Lengvoji atletika

Lengvoji atletika – integralinė sporto šaka, apimanti ėjimo, bėgimo, metimų, šuolių rungtis. Pavadinimas kilęs nuo gr. athlon – „varžybos, kova“, o žodis „lengvoji“ naudojamas atskirti šią sporto šaką nuo sunkiosios atletikos (sunkumų kilnojimas, imtynės). Nuo pirmųjų 1896 m. vasaros olimpinių žaidynių įtraukta į olimpinę programą.

Senovinė graikiška vaza, vaizduojanti bėgimo rungtį

Lengvosios atletikos olimpinėse žaidynėse emblema.

Primityvia forma lengvosios atletikos varžybos buvo rengiamos Senovės Egipte prieš daugiau kaip 4000 metų ir tik apie 1500 m. pr. m. e. jos buvo susistemintos Kretoje. Vėliau kretiečių pavyzdžiu pasiekė ir achajų. Žodis „atletas“ kilo iš graikiško žodžio „athlos“, reiškiančio rungtyniavimą, o „stadionas“ iš senovės graikų atstumo mato, kuris lygus maždaug 180 metrų.

Atletika buvo vienintelė sporto šaka pirmojoje Graikijoje vykusioje Olimpiadoje 776 m. pr. m. e. Bėgimo, šuoliavimo ir pan. varžybas organizuodavo ir kitose šalyse, tačiau jos dažnai buvo ne sportinio, o kovinio pobūdžio. Naujosios lengvosios atletikos rungtynės, kuriose daugiausia buvo varžomasi bėgimo ir ėjimo rungtyse, pradėtos rengti Anglijoje XVII a. pabaigoje ir XVIII a. pradžioje. Pirmosios rungtynės tarp profesionalių atletų ir lažybos dėl jų rezultatų atsirado XIX a. pradžioje. Apie 1860 metus varžybos išpopuliarėjo Oksfordo ir Kembridžo universitetuose, o 1866 m. įvyko pirmasis oficialus Jungtinės Karalystės lengvosios atletikos čempionatas. Vėliau šis sportas ėmė populiarėti JAV ir žemyninėje Europos dalyje. Pirmosiose naujųjų laikų olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi daugiausiai bėgimo ir stadiono rungtyse.

Rungtys

400 m bėgimas su barjerais – lengvosios atletikos rungtis

Lengvąją atletiką sudaro šios rungtys:

• Sportinis ėjimas – ėjimo rungtys, apimančios nuotolius nuo 1 iki 50 km;
• Bėgimas (be kliūčių, stadione) – rungtys skirstomos į trumpuosius nuotolius (sprintas, nuo 60 m iki 400 m), vidutinius (nuo 800 m iki 2000 m), ilguosius nuotolius (nuo 3000 m iki 10 000 m) ir ilgiausiuosius (nuo 10 000 m iki 30 000 m), prie šios grupės priskiriami krosai (lauko sąlygomis, paprastai ilgos distancijos iki 30 000 m), maratono bėgimas (bėgant plentu, kurio oficialus ilgis – 42,2 km) ir ultramaratono bėgimas (bėgant plentu, kurio ilgis – 100 km);
• Bėgimas su kliūtimis (stadione) – barjerinis bėgimas (nuo 50 m iki 400 m, su barjerais) ir kliūtinis bėgimas (nuo 1500 m iki 3000 m, su įvairiomis kliūtimis);
• Estafetinis bėgimas (stadione) – įvairių nuotolių ir įvairaus bėgančiųjų skaičiaus estafetės (pvz., 4 x 100 m, 4 x 400 m, 400 + 300 + 200 + 100 m).
• Šuoliai – į aukštį, su kartimi, į tolį, trišuolis;
• Metimai – rutulio stūmimas, ieties metimas, disko metimas, kūjo metimas; įrankių svoris skiriasi atsižvelgiant į amžių ir lytį;
• Daugiakovė – septynkovė (moterų), dešimtkovė (vyrų, jaunimo); rungtys truputį skiriasi lauko ir uždarų patalpų varžybose.

Organizavimas

Tipinio lauko stadiono schema

Dauguma lengvosios atletikos treniruočių ir varžybų gali vykti uždarose patalpose (lengvosios atletikos manieže), tačiau pavasarį ir vasarą paprastai organizuojama lauke (stadionuose arba gamtos plotuose). Vyrai ir moterys rungiasi atskirai, taip pat atskirai varžosi skirtingos amžių grupės.

Bėgikai iš pradžių neturėjo startavimo atsparų, todėl tiesiog suformuodavo atsparą žemėje patys. Vėliau jos buvo pradėtos gaminti iš medžio, o šiomis dienomis tai portatyvinis metalinis įtaisas. Nuo 1928 m. atsparos naudojamos distancijose iki 400 m, kad atletas tvirčiau atsispirtų ir nepaslystų starto metu. Tarptautinėse varžybose jos jungiamos prie įrenginio, nustatančio netikrus startus. Bėgimo lenktynės prasideda starto teisėjui iššovus iš pistoleto. Starto šūvis įjungia elektroninį laikmatį arba kitą patvirtintą įrenginį, kuris nustato oficialius rezultatus. Iki 10000 m distancijose laikas matuojamas šimtųjų sekundes dalių tikslumu, ilgesnėse distancijose dešimtųjų ar sekundės tikslumu. Ties stadiono finišo linija yra įrengiama kamera, kuri fiksuoja kertančius liniją. Ji filmuoja nuolat ir yra sinchronizuota su laikrodžiu, matuojančiu laiką šimtosiomis sekundės dalimis.

Šuolio į tolį, trišuolio ir sprinto iki 200 m rungtyse anemometru yra matuojamas vėjo greitis. Jeigu pasiekiamas rekordas, bet į nugarą pūtė didesnis nei 2 m/s vėjas – rekordas nefiksuojamas.

Metimo rungtyse tris teisėjai matuoja atstumą sertifikuota plienine rulete. Matavimai atliekami nuo apskritimo, kuriame buvo atletas metimo metu centro arba apskritimo lanko iki projekcijos, kur mestas įrankis pasiekė žemę. Oficialiai fiksuojamas atstumas, priklausomai nuo rungties, yra 1 ar 2 cm trumpesnis už tikrąjį. Tokia pat sistema naudojama šuolio į tolį ir trišuolio rungtyse.

Stadionas

Stadione, kuriame rengiamos oficialios varžybos, turi būti 400 m ilgio bėgimo trekas, suskirstytas į 6 arba 8 takelius, vietos šokinėjimo ir mėtymo rungtims stadiono viduryje, bei vandens kliūtis bėgimui su kliūtimis. Bėgimo rungtyse bėgama prieš laikrodžio rodyklę taip, kad atletų kairė ranka būtu nuolat nukreipta į vidinę tako pusę.

Kad stadioną būtų galima naudoti ištisus metus, šiuolaikiniam trekui iškloti naudojama sintetinė guma arba poliuretanas išskyrus žole ir specialiais milteliais dengiamas vietas.

Maniežas

Maniežo arba uždarų patalpų stadionas lengvojoje atletikoje nuo lauko stadiono skiriasi specialiais 60 m bėgimo takeliais. Tokios trumpos distancijos bėgikai išvysto didelį greitį, bet neturi laiko sustoti, todėl už bėgimo takelių turi būti įrengta speciali minkšta dalis, jog atletai galėtu į ją lengvai atsitrenkti ir sustoti. Uždarų patalpų arenos nėra pritaikytos jokioms metimo rungtims, išskyrus rutulio stūmimui.

Bendrosios taisyklės

Varžybų eiga nustatoma burtų traukimu. Lengvaatlečiams, praleidusiems savo eilę rungtyje, nebeleidžiama kartoti bandymo. Sportininkai, pavėlavę dėl nepateisinamos priežasties, gali būti diskvalifikuoti tame bandyme. Lengvaatlečiai, antrą kartą pavėlavę atlikti bandymą, diskvalifikuojami tolesniems bandymams ir fiksuojamas rezultatas, pasiektas prieš diskvalifikavimą. Teisėjai gali dar kartą suteikti vieną bandymą, jei atletui buvo sutrukdyta. Rungtyniaujančių aprangą sudaro šortai (trumpikės), sportiniai bateliai ir aptemti marškinėliai. Ant aprangos būtinai turi būti raištis su atleto numeriu. Lengvaatlečiai gali dėvėti vieną batelį, du arba rungtyniauti basi. Maratono ir kroso rungtyse avalynė yra būtina. Siekiant padidinti sukibimą ant kiekvieno batelio gali būti iki 11 dyglių.

Organizacijos

Svarbiausia lengvosios atletikos organizacija yra Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF), kuri atsakinga už pasaulio rekordų fiksavimą, stambių varžybų organizavimą, kvalifikacinių normatyvų nustatymą ir lengvosios atletikos sporto reglamentavimą. Išviso 213 šalių ir teritorijų savo nacionalines lengvosios atletikos asociacijas, kurios prižiūri vietinės reikšmės čempionatus ir fiksuoja rekordus. Jos suskirstytos į šešis regionus:

Šešių regioninių asociacijų žemėlapis

• ██ AAA – Azijos lengvosios atletikos asociacija
• ██ CAA – Afrikos lengvosios atletikos konfederacija
• ██ CONSUDATLE – Pietų Amerikos lengvosios atletikos konfederacija
• ██ EAA – Europos lengvosios atletikos asociacija
• ██ NACAC – Karibų, Šiaurės ir Centrinės Amerikos lengvosios atletikos asociacija
• ██ OAA – Okeanijos lengvosios atletikos asociacija

Lengvoji atletika Lietuvoje

Lengvosios atletikos veiklą ir čempionatų vykdymą šalyje prižiūri Lietuvos lengvosios atletikos federacija. Organizacija taip pat fiksuoja Lietuvos sportininkų pasiekiamus nacionalinius rekordus. Nuo 1921 m. vykdomi Lietuvos lengvosios atletikos čempionatai. Pirmieji šalies lengvaatlečiai pasirodė 1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame, Nyderlanduose. 1934 m. Lietuvos lengvaatlečiai dalyvavo ir I Europos lengvosios atletikos čempionate, kuris vyko Italijoje, Turine.

Olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai
1956 m.	Antanas Mikėnas	20 km ėjimas	2 vieta
1960 m.	Birutė Kalėdienė	Ieties metimas	3 vieta
1972 m.	Nijolė Sabaitė	800 m bėgimas	2 vieta
1980 m.	Remigijus Valiulis	4x400 m bėgimas	1 vieta
1988 m.	Romas Ubartas	Disko metimas	2 vieta
1988 m.	Laimutė Baikauskaitė	1500 m bėgimas	2 vieta
1992 m.	Romas Ubartas	Disko metimas	1 vieta
2000 m.	Virgilijus Alekna	Disko metimas	1 vieta
2004 m.	Virgilijus Alekna	Disko metimas	1 vieta
2004 m.	Austra Skujytė	Septynkovė	2 vieta
2008 m.	Virgilijus Alekna	Disko metimas	3 vieta
2012 m.	Austra Skujytė	Septynkovė	3 vieta

Pasaulio čempionatuose iškovoti medaliai
1983 m.	Ana Ambrazienė	400 m. b/b	2 vieta
1983 m.	Galina Murašova	Disko metimas	2 vieta
1997 m.	Virgilijus Alekna	Disko metimas	2 vieta
1997 m.	Remigija Nazarovienė	Septynkovė	3 vieta
2001 m.	Virgilijus Alekna	Disko metimas	2 vieta
2003 m.	Virgilijus Alekna	Disko metimas	1 vieta
2005 m.	Virgilijus Alekna	Disko metimas	1 vieta
2017 m.	Andrius Gudžius	Disko metimas	1 vieta
2022 m.	Mykolas Alekna	Disko metimas	2 vieta
2022 m.	Andrius Gudžius	Disko metimas	3 vieta
2023 m.	Mykolas Alekna	Disko metimas	3 vieta

Europos čempionatuose iškovoti medaliai
1958 m.	Birutė Zalagaitytė	Ieties metimas	2 vieta
1966 m.	Vladimiras Dudinas	3000 m. su kl.	3 vieta
1971 m.	Kęstutis Šapka	Šuoliai į aukštį	1 vieta
1974 m.	Kęstutis Šapka	Šuoliai į aukštį	2 vieta
1978 m.	Vilma Bardauskienė	Šuoliai į tolį	1 vieta
1978 m.	Aleksandras Antipovas	10000 m	3 vieta
1986 m.	Romas Ubartas	Disko metimas	1 vieta
1986 m.	Vaclovas Kidykas	Disko metimas	3 vieta
1994 m.	Nelė Žilinskienė	Šuoliai į aukštį	3 vieta
1998 m.	Virgilijus Alekna	Disko metimas	3 vieta
2002 m.	Virgilijus Alekna	Disko metimas	2 vieta
2006 m.	Virgilijus Alekna	Disko metimas	1 vieta
2012 m.	Raivydas Stanys	Šuoliai į aukštį	2 vieta
2012 m.	Lina Grinčikaitė	100 m	3 vieta
2016 m.	Airinė Palšytė	Šuoliai į aukštį	2 vieta
2018 m.	Andrius Gudžius	Disko metimas	1 vieta
2018 m.	Liveta Jasiūnaitė	Ieties metimas	3 vieta
2022 m.	Mykolas Alekna	Disko metimas	1 vieta
2024 m.	Mykolas Alekna	Disko metimas	3 vieta

Nuorodos

Vikiteka: Lengvoji atletika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• LKKA informacija apie lengvąją atletiką Archyvuota kopija 2007-01-23 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos lengvosios atletikos federacijos svetainė

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.