From Wikipedia, the free encyclopedia
Geografija (sen. gr. γεωγραφία = geographia, žodis kilęs iš gr. γεω- = geo- 'žemė' ir γράφω = graphō 'rašau') – mokslas, kuris tiria Žemės fizinę erdvę ir paviršiaus vystymąsi, taip pat jos fizines savybes bei erdvę ir vietą, kurioje gyvena ir prekiauja žmonės.[1][2] Nors geografijos tyrimų objektas yra išskirtinai Žemės planeta, daug sąvokų gali būti pritaikomos platesniame kontekste kalbant apie kitus dangaus kūnus (planetologija).[3]
Graikai yra pirmoji žinoma civilizacija, aktyviai besidomėjusi geografija kaip mokslu ir filosofija. Pagrindinės asmenybės, prisidėjusios prie geografijos plėtros buvo: Talis iš Mileto, Herodotas, Eratostenas, Hiparchas, Aristotelis, Strabonas ir Ptolemėjas. Pirmąkart terminą γεωγραφία pavartojo III a. pr. m. e. gyvenęs graikų mokslininkas Eratostenas savo knygos pavadinime.[4] Romėnų sudarinėjami naujai atrastų šalių žemėlapiai papildė geografijos žinias naujais metodais.
Viduramžiais graikų ir romėnų žinias palaikė ir gilino arabų mokslininkai Idrisis, Ibn Batuta ir Ibn Chaldūnas.
Po Marko Polo kelionių susidomėjimas geografija Europoje išaugo. Dar labiau geografijos žinių ir teorinių pagrindų prisireikė Renesanso epochoje iki pat XVII a. vykstant didiesiems geografiniams atradimams.
XVIII a. geografija buvo pripažinta atskira disciplina ir tapo tipinės universitetinės programos dalimi.
Fizinė geografija gilinasi į Žemės mokslus.
Taip pat vadinama žmogaus geografija, antropogeografija. Jos tyrimų objektas – žmoniją formuojantys procesai ir modeliai.[5]
.png)
Vienos naujausių visuomeninės geografijos tarpdisciplininių mokslo šakų:
Techninė geografija tyrinėja statistinius metodus, įrankius ir techniką erdvinės informacijos surinkimui, analizei, naudojimui ir suvokimui.[6][7][8] Tai palyginti nauja geografijos mokslo šaka, dėl to jos išskyrimas kartais yra ginčijamas.
Lietuvoje geografijos mokslo užuomazgų būta 1580 m., kai Vilniaus universitete kaip pagalbinė istorijos disciplina buvo pradėta dėstyti geografija, tačiau pirmasis geografinis leidinys LDK išleistas vėliau – 1613 m. (K. M. Radvilos ir Tomašo Makovskio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis su nedidele geografijos apybraiža).[9] Kita vertus, aprašomosios geografijos žinių apie Lietuvos teritoriją turėjo dar senovės graikai, o viduramžiais žinias apie Lietuvos geografiją platino su baltais kariaujantys Europos riteriai. Dar vėliau geografijos žinių apie Lietuvą pagausėjo įvairių keliautojų aprašymuose.
Geografiniai tyrimams ir analizei pagrindą suteikia klausimai „kur“ ir „kodėl ten“. Atsakydami į tai geografai remiasi fundamentalia prielaida, pagrįsta Toblerio pirmuoji geografijos dėsniu, anot kurio „visa yra susiję su viskuo, bet artimi dalykai yra labiau susiję nei tolimi“.[10][11] Vienas dėsnio pritaikymo pavyzdžių – hipotezė, kad Kauno ir Klaipėdos miestai turėtų vaidinti santykinai svarbesnį vaidmenį atitinkamai vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose, tuo tarpu Vilnius turėtų būti svarbiausiu traukos centru rytų Lietuvoje ir savivaldybėse.[12] Žemėlapiai vaidina esminį vaidmenį nustatant erdvinius ryšius. Pastaraisiais metais geografinėje analizėje klasikinę kartografiją pakeitė geografinė informacinė sistema (GIS).
Pasaulio geografus vienija Tarptautinė geografų sąjunga. Seniausios geografų draugijos – Prancūzijos (įkurta 1821 m.), Vokietijos (įkurta 1828 m.), Didžiosios Britanijos (įkurta 1830 m.), Rusijos geografų draugija (įkurta 1845 m.), Amerikos geografų draugija (įkurta 1851 m.)[13] Lietuvoje Lietuvos geografų draugija įsteigta 1934 m. Europos geografus vienija 1987 m. įkurta Europos geografų asociacija.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
