Seda

Seda – miestas Mažeikių rajono savivaldybėje, 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių.^[4] Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Pietų, Rytų ir Šiaurės). Prie kelių  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė ,  207  Seda–Židikai ,  161  Telšiai–Seda . Pro miestą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedulos ežeras. Stačiakampio plano miestas, urbanistikos paminklas – miesto aikštė, į kurią sueina 6 keliai, nuo seno buvusi svarbi prekyvietė. Stovi dvi medinės bažnyčios: Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1770 m.) ir Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (nuo 1783 m.), lurdas (2006 m.). Romantizmo architektūros XIX a. antros pusės magazinas, XIX a. pradžios vandens malūnas. Yra Vytauto Mačernio gimnazija, biblioteka, paštas.

Restauruotas malūnas prie Varduvos upės

Sedos centrinė aikštė

Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia

Kitos reikšmės – Seda (reikšmės).

Seda
Seda 56°10′01″š. pl. 22°05′35″r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Mažeikių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023)	869
Plotas	4 km²
Tankumas (2023)	217 žm./km²
Pašto kodas	LT-89051
Vikiteka	Seda
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Sedà Kilmininkas: Sedõs Naudininkas: Sẽdai Galininkas: Sẽdą Įnagininkas: Sedà Vietininkas: Sedojè
rus. Сяды[2][3]

Etimologija

Kazimieras Būga šio miesto vardą kildino iš vandenvardžio – netoliese esančio Sedos ežero (dar vadinamo Sedula; vandenvardinis vietovardis).^[5] LDK žemėlapiuose žymima Schwenden vardu. XX a. 1-ojoje pusėje minima kaip Sėda.

Istorija

Sedos komendantūros kariai su komendantu Povilu Plechavičiumi (centre), 1919

Seda minima nuo XIII a. XV a. Seda pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Prie dvaro XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia, 1500 m. jau buvo Sedos miestelis, o 1508 m. įkurta parapija. 1538 m. vėl minimas miestelis, 1655 m. jam suteiktos turgaus ir prekymečių privilegijos. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. XVII a. viduryje ir per Šiaurės karus smarkiai nukentėjo. XVIII a. 2-ojoje pusėje atsigavo, 1780 m. gauta nauja prekymečių privilegija (minima kaip miestas). Po 1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai Sedos savininkai Sapiegos, miesto valdos iš jų atimtos ir perduotos valstybei. Gyventojai taip pat buvo aktyvūs 1863 m. sukilime, platino uždraustą spaudą. XIX a. pabaigoje Seda – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[6][7]

Rusijos revoliucijos metu 1905 m. gruodį buvo nušalinta rusiška Sedos valsčiaus valdyba. Tarpukario metais mieste veikė elektrinė, žemės ūkio kooperatyvas, dvi lentpjūvės, kelios žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės. 1930 m. buvusiame Sedos dvare pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas. 1937 m. įkurta biblioteka. 1941 m. Sedoje dar neprasidėjus karui ėmė kurtis partizanų būrys. 1941 m. rugpjūtį Sedos žydų kapinėse Vokietijos okupacinės valdžios sprendimu sušaudyti vietos žydai. II pasaulinio karo metu, 1944 m. spalio 6-7 d. įvyko Sedos kautynės.

Po karo Sedos apylinkėse veikė Alkos rinktinės Lietuvos partizanai. 1950 m. Seda gavo miesto teises, 1950–1959 m. buvo rajono centras. 2004 m. patvirtintas Sedos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m.	Sedos valsčiaus centras	Telšių apskritis
1915–1919 m.		Sedos apskrities centras
1919–1950 m.		Mažeikių apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Sedos rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Sedos apylinkės centras	Mažeikių rajonas
1995–	Sedos seniūnijos centras	Mažeikių rajono savivaldybė	Telšių apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*[3]	1901 m.*[2]	1902 m.[8]	1923 m.sur.[9]	1970 m.sur.	1976 m.[10]	1979 m.sur.[11]	1989 m.sur.[12]
1 815	2 062	2 116	1 851	1 821	1 800	1 679	1 500
2001 m.sur.[13]	2011 m.sur.[14]	2015 m.	2017 m.	2021 m.sur.[15]	-	-	-
1 309	1 138	1 039	976	903	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 1 138 žmonės:[16] Lietuviai – 98,42% (1120); Rusai – 1,32% (15); Kiti – 0,26% (3).

2001 m. gyveno 1 309 žmonės:[17] Lietuviai – 99,08% (1297); Kiti – 0,92% (12).

Žymūs žmonės

Sedoje 1855 m. raštininku dirbo poetas Antanas Baranauskas (1835–1902). Čia kunigų seminarijon jį paskatino stoti pirmoji lietuvių poetė Karolina Praniauskaitė (1828–1859).

• Georgijus Ivanovas (1894–1958), rusų poetas, eseistas, vertėjas.
• Jakob Geri (1901–1974), Izraelio teisininkas ir ministrų kabineto narys.
• Antanas Krausas (1905–1970), pedagogas, gamtininkas, visuomenės veikėjas.
• Petras Janulis (1906–1994), architektas urbanistas.
• Adomas Šoblinskas (1932–1990), kalbininkas.
• Venantas Butkus (g. 1936 m.), žurnalistas, redaktorius, buriuotojas, jūreivystės istorikas.
• Aleksandras Šimanskis (1937–2022), teatro aktorius.

Sportas

• FK Zondra Seda (futbolas)

Galerija

• 
  Sedos centrinė aikštė
• 
  Sedos centrinė aikštė
• 
  Sedos centrinė aikštė
• 
  Sedos malūnas
• 
  Sruojos tiltas
• 
  Koplytstulpis
• 
  Paminklas Antanui Baranauskui
• 
  Magazinas, XIX a. II pusė

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Сяды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 32 (63) : Судоходные сборы — Таицы. С.-Петербургъ, 1901., 411 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 866 psl.
4. Seda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 342-343 psl.
5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 186
6. Siady. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 473 psl. (lenk.)
7. Siady. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 578 psl. (lenk.)
8. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
10. Seda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 641
11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
16. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
17. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Seda. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 376 psl.
• Seda. Mažeikių krašto enciklopedija.
• Seda šiandien (bendruomenių portalas) Archyvuota kopija 2006-03-15 iš Wayback Machine projekto.
• Iš Sedos istorijos Archyvuota kopija 2006-03-15 iš Wayback Machine projekto.
• Sedos fotografijos Archyvuota kopija 2007-03-19 iš Wayback Machine projekto.