Dmitrijus Jazovas

Dmitrijus Jazovas (rus. Дми́трий Тимофе́евич Я́зов; 1924 m. lapkričio 8 d. Omsko srityje, Rusija – 2020 m. vasario 25 d. Maskvoje^[1]) – sovietinis karinis ir politinis veikėjas, buvęs SSRS gynybos ministras (1987–1991 m.), Sovietų Sąjungos maršalas (1990 m.).

Daugiau informacijos Gimė, Mirė ...

Dmitrijus Jazovas

Dmitrijus Jazovas
Gimė	1924 m. lapkričio 8 d. Jazovo, Omsko gubernija, Rusijos TFSR, SSRS
Mirė	2020 m. vasario 25 d. (95 metai) Maskva, Rusija
Tautybė	rusas

Veikla	Sovietų Sąjungos maršalas
Pareigos	buvęs SSRS gynybos ministras

Alma mater	1956 m. M. Frunzės karo akademija

Vikiteka	Dmitrijus Jazovas

Uždaryti

Gimė valstiečių šeimoje. 1941 m. būdamas 17 m. savanoriškai įstojo į Raudonąją armiją. Karo metais buvo būrio vadu ir kuopos vado pavaduotoju Volchovo bei Leningrado frontuose.

Po karo tarnavo štabuose ir kariniuose junginiuose: buvo kuopos, bataliono, pulko, divizijos, korpuso, SSRS Centrinės kariuomenės grupės vadas.

1956 m. baigė Michailo Frunzės karo akademiją, 1967 m. – Generalinio štabo akademiją.

Karibų krizės metu jo vadovaujamas pulkas buvo slapta permestas į Kubą. 1979–1980 m. buvo SSRS Vyriausybės įgaliotinis Čekoslovakijoje esančios sovietinės armijos reikalams.

D. Jazovas vadovavo Vidurinės Azijos (1980–1984 m.) ir Tolimųjų Rytų (1984–1987 m.) karinėms apygardoms. 1987 m. sausio-gegužės mėn. buvo SSRS Gynybos ministro pavaduotojas – Vyriausiosios kadrų valdybos viršininkas.^[2]

1987 m. gegužės mėn. VFR pilietis Matias Rustas lėktuvu „Cessna“ perskrido iš Helsinkio į Maskvą ir nusileido Raudonojoje aikštėje. Po šio įvykio buvo priverstas atsistatydinti SSRS gynybos ministras maršalas Sergejus Sokolovas, o Dmitrijus Jazovas paskirtas ministru. 1987 m. liepos mėn. išrinktas SSKP CK nariu bei kandidatu į SSKP CK Politinio biuro narius. SSRS Aukščiausiosios Tarybos 10-11 šaukimų deputatas (1979–1990 m.), SSRS Liaudies deputatas (1990–1991 m.). Nuo 1990 m. buvo SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo Prezidentinės tarybos bei SSRS Saugumo tarybos narys.

D. Jazovas aktyviai dalyvavo rengiant Rugpjūčio pučą, buvo vadinamojo GKČP narys, jo įsakymu į Maskvą buvo įvesti tankai. Supratęs, kad pučas žlugo, vienas pirmųjų paskelbė, kad traukiasi iš GKČP, atšaukė kariuomenę iš Maskvos ir išskrido į Forosą (Krymas), kur buvo izoliuotas M. Gorbačiovas. Grįžęs iškart buvo suimtas, 1991 m. rugpjūčio 22 d. atleistas iš pareigų.

1994 m. vasario mėn. Rusijos Federacijos Valstybės Dūmai paskelbus amnestiją, iš kalėjimo paleistas, buvo kelių karinių struktūrų konsultantas. Nuo 2011 m. iki mirties buvo Rusijos gynybos ministerijos Generalinių inspektorių tarnybos vedantysis analitikas.

D. Jazovas – paskutinis asmuo, kuriam buvo suteiktas Sovietų Sąjungos maršalo karinis laipsnis.
Pirmus tris darbo SSRS Gynybos ministru metus D. Jazovas turėjo armijos generolo laipsnį, kas buvo labai neįprasta, nes keli jo pavaduotojai buvo maršalai, o nuo 1935 m. Gynybos ministrais buvo skiriami tik maršalo lapsnį turintys asmenys.
Diskusijų Rusijos spaudoje sukėlė D. Jazovo apdovanojimas Garbės ordinu (2004 m.) ir ordinu „Už nuopelnus Tėvynei“ (2009 m.).
2019 metais Vilniaus apygardos teismas buvusį sovietų gynybos ministrą D. Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją. Teismas D. Jazovui už akių buvo skyręs 10 metų laisvės atėmimo bausmę.^[3]