Ezoterika – ezoterinių pažiūrų, nuostatų laikymasis, t. p. ezoterinis žinojimas; žodis kilęs iš graikų kalbos ἐσωτερικός (esôterikos), kaip žodžio ἔσω (esô), „vidinis“, išvestinė sąvoka, reiškianti „susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška“. Priešingą reikšmę turi sąvokos egzoterinis, egzoteriškas, t. y. išoriškas, atviras.
Ezoterinės žinios pagal pirminę reikšmę yra prieinamos tik siauram pašvęstųjų, inicijuotųjų ratui arba specialiai apmokytiems asmenims. Ezoterinės veiklos dalykai ir objektai bendrai yra vadinami ezoterika. Kasdienėje kalboje šiuo žodžiu (ezoterika) dažnai vadinama ir pati ezoterinė veikla, ezoterizmas.
Bendru atveju ezoterinės žinios laikomos vertingomis žmogaus dvasinei raidai, nors dažniausiai jos būna nepagrįstos moksline prasme ir mokslininkų paprastai nelaikomos autoritetingomis, vadinamos pseudomokslu. Ezoterinis žinojimas daugiau yra siejamas su mistiniu, mitologiniu pažinimu.
Šiais laikais Ezoterizmas, ezoteriškumas vis dar kartais reiškia reikalavimą būti pašvęstam (inicijuotam) į nagrinėjamą sritį. Tačiau dabartiniame Vakarų pasaulyje ezoterizmas naudojamas ne vien mistinio žinojimo ar slaptųjų praktikų prasme, tačiau neformaliai pasidarė bendras terminas Naujojo amžiaus (New age) judėjimui. Pagrindinės šiuo terminu nusakomos veiklos sritys – parapsichologija ir gretimos jai disciplinos, Numerologija, Astrologija, magija ir įvairūs kiti pseudomokslai, Naujojo amžiaus metafizika. Kartais perkeltine prasme taip gali būti pavadintos netgi mokslinės sunkiai suvokiamos žinios, pavyzdžiui, iš teorinės fizikos ar visatos kilmės teorijos.
Platonas dialoge „Alkibiadas“ naudoja išraišką ta esô, reiškiančią „vidiniai dalykai“, o dialoge „Teaetetas“ – ta eksô, reiškiančią „išoriniai dalykai“. Vienas pirmųjų kartų, kai šis terminas panaudotas kaip būdvardis esôterikos yra Luciano Samotasiečio veikalas, parašytas apie 166 m. e. m.[1] Anglų kalba terminas esoteric (ezoterinis) pasirodė XVIII a. pradžioje, Tomo Stenlio Filosofijos istorijoje (History of Philosophy), aprašinėjant slėpiningąją Pitagoro mokyklą. Ten sakoma, kad pitagoriečiai buvo skirstomi į „egzoterinius pitagoriečius“ (besimokančius, nepašvęstuosius) ir „ezoterinius“ (priimtus į „vidinį“, pašvęstųjų būrį).
Ezoterika nėra nusistovėjusi konkreti tradicija ar veiklos sritis. Tai plati, kartais tarpusavyje net nesusijusių asmenybių, veiklų ir judėjimų gama, vienijama bendro polinkio į gilius dvasinius dalykus, mistiką.
Romos imperijoje buvo visa eilė slaptų religinių grupuočių, kuriose didžiulę reikšmę turėjo pašventimas į tos gruopuotės mokymo (tikėjimo) paslaptis. Kai kurios jų buvo susijusios su krikščionybės raida ir jose buvo atliekamas ritualinis krikštijimas. Kita dalis buvo susijusios su vadinamuoju gnosticizmu, kurio sekėjai tikino turintys slaptą žinojimą (gnosis). Dar viena kryptis buvo iš senojo pasaulio atėjęs vadinamasis hermetizmas.
Musulmonai izmailitai taip pat pabrėžia skirtumą tarp „vidinio“ ir „išorinio“ dvasinio mokymo. Pagal juos sekėjas dvasiškai išsilaisvins ir patirs nur (šviesą), tik jei jis eis ezoteriniu (vidinio pasišventimo) keliu, vedančiu į dvasinę šviesą.
Nemažai ezoterinių žinių mus pasiekė per renesanso tekstus, kuriuose vystomos neoplatonizmo bei hermetizmo idėjos. Vėliau Europos ezoterizmas integravosi į Rozenkroicerių idėjinį pamatą, o dar vėliau persikėlė į masonų judėjimą. Nuo XIX a. ezoterizmas reiškėsi teosofijoje ir daugybėje iš jos kilusių dvasinių ieškojimų mokyklų. Ryškiausią įtaką jis turėjo „naujosioms“ metafizikos kryptims, antroposofijai. Vakarietiškojo ezoterizmo ir teosofijos samplaikoje susiformavo Rudolfo Šteinerio pažiūros; jis įkūrė Valdorfo pedagogiką, pradėjo taikyti „biodinaminį“ požiūrį žemės ūkyje, populiarino „antroposofinę mediciną“.[2] Kita žymi ezoterinė srovė buvo susijusi su Gurdžijevo mokymu (Ketvirtasis kelias).
Nuo XX a. vidurio vis daugiau Rytų ezoterinių žinių pasiekia Vakarus. Taip formuojasi eklektiškas Naujojo amžiaus judėjimas, besiremiantis ne vien minėtu Europietišku palikimu, tačiau įvairiai integruojantis Rytų ir Amerikos, Okeanijos tautų slaptuosius mokymus.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
