1842 m.

1842 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Metai: 1839 1840 1841 - 1842 - 1843 1844 1845 MDCCCXLII metai

Dešimtmečiai: 3-as 4-as - 5-as - 6-as 7-as

Šimtmečiai: XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius

2 tūkstantmetis

Lietuvoje

Įvykiai

• Sausio 11 d. – caro įsakymu uždaryta Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija.
• Gruodžio 18 d. – išleistas įsakas dėl Kauno gubernijos įkūrimo.

Gimtadieniai

• Kovo 14 d. – Jonas Balvočius, kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, mokslo populiarintojas. Palaidotas Uliūnų bažnyčios šventoriuje (m. 1915 m.).
• Kovo 23 d. – Adomas Einaras, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas.
• Rugsėjo 17 d. – Motiejus Juozapas Radvila, didikas, visuomenės veikėjas (m. 1907 m.).
• Spalio 9 d. – Simanas Skinkis, Romos katalikų kunigas, kalbininkas, draudžiamos spaudos platintojas ir rėmėjas (m. 1937 m.).
• Spalio 21 d. – Marija Dambravičienė-Daukšiūtė, lietuviškų knygų platintoja^[1] (m. 1907 m.).
• Gruodžio 12 d. – Adolfas Beticheris, Vokietijos archeologas, menotyrininkas, paminklosaugininkas (m. 1901 m.).

Nedatuota

• Juozas Kalvaitis, vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (m. 1895 m.).

Mirtys

• Rugpjūčio 9 d. – Vladimiras Gadonas, Lietuvos 1794 m. ir 1831 m. sukilimų veikėjas (g. 1775 m.).
• Spalio 15 d. – Romualdas Giedraitis, 1794 m. sukilimo veikėjas, generolas leitenantas (g. 1750 m.).
• Gruodžio 15 d. – Gabrielius Juozapas Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas (g. 1783 m.).

Nedatuota

• Jozefas Frankas, Vilniaus universiteto profesorius, Terapijos klinikos vadovas, kartu su prof. A. L. Bekiu įkūrė Vakcinacijos institutą (g. 1771 m.).
• Juozapas Antanas Kosakovskis, Prancūzijos kariuomenės generolas, Napoleono I adjutantas, ypač pasižymėjęs 1812 m. kampanijos Rusijoje metu (g. 1772 m.).

Pasaulyje

Įvykiai

Spalis

• Pasibaigė Pirmasis anglų-afganų karas.^[2]

Gimtadieniai

• Sausio 11 d. – Viljamas Džeimsas, amerikiečių filosofas, psichologas (m. 1910 m.).
• Vasario 25 d. – Karlas Majus, vokiečių rašytojas, vienas produktyviausių nuotykių srities literatų, kurio kūriniai Vokietijoje dešimtmečiais buvo laikomi labiausiai skaitomi (m. 1912 m.).
• Gegužės 12 d. – Žiulis Emilis Frederikas Masnė, prancūzų kompozitorius, pedagogas, vienas žymiausių prancūzų lyrinės operos kūrėjų (m. 1912 m.).
• Rugsėjo 7 d. – Johanesas Hermanas Cukertortas, Vokietijos ir Lenkijos žydų šachmatininkas. Jis buvo vienas stipriausių pasaulio šachmatininku nuo 1870-ųjų iki 1880-ųjų. 1886-aisiais pralošė mačą Vilhelmui Šteinicui. Tas mačas laikomas oficialia varžybų dėl pasaulio čempiono titulo pradžia (m. 1888 m.).
• Lapkričio 12 d. – Džonas Viljamas Strutas, Lordas Reilis, britų Fizikas. Dirbo Kembridžo Universitete. Savo laboratorijoje atrado elektromagnetinės spinduliuotės išsisklaidymą, kuris buvo pavadintas Reilio išsisklaidymu. Taip pat dirbo akustinės, elektros, optinės fizikos srityje. Kartu su Viljamu Ramsiu (William Ramsay) nagrinėjo argoną. 1904 metais buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje (m. 1919 m.).
• Gruodžio 3 d. – Elena Henrieta (Svalou) Ričards, buvo įžymioji industrijos ir aplinkos chemikė Jungtinėse Amerikos valstijose XIX a., namų ekonomikos pradininkė. Ričarfs buvo pirmoji moteris priimta į Masačusetso Technologijos Institutą ir pirmoji moteris dėstytoja, pirmoji moteris priimta į bet kokią mokslo ar technologijos mokyklą ir pirmoji amerikietė moteris įgijusi chemijos daktarės laipsnį (m. 1911 m.).
• Gruodžio 9 d. – Piotras Aleksejevičius Kropotkinas, kunigaikštis, vienas iš pirmųjų Rusijos anarchistų ir vienas iš pirmųjų anarcho-komunizmo šalininkų (m. 1921 m.).

Nedatuota

• Taza, čirikavų apačių vadas, Kočizo sūnus ir Mango Kolorado anūkas.^[3] (m. 1876 m.).

Mirtys

• Kovo 23 d. – Stendalis, prancūzų rašytojas, vienas iš pirmųjų pradėjęs rašyti realistine forma (g. 1783 m.).
• Rugsėjo 15 d. – Chosė Fransiskas Morasanas Kesada, karinis ir politinis Centrinės Amerikos veikėjas, Centrinės Amerikos federacijos, Hondūro, Salvadoro ir Kosta Rikos prezidentas (g. 1799 m.).

Nuorodos

1. Marija Dambravičienė-Daukšiūtė^{[neveikianti nuoroda]}.
2. Gregory Fremont-Barnes The Anglo-Afghan Wars 1839–1919.
3. Find a Grave