Tarybų Sąjungos maršalas

Tarybų Sąjungos maršalas – tarybinės armijos karinis laipsnis. Įvestas 1935 m. rugsėjo 22 d. TSRS Liaudies komisarų tarybos nutarimu, įvedant armijoje asmeninius karinius laipsnius. Iki 1945 m. birželio 26 d. (generalisimo laipsnio įvedimo) buvo aukščiausias karinis laipsnis. Po vienintelio TSRS generalisimo Josifo Stalino mirties 1953 metais – de fakto vėl aukščiausias karinis laipsnis. Pirmieji Tarybų Sąjungos maršalų laipsnius gavo penki TSRS karo vadai:

• Klimentas Vorošilovas,
• Aleksandras Jegorovas,
• Michailas Tuchačevskis,
• Vasilijus Bliucheris,
• Semionas Budionas.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pirmieji TSRS maršalai: Tuchačevskis, Vorošilovas, Jegorovas(sėdis)Budionas ir Bliucheris (stovi)

Iš viso 1935–1991 m. Tarybų Sąjungos maršalo karinį laipsnį gavo 41 asmuo:

• 36 profesionalūs kariškiai,
• 5 politiniai veikėjai, užėmę karinius postus (Josifas Stalinas, Lavrentijus Berija, Nikolajus Bulganinas, Dmitrijus Ustinovas ir Leonidas Brežnevas.

Papildoma informacija

Maršalo G.Žukovo munduras, Rusijos valstybinis politinės istorijos muziejus

• Iš M. Tuchačevskio maršalo laipsnis atimtas 1937 m.; sušaudytas; reabilituotas 1957 m.;
• maršalas Aleksandras Jegorovas sušaudytas 1939 m.; reabilituotas 1956 m.;
• Vasilijus Bliucheris būdamas maršalu mirė Lefortovo kalėjime 1938 m. tardymo metu; reabilituotas 1956 m.;
• maršalui Grigorijui Kulikui 1942 m. karinis laipsnis sumažintas iki generolo majoro; sušaudytas 1950 m.;reabilituotas 1956 m.; 1957 m. atstatytas maršalo karinis laipsnis;
• Konstantinas Rokosovskis 1949–1956 metais turėjo Lenkijos maršalo laipsnį;
• Lavrentijus Berija neteko laipsnio 1953 m.; sušaudytas;
• iš N. Bulganino laipsnis atimtas 1958 m.
• Paskutinis asmuo, turėjęs Tarybų Sąjungos maršalo laipsnį, buvo Dmitrijus Jazovas.