Kovo 19

Kovo 19 yra 78-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 79-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 287 dienos.

Vasario – Kovas – Bal
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30	31
2024

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Šv. Juozapas;
• Pempės šventė;
• Tarptautinė kliento diena.

Vardadieniai

Juozapas – Juozapota – Juozas – Juzė – Vilė – Vilys

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1703 – Saločių mūšis: LDK ir Rusijos kariuomenių bendros pajėgos pralaimėjo švedams;
• 1938 – Po Lenkijos ultimatumo Lietuva užmezgė su ja diplomatinius santykius.
• 1972 – pogrindyje pradėta leisti Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (1972–1989).

Gimimo dienos

• 1797 m. – Vilhelmas Povilas Radvila, didikas, Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (m. 1870 m.).
• 1805 m. – Anupras Jasevičius, Lietuvos poetas, kunigas (m. 1884 m.).
• 1871 m. – Juozas Katilius, Romos katalikų kunigas, 1917 m. Vilniaus lietuvių konferencijos organizacinio komiteto narys ir konferencijos dalyvis.
• 1878 m. – Augustinas Janulaitis, teisėtyrininkas (teisės istorikas), teisėjas, publicistas, literatūros istorikas, politinis veikėjas (m. 1950 m.).
• 1880 m. – Juozapas Tadas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1944 m.).
• 1883 m. – Kazys Puida, lietuvių rašytojas, dramaturgas, vertėjas (m. 1945 m.).
• 1896 m. – Pranas Dulkė, vargonininkas ir chorvedys (m. 1952 m.).
• 1898 m. – Kristupas Gudaitis, Lietuvos gydytojas chirurgas, medicinos daktaras, evangelikų liuteronų veikėjas (m. 1972 m.).
• 1899 m. – Juozas Matulis, mokslininkas fizikas, chemikas, ilgametis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas (m. 1993 m.).
• 1904 m. – Viktoras Micelmacheris, Lietuvos gydytojas, medicinos istorikas, medicinos mokslų daktaras (m. 1978 m.).
• 1905 m. – Alfonsas Radzevičius, aktorius (m. 1979 m.).
• 1908 m. – Stasys (Stasius) Būdavas, prozininkas, poetas, kunigas (m. 1966 m.).
• 1910 m. – Juozas Palubinskas, aktorius.
• 1915 m. – Viktoras Alekna, Lietuvos žurnalistas, politinis kalinys, poetas, prozininkas, literatūrologas, vertėjas, mokytojas, rašytojas, daug metų tyrinėjęs poetės Salomėjos Nėries kūrybą ir dažnai vadinamas Salomėjos Nėries metraštininku (m. 2008 m.).
• 1919 m.:
  • Alfonsas Jakupčionis, vargonininkas ir chorvedys.
  • Karolis Drunga, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam ir nacių okupaciniams režimams veikėjas, JAV chemikas (m. 1987 m.).
• 1920 m. – Juozas Polis, Lietuvos fotografas.
• 1923 m. – Leonas Žuklys, Lietuvos skulptorius (m. 2023 m.).
• 1924 m. – Juozas Paškevičius, geologas, geografas, gamtos mokslų daktaras, profesorius.
• 1933 m. – Juozapas Jokubauskas, Lietuvos ir Prienų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2023 m.).
• 1935 m. – Juozapas Stankus, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1939 m. – Jonas Vytautas Bruveris, Lietuvos muzikologas, pedagogas (m. 2023 m.).
• 1941 m. – Juozas Vidmantis Vaitkus, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų.
• 1944 m. – Juozas Bivainis, Lietuvos inžinierius ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1945 m.:
  • Modestas Paulauskas, Lietuvos krepšininkas ir treneris. Žaisdamas Tarybų Sąjungos krepšinio rinktinėje laimėjo olimpinį bronzos medalį (1968 m.), olimpinį aukso medalį (1972 m.).
  • Vytautas Šustauskas, Lietuvos inžinierius, politikas (m. 2023 m.).
  • Muodris Tenisonas, mimas, pantomimos meno pradininkas Lietuvoje bei Latvijoje (m. 2020 m.).
• 1946 m. – Juozas Šakinis, pedagogas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Birutė Šeškauskienė-Matulytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1951 m. – Romualdas Gurevičius, Lietuvos onkologas-epidemiologas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1955 m. – Juozas Skestenis, energetikas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Juozas Baniota, Lietuvos ir Kėdainių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m.:
  • Alfonsas Brazas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas; savivaldos propaguotojas, aplinkosaugininkas, atliekų tvarkymo specialistas.
  • Ovidijus Vyšniauskas, Lietuvos dainininkas. Vedęs, vaikai – Vaiva, Aušrinė ir Adomas.
  • Valdas Guobys, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m. – Juozas Barsteiga, pedagogas, vargonininkas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Viktoras Bugnevičius, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Vygantas Pavalkis, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Virgaudas Taletavičius, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1967 m.:
  • Rasa Gustienė, Lietuvos ir Telšių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Zenonas Pekelis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1973 m. – Irina Kliopova, Lietuvos aplinkos inžinierė, technologijos mokslų daktarė.
• 1977 m. – Vilhelmas Čepinskis, lietuvių smuikininkas.
• 1979 m. – Juozas Berlickas, vadybininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1990 m. – Martynas Bareika, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Kėdainių „Nevėžio“ komandoje. Savo profesionalaus krepšininko karjerą pradėjo Kėdainių SM, 2006 m. perėjo į Kėdainių „Nevėžį“.

Neaprašyti

• 1891 – Juozas Brazinskas, teisininkas, visuomeninkas, priverstinis emigrantas.

Mirtys

• 1599 m. – Stanislovas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1559 m.).
• 1823 m. – Adomas Kazimieras Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas, politikas, rašytojas, literatūros kritikas, politinės grupuotės Familija kandidatas į Abiejų Tautų Respublikos karaliaus sostą.^[1] (g. 1734 m.).
• 1864 m. – Povilas Červinskis, Lietuvos 1863 m. sukilimo veikėjas (g. 1840 m.).
• 1930 m. – Michailas Vilfridas Voiničius, revoliucionierius, bibliofilas, antikvaras, išgarsėjęs atrastu paslaptingu Voiničiaus rankraščiu (g. 1865 m.).
• 1935 m.:
  • Jonas Andrius Domaševičius, gydytojas ginekologas. LSDP įkūrėjas (g. 1865 m.).
  • Juozas Jasas, Lapių bažnyčios klebonas, publicistas ir knygnešys (g. 1872 m.).
• 1936 m. – Jurgis Kėkštas, Kiakštas, baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (g. 1873 m.).
• 1943 m. – Antanas Milukas, lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, publicistas, kritikas (g. 1871 m.).
• 1959 m. – Petras Jurgaitis, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, pulkininkas, savivaldybininkas (g. 1894 m.).
• 1970 m. – Jurgis Glušauskas-Arminas, Lietuvos spaudos darbuotojas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1909 m.).
• 1985 m. – Antanas Juška, Lietuvos astronomas, mokslo populiarintojas, visuomenės veikėjas, daktaras (g. 1902 m.).
• 1996 m. – Stanislovas Biržiškis, Lietuvos agronomas, pedagogas, etnografas, Šilalės politinis ir visuomenės veikėjas, poetas (g. 1900 m.).
• 1998 m. – Ana Kaskas, JAV lietuvių dainininkė (lyrinis kontraltas) (g. 1907 m.).
• 2006 m. – Vytautas Majoras, žymus Klaipėdos krašto tautodailininkas (g. 1930 m.).
• 2022 m. – Povilas Jakučionis, architektas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1932 m.).^[2]
• 2024 m. – Stasys Keinys, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1936 m.).^[3]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1571 – Ispanija okupavo Manilą.
• 1919 – Gdanskas paskelbtas Laisvuoju Gdansko miestu.

Gimimo dienos

• 1813 m. – Deividas Livingstonas, britų misionierius ir Afrikos geografijos tyrinėtojas (m. 1873 m.).
• 1821 m. – Kapitonas Seras Richard Francis Burton, KCMG, FRGS, anglų keliautojas, geografas, vertėjas, etnologas, (m. 1890 m.).
• 1830 m. – Jonas Dogelis, lietuvių kilmės Rusijos farmakologas (m. 1916 m.).
• 1858 m. – Kang Youwei, vienas iš XIX a. pab. reformatoriško judėjimo Kinijoje lyderių ir Šimto dienų reformų iniciatorių (m. 1927 m.).
• 1876 m. – Džonas Hubertas Maršalas, anglų archeologas (m. 1958 m.).
• 1878 m. – Georges Auguste Jean Joseph Scelle, prancūzų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas (m. 1961 m.).
• 1883 m. – Walter Norman Haworth, 1937 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 1950 m.).
• 1898 m. – Julius Evola, italų filosofas, ezoterikas, poetas, visuomenės veikėjas, rašytojas. Nors buvo mokslininku universalu, tačiau labiausiai išsiskyrė savo antimodernistine filosofija (m. 1974 m.).
• 1900 m. – Jean Frédéric Joliot-Curie, 1935 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 1958 m.).
• 1905 m. – Albert Speer, vokiečių architektas, ministras^[5] (m. 1981 m.).
• 1912 m. – Adolfas Jozefas Ferdinandas Galandas, Vokietijos karinis veikėjas, Antrojo pasaulinio karo Liuftvafės asas, numušęs 104 priešo lėktuvus, generolas leitenantas (m. 1996 m.).
• 1913 m. – Aleksandras Pokryškinas, tarybinis karo lakūnas-asas, antrasis pagal rezultatyvumą naikintuvo pilotas Antrajame pasauliniame kare. Pirmasis triskart Tarybų Sąjungos didvyris. TSRS aviacijos maršalas (1972) (m. 1985 m.).
• 1919 m. – Piteris Henris Abrahamsas, Pietų Afrikos Respublikos rašytojas. Rašo anglų kalba.
• 1933 m.:
  • Aleksandras Alimovas, Rusijos hidrobiologas, biologijos mokslų daktaras.
  • Vladas Doukšas, lietuvių kilmės Urugvajaus futbolininkas, žaidęs šios šalies nacionalinėje rinktinėje (m. 2007 m.).
• 1941 m. – Olė Nydalas, svarbiausias Deimantinio Kelio budizmo Vakaruose skleidėjas ir asmuo.
• 1943 m. – José Mario Molina-Pasquel Henríquez, 1995 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4].
• 1944 m. – Said Musa, Belizo teisininkas ir politikas. Jis nuo 1998 iki 2008 m. buvo Belizo ministras pirmininkas.
• 1955 m. – Briusas Vilisas, JAV aktorius.
• 1956 m. – Jegoras Gaidaras, rusų ekonomistas, Rusijos politinis ir valstybės veikėjas. Vienas radikalių Rusijos ekonominių reformų ideologų ir vykdytojų (m. 2009 m.).
• 1971 m.:
  • Chosė Kardoso, Paragvajaus futbolininkas. Paragvajaus futbolo rinktinės ir Argentinos San Lorenzo de Almagro klubo puolėjas.
  • Jahija Golmohamadi, buvęs Irano futbolininkas ir Irano vyrų futbolo rinktinės žaidėjas, rungtyniavęs centro gynėjo padėtyje. Dabar dirba treneriu.
• 1976 m. – Alessandro Nesta, futbolininkas, Italijos rinktinės ir AC Milan klubo gynėjas. Daugelio autoritetingų ekspertų pripažįstamas vienu geriausių gynėjų pasaulyje.
• 1979 m. – Hidayet Turkoglu, profesionalus krepšininkas, žaidžiantis NBA Phoenix „Suns“ klube, pirmasis NBA žaidėjas iš Turkijos.
• 1981 m. – Kolo Habibas Turė, futbolininkas, Dramblio Kaulo Kranto rinktinės ir Manchester City klubo gynėjas. Jo broliai Yaya Touré ir Ibrahim Touré taip pat futbolininkai.
• 1985 m. – Kristina Guldbrandsen, Norvegijos dainininkė.

Neaprašyti

• 1593 – Žoržas de La Turas (Georges de La Tour), prancūzų tapytojas;
• 1947 – Glen Klos (Glen Close), aktorė.

Mirtys

• 1721 m. – Klemensas XI, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1700 m. lapkričio 23 d. iki mirties (g. 1649 m.).
• 1950 m. – Walter Norman Haworth, 1937 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (g. 1883 m.).
• 1987 m. – Louis-Victor-Pierre-Raymond, 7-asis de Broglie hercogas, prancūzų fizikas, Nobelio premijos laureatas, Prancūzijos mokslų Akademijos sekretorius (g. 1892 m.).
• 1997 m. – Willem de Kooning, tapytojas, tapęs XX a. penktajame dešimtmetyje populiariu abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi. Willem de Kooning atrado savo pripildytą gestų ir įtampos stilių, kaitaliojantį tarp abstrakčių ir galingų ikoninių figūrinių vaizdų. Kooningo tapymo stilius buvo abstraktusis ekspresionizmas, action painting ir Niujorko mokykla. Kiti tapytojai naudoję šiuos stilius: Jackson Pollock, Franz Kline, Arshile Gorky, Mark Rothko, Hans Hofmann, Robert Motherwell, Philip Guston, Clyfford Still ir daug kitų (g. 1904 m.).
• 2008 m. – Seras Arturas Čarlzas Klarkas, britų rašytojas, išradėjas ir futuristas, geriausiai žinomas mokslinės fantastikos romanu „2001 metų kosminė odisėja“ bei to paties pavadinimo filmu, pastatytu kartu su Stanley Kubrick. Klarkas, kartu su Robert A. Heinlein ir Isaac Asimov, priskiriamas Didžiajam mokslinės fantastikos rašytojų trejetui (g. 1917 m.).
• 2023 m. – Petar Nadoveza, buvęs Kroatijos futbolininkas, rungtyniavęs Jugoslavijos rinktinėje (g. 1942 m.).^[6]

Neaprašyti

• 1623 – Uesugi Kagekatsu, Japonų samurajus ir žemvaldys (g. 1556).

Nuorodos

1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 2 t. 457 psl.
2. Mirė VI ir VIII ir IX Seimo narys Povilas Jakučionis. lrs.lt. 2022-03-21. Nuoroda tikrinta 2022-03-21.
3. Mirė lituanistas Stasys Keinys. LRT. 204-03-20. Nuoroda tikrinta 2024-03-20.
4. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
5. Albert Speer.
6. „Preminula legenda Hajduka Petar Nadoveza“ (kroatų). 2023-03-19. Nuoroda tikrinta 2023-03-19.