis	2.618	98.918	1	8	524	11	210	338	15	1107	14.861
Kėdainių apskritis	2.403	86.099	1	13	398	11	233	363	58	1077	12.513
Kretingos apskritis	2.579	93.875	-	10	443	12	58	12	1	536	14.394
Marijampolės apskritis	2.199	99.220	3	2	734	15	63	60	15	892	15.449
Mažeikių apskritis	2.070	71.104	1	15	322	1	117	16	26	498	11.378
Panevėžio miestas	3.972	19.197	1	-	2	-	-	-	4	7	3.540
Panevėžio apskritis		119.720	2	18	805	13	252	735	32	1857	19.667
Raseinių apskritis	3.087	108.024	2	12	839	15	283	447	3	1601	14.919
Rokiškio apskritis	2.255	83.220	1	14	568	5	138	745	17	1488	13.688
Seinų apskritis	1.263	38.207	-	4	246	5	64	47	2	368	6.010
Šakių apskritis	1.773	67.474	2	1	577	13	50	20	16	679	10.065
Šiaulių miestas	5.714	21.387	1	-	-	-	-	1	10	12	4.313
Šiaulių apskritis		176.628	1	22	1313	12	471	547	38	2404	27.346
Tauragės apskritis	3.351	110.965	1	16	935	12	121	97	4	1186	17.742
Telšių apskritis	2.601	80.452	2	15	537	10	105	117	-	786	11.874
Trakų apskritis	2.191	78.636	-	11	471	7	174	569	23	1255	13.253
Utenos apskritis	3.090	108.960	-	17	927	4	149	1003	11	2111	18.532
Vilkaviškio apskritis	1.412	80.609	3	2	819	5	440	931	18	2218	10.309
Vilkmergės miestas	3.199	10.604	1	-	-	-	2	6	3	12	1.920
Vilkmergės apskritis		115.705	-	26	389	3	118	10	19	565	19.130
Zarasų apskritis	1.314	42657	1	5	403	3	57	526	-	995	7.992
Iš viso	53.242	2.028.971	27	241	12706	174	3508	7352	381	24389	314.699

Lietuvių žemės už Respublikos ribų

Dalis etninių Lietuvos žemių 1923 m. buvo kitų šalių priklausomybėje, visų pirma tarpukario Lenkijos Vilniaus žemėje (vėliau vaivadijoje), Balstogės vaivadijoje ir Naugarduko vaivadijoje, todėl surašyme nedalyvavo. Taip pat nebuvo surašytas ir ką tik atgautas Klaipėdos kraštas bei likusi Mažoji Lietuva.

Išnašos

1. Stasys Vaitekūnas. Lietuvos gyventojai per du tūkstantmečius. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. // psl. 126-127.
2. Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. – Kaunas, 1923, pp. 1–4.

Nuorodos

• Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 1–735
• Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. – Kaunas: Lietuvos Respublikos Centrinis Statistikos Biuras, 1923. lxix, 311 p. 380 p.