Gruodžio 3

Gruodžio 3 yra 337-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 338-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 28 dienos.

Lap – Gruodis – Sausio
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
						1
2	3	4	5	6	7	8
9	10	11	12	13	14	15
16	17	18	19	20	21	22
23	24	25	26	27	28	29
30	31
2024

Informacija

Šventės

• Tarptautinė žmonių su negalia diena.

Vardadieniai

Atalija – Audinga – Audingas – Gailintas – Ksavera – Ksaveras – Ksaverija – Linvyda – Linvydas – Linvydė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1991 – Vokietijoje atidaryta Lietuvos ambasada;
• 1993 – atidaryta Klaipėdos jūrininkų ligoninė;
• 2001 – pirmą kartą Santarvės premijos laureatu tapo užsienio pilietis – Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis.

Gimimo dienos

• 1885 m. – Antanas Aleksandravičius, Lietuvos skulptorius, pedagogas (m. 1970 m.).
• 1887 m. – Vaclovas Janavičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1952 m.).
• 1898 m. – Robertas Antinis, lietuvių dailininkas, skulptorius (m. 1981 m.).
• 1902 m. – Juozas Baldžius, Lietuvos etnologas, tautosakininkas (m. 1962 m.).
• 1903 m. – Pranas Germantas, Lietuvos visuomenės veikėjas, kalbininkas, daktaras (m. 1945 m.).
• 1910 m. – Vladas Drėma, Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas (m. 1995 m.).
• 1920 m. – Boleslovas Juškevičius, Lietuvos teatro aktorius, teatrologas.
• 1931 m. – Algirdas Vrubliauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius (m. 2010 m.).
• 1932 m. – Kęstas Miškinis, Lietuvos edukologas, sporto veikėjas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2019 m.).
• 1933 m. – Henrikas Dudėnas, Lietuvos farmakologas, biomedicinos mokslų daktaras, akademikas.
• 1936 m. – Vytautas Juozapaitis, kompozitorius, dirigentas.
• 1938 m. – Donata Linčiuvienė, Lietuvos vertėja, tekstologė.
• 1940 m. – Laimutė Marytė Stasiulionienė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
• 1943 m. – Juozas Žebrauskas, ūkininkas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Kostas Zaleckas, Lietuvos ir Zarasų rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1950 m. – Algimantas Dijokas, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1951 m. – Vytautas Rumšas, lietuvių teatro aktorius.
• 1953 m. – Alfonsas Butkevičius, ūkininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1954 m. – Kornelijus Andrijauskas, gydytojas, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Šarūnas Jagminas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Vytautas Viršilas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Henrikas Rimkus, kraštotyrininkas, etnografas, žurnalistas, Lietuvos ir Alytaus politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2004 m.).
  • Lilija Deksnytė-Larina, Lietuvos ir Slovakijos dainininkė (sopranas).
• 1963 m.:
  • Bronislovas Vilimas, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Laisvūnas Neimanas, verslininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
  • Raimundas Lukšas, lietuvių aktorius (m. 2020 m.).
• 1966 m. – Irena Bagdonienė, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1976 m. – Mindaugas Litvinas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1981 m. – Mindaugas Grigalevičius, Lietuvos futbolininkas. Žaidžia puolėjo pozicijoje, Tauragės „Tauro“ komandoje. Kviečiamas į Lietuvos rinktinę.
• 1986 m. – James Laurinaitis, lietuvių kilmės amerikietiškojo futbolo žaidėjas. 2009 m. profesionalaus futbolo naujokų biržoje jį 35-u numeriu pasirinko Rams komanda iš Sent Luiso.

Mirtys

• 1925 m. – Konstantinas Boleckis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (g. 1881 m.).
• 1931 m. – Danielius Dolskis, XX a. pradžios dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas (g. 1891 m.).
• 1938 m. – Konstantinas Glinskis-Kastantas, aktorius, režisierius, pedagogas (g. 1886 m.).
• 1941 m. – Vytautas Petrulis, Ministras pirmininkas, finansų ministras, Seimo narys ir prezidiumo pirmininkas, Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovas, ekonomistas, vienas Eksporto prekybos bendrovės kūrėjų ir direktorių, žurnalо „Tauta“ redaktorius (g. 1890 m.).
• 1943 m. – Juozas Zauka, vargonininkas, chorvedys, knygnešys (g. 1862 m.).
• 1944 m. – Juozapas Albinas Herbačiauskas, lietuvių rašytojas, literatūros kritikas. Vienas esė pradininkų lietuvių literatūroje (g. 1876 m.).
• 1959 m. – Juozapas Jonas Skvireckas, arkivyskupas, vertėjas (g. 1873 m.).
• 1964 m.:
  • Aleksandras Vytautas Kupstas, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. 1898 m.).
  • Balys Macutkevičius, Lietuvos tapytojas modernistas, grafikas, V. Kairiūkščio mokinys (g. 1905 m.).
• 1982 m. – Kazys Bridžius, Lietuvos žurnalistas (g. 1908 m.).
• 1994 m. – Juozas Gaudrimas, Lietuvos muzikologas, obojininkas, muzikos pedagogas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1911 m.).
• 2002 m. – Kazys Grigas, Lietuvos tautosakininkas paremiologas, folkloristikos istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1924 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1586 – iš Amerikos į Angliją atvežtos bulvės;
• 1621 – Galilėjus išrado teleskopą;
• 1818 – prisijungusi prie JAV Ilinojaus valstija tapo 21-aja valstija;
• 1967 – atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija žmogui: Keiptaune chirurgas Kristianas Bernaras persodino širdį žydų išeiviui iš Lietuvos Luisui Vaškanskiui. Pacientas po operacijos išgyveno aštuoniolika dienų;
• 1973 – JAV kosminis palydovas Pioneer 10 atsiuntė pirmąsias Jupiterio nuotraukas;
• 1976 – roko grupė Sex Pistols pradėjo kontroversiškąjį turą po Jungtinę Karalystę;
• 1990 – susivienijo Rytų ir Vakarų Vokietijos.

Gimimo dienos

• 1368 m. – Karolis VI Mylimasis, 1380–1422 m. Prancūzijos karalius (m. 1422 m.).
• 1447 m. – Bajazitas II, turkų sultonas, valdyti pradėjęs po tėvo Mechmedo II mirties 1481 m (m. 1512 m.).
• 1842 m. – Elena Henrieta (Svalou) Ričards, buvo įžymioji industrijos ir aplinkos chemikė Jungtinėse Amerikos valstijose XIX a., namų ekonomikos pradininkė. Ričarfs buvo pirmoji moteris priimta į Masačusetso Technologijos Institutą ir pirmoji moteris dėstytoja, pirmoji moteris priimta į bet kokią mokslo ar technologijos mokyklą ir pirmoji amerikietė moteris įgijusi chemijos daktarės laipsnį (m. 1911 m.).
• 1857 m. – Džozefas Konradas, lenkų romanistas (m. 1924 m.).
• 1876 m. – Otas Paulis Hermanas Dylsas, vokiečių chemikas organikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1954 m.).
• 1884 m. – Rajendra Prasad, pirmasis Indijos prezidentas^[1] (m. 1963 m.).
• 1900 m. – Richard Kuhn, 1938 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[2] (m. 1967 m.).
• 1911 m. – Nino Rota, italų kompozitorius. Labiausiai jį išgarsino garso takelių kūrimas, ypač Krikštatėviui ir keliems Federico Fellini filmams (m. 1979 m.).
• 1925 m. – Kim Dedžiunas, politikas, P. Korėjos prezidentas (1998–2003 m.) ir Nobelio taikos premijos laureatas (2000 m.) (m. 2009 m.).
• 1931 m. – Paulo Maluf, brazilų politikas.
• 1933 m. – Paulius Krucenas, olandų chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 2021 m.).
• 1934 m. – Abimaelis Gusmanas, Peru filosofijos profesorius, maoistinės organizacijos Švytintis kelias įkūrėjas ir ilgametis lyderis (m. 2021 m.).
• 1948 m. – John Michael Osbourne, roko muzikantas, iki 1978 grupės Black Sabbath vokalistas, vėliau pradėjęs solo karjerą, o paskutiniu metu tapęs realybės televizijos žvaigžde (realybės šou The Osbournes).
• 1951 m. – Nicky Stevens, grupės Brotherhood of Man narė.
• 1960 m.:
  • Daryl Hannah, amerikiečių aktorė^[3].
  • Julianne Moore, amerikiečių aktorė.
• 1965 m. – Katarina Witt, vokiečių čiuožėja, olimpinė čempionė^[4].
• 1968 m. – Brendan Fraser, kanadiečių – amerikiečių aktorius. Labiausiai išgarsėjo suvaidinęs filme Mumija bei vėlesniuose jo tęsiniuose (Mumijos sugrįžimas, Mumija: Drakono imperatoriaus kapas).
• 1977 m. – Adamas Malyšas, geriausias visų laikų Lenkijos šuolininkas nuo tramplino su slidėmis, vienas geriausių pasaulyje.
• 1980 m. – Anna Chlumsky, amerikiečių aktorė.
• 1981 m. – Davidas Vilja Sančesas, futbolininkas, Ispanijos rinktinės ir FC Barcelona klubo puolėjas.
• 1982 m. – Maiklas Kodžo Esienas, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Chelsea FC klubo, rungtyniaujančio Premier League, saugas.

Mirtys

• 937 m. – Zigfridas, grafas. Neoficialiai buvo Gero markos markgrafas, tačiau jo markgrafo titulas nebuvo patvirtintas karališku raštu.
• 1154 m. – Anastasijus IV, Romos katalikų Popiežius (1153–1154 m.).
• 1839 m. – Frederikas VI, 1808–1839 m. Danijos karalius ir 1808–1814 m. Norvegijos karalius (g. 1768 m.).
• 1894 m. – Robert Louis Stevenson, žymus britų rašytojas, labiausiai žinomas kaip romano „Lobių sala” autorius (g. 1850 m.).
• 1981 m. – Nicolaas (Cola) Debrot, rašytojas, advokatas, medicinos daktaras ir politikas, dirbęs Kiurasao, olandų-antiliečių literatūros pradininkas (g. 1902 m.).
• 1989 m. – Fernando Martin, autoavarijoje prie Madrido žuvo Ispanijos krepšinio rinktinės ir Madrido Real centras. Jis buvo pirmasis ispanas patekęs į NBA^[5] (g. 1962 m.).
• 1996 m. – Georges Duby, prancūzų istorikas, Viduramžių Europos, ypač Viduramžių estetikos specialistas, nuo 1987 metų Prancūzų Akademijos narys (g. 1919 m.).
• 1996 m. – Babrakas Karmalis, Afganistano prezidentas 1979−1986 m. (g. 1929 m.)^[6]
• 1999 m. – John Paul Larkin, populiarus amerikiečių mikčiojančio džiazo dainininkas, sukūręs unikalų stilių, sketo ir eurošokių mišinį (g. 1942 m.).

Nuorodos

1. Rajendra Prasad^{[neveikianti nuoroda]}.
2. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
3. Daryl Hannah.
4. Katarina Witt.
5. Fernando Martin.
6. Enciklopedija Britannica