Jungtinė Karalystė
valstybė Vakarų Europoje From Wikipedia, the free encyclopedia
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (angl. United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland), trumpiau Jungtinė Karalystė (angl. United Kingdom), (JK) arba Britanija[6] – valstybė Šiaurės Vakarų Europoje. Jungtinė Karalystė susiformavo po keleto unijos aktų, ir susideda iš Didžiosios Britanijos (Anglijos, Škotijos, Velso) ir Šiaurės Airijos, bei kai kurių smulkesnių teritorijų, išsimėčiusių po visą pasaulį. Jungtinė Karalystė užima didžiąją dalį Britų salyno (išskyrus didžiąją Airijos salos dalį, kuri atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės 1922 m. ir tapo Airijos Respublika). Kornvalis siekia didesnės savivaldos, faktiškai nepriklausoma yra Meno sala.
Šis straipsnis apie valstybę. Apie salą skaitykite straipsnyje Didžioji Britanija (sala).
| Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė angl. United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
|
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Dieve, saugok karalių“ | |||||
.svg) Jungtinė Karalystė žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | anglų | ||||
| Sostinė | Londonas | ||||
| Didžiausias miestas | Londonas | ||||
| Valstybės vadovai • Karalius • Ministras Pirmininkas |
Karolis III Keir Starmer | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
242 495[1] km2 (78) 1,51 %[2] | ||||
| Gyventojų • 2020 • Tankis |
 67 886 004[3] (21)270,7 žm./km2 (50) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui |
2021 3 124,650[4] mlrd. $ (5) 46 344[4] $ (21) | ||||
| Valiuta | Svaras sterlingų (£) (GBP) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC (GMT, WET) UTC+1 (BST, WEST) | ||||
| Nepriklausomybė Įkurta |
1800 m. | ||||
| Interneto kodas | .uk (.gb) | ||||
| Telefono kodas | +44 | ||||
| Kirčiavimas | Jungti̇̀nė Karalỹstė, Didžióji Britãnija[5] | ||||
.svg)
.svg)
Tautų Sandraugos, Europos Tarybos, G7, EBPO, NATO, Penkių Akių žvalgybos aljanso, AUKUS narė. Buvusi ES narė – išstojo per Brexit, tačiau yra pasirašiusi laisvosios prekybos sutartį su šia organizacija.[7]
Istorija
V-VI a. britų salas užkariavo anglosaksai. Po 1066 m. normanų užkariavimo baigėsi Anglijos feodalizacijos periodas, šalis buvo suvienyta.
Škotija ir Anglija kaip atskiros vieningos valstybės susidarė X amžiuje. Velsas buvo valdomas Anglijos nuo 1284 m., o Anglijos Karalystės dalimi tapo 1536 m. Nuo 1603 m. Anglijos ir Škotijos karalystės turėjo vieną karalių, o 1707 m. susijungė į Didžiosios Britanijos Karalystę. 1801 m. ši karalystė susijungė su Airijos Karalyste ir taip buvo įkurta Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Airijos Karalystė. 1922 m. 26-os Airijos provincijos susibūrė į Laisvą Airijos Valstybę, o likusios šešios (Šiaurės Airija arba Alsteris) liko Jungtinėje Karalystėje. Po šio atsiskyrimo 1922 m. valstybė pervadinta Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste.
XIX a. Jungtinė Karalystė tapo svarbiausia pramonine ir jūrine galybe pasaulyje. Savo galybės viršūnėje Britų imperija užėmė apie 1/4 pasaulio teritorijos. Pirmoje XX amžiaus pusėje Jungtinė Karalystė nusilpo po dviejų pasaulinių karų. Antroje amžiaus pusėje jos imperija iširo, bet ji tapo moderni ir klestinti Europos valstybė.
1973 m. Jungtinė Karalystė įstojo į Europos Sąjungą.
2016 m. Jungtinės Karalystės gyventojai „Brexit“ referendumu pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos.
2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pradėjo oficialų išstojimą iš Europos Sąjungos (Brexit), kuris galutinai užbaigtas 2020 m. sausio 31 d.
Politinė sistema
Valdymo sistema – konstitucinė monarchija.
Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, kuriam vadovauja ministras pirmininkas, priimantis sprendimus monarcho vardu.
Nuo 2022 m. Jungtinės Karalystės valdovas – Karolis III.
Valdžia labai centralizuota – visa politinė valdžia yra Londone. Tačiau paskutiniu metu kiekvienoje priklausančioje tautoje (išskyrus Angliją) įsteigti nuosavi valdžios organai, atsakingi už vidinius sprendimus.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas – susideda iš Bendruomenių Rūmų ir Lordų Rūmų.
Diplomatiniai santykiai
Jungtinė Karalystė yra užmezgusi santykius su dauguma JTO valstybių narių, iš kurių 165 JK turi ambasadą. Tuo tarpu JK užsienio valstybėse yra įsteigusi 208 diplomatines misijas – 152 ambasadas, 44 konsulatus, 9 nuolatines misijas bei tris kitokio pobūdžio atstovybes.[8]
Lietuva su JK diplomatinius santykius yra užmezgusi nuo XX a. trečiojo dešimtmečio. 1922 m. JK (tuometė Britų imperija) pripažino Lietuvos valstybingumą de jure, o 1929 m. atidaryta Didžiosios Britanijos pasiuntinybė Kaune. Šiuo metu JK turi atidariusi ambasadą Vilniuje, Lietuva – ambasadą Londone.
Teismų sistema
JK neturi vienos teisinės sistemos – 1706 m. Unijos sutarties 19-as straipsnis užtvirtina Škotijos atskiros teisinės sistemos tęstinumą.[9] Dabartinė JK turi tris atskiras teisines sistemas: Anglijos teisę, Šiaurės Airijos teisę ir Škotijos teisę. 2009 m. spalį Lordų Rūmų apeliacinį komitetą (angl. Appellate Committee of the House of Lords pakeitė Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas.[10]
Administracinis suskirstymas
Jungtinė Karalystė susideda iš 4 kraštų (skliausteliuose nurodoma sostinė):
Anglija skirstoma į 9 regionus:
Kiekvienas regionas skirstomas į grafystes. Atskirai dar išskiriamas Londonas.
Škotija yra suskirstyta į 32 sritis, Velsas – į 22 teritorijas, o Šiaurės Airija – į 24 savivaldybes, 2 miestus ir 6 provincijas.
Geografija
Anglijoje vyrauja kalvotos lygumos, tik šiaurės vakaruose ir šiaurėje – kalnuotos vietovės. Pagrindinė upė – Temzė, pagrindiniai miestai – Londonas, Birmingemas, Mančesteris, Šefildas, Liverpulis, Lydsas, Bristolis.
Didžioji dalis Velso – kalnuota. Aukščiausia vieta – Snowdon viršūnė (1 085 m virš jūros lygio). Pagrindinis miestas ir regiono sostinė – Kardifas, esantis pietinėje Velso dalyje.
Škotijos pietuose ir rytuose vyrauja žemumos, o vakaruose ir šiaurėje – kalnai. Aukščiausia vieta – Ben Nevis kalnas (1 343 m), tai taip pat ir visos Jungtinės Karalystės aukščiausia vieta. Pagrindiniai miestai – Edinburgas, Glazgas, Aberdynas.
Šiaurės Airija – kalvota. Pagrindiniai miestai – Belfastas ir Deris.
Jungtinei Karalystei priklauso apie 1098 mažų salų, kurių dalis yra natūralios, o dalis dirbtinės, pastatytos naudojant akmenis ir medieną.
| Miestas | Regionas | Gyventojų skaičius |
| |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Londonas | Londonas | 7 172 091 | |
| 2 | Birmingamas | Vakarų Midlandsas | 970 892 | |
| 3 | Glazgas | Škotija | 629 501 | |
| 4 | Liverpulis | Šiaurės Vakarų Anglija | 469 017 | |
| 5 | Lidsas | Jorkšyras ir Hambersaidas | 443 247 | |
| 6 | Šefildas | Jorkšyras ir Hambersaidas | 439 866 | |
| 7 | Edinburgas | Škotija | 430 082 | |
| 8 | Bristolis | Pietvakarių Anglija | 420 556 | |
| 9 | Mančesteris | Šiaurės Vakarų Anglija | 394 269 | |
| 10 | Lesteris | Rytų Midlandsas | 330 574 |
Ekonomika
Jungtinė Karalystė turi dalinai reguliuojamą rinkos ekonomiką. JK yra penktoji didžiausia pasaulio ekonomika ir antroji didžiausia Europoje po Vokietijos.
Paslaugų sektorius šalyje sudaro apie 79% BVP. Sostinė Londonas yra vienas didžiausių pasaulio finansinių centrų, rodikliu nusileidžiantis tik Niujorkui, anot pasaulio finansų centrų indeksą. Taipogi Londono BVP yra didžiausias tarp Europos miestų.
2021 m. JK buvo 14-a didžiausia energijos vartotoja ir 22-a didžiausia gamintoja.[11] Šalyje įsikūrę daug energetikos kompanijų, tarp jų – dvi iš šešių didžiausių naftos ir dujų kompanijų – BP ir Shell.[12]
Vis dėlto šalyje sparčiais tempais vystomas atsinaujinančios energetikos sektorius (AES). 2020 m. AES pagamino 43 % elektros Jungtinėje Karalystėje.[13] JK įsikūrusi labai palankioje vėjo energetikai vystyti vietoje, suinstaliuotų vėjo jėgainių skaičiai kasmet smarkiai auga. 2022 m. 26,8% visos elektros energijos pagaminta vėjo jėgainėse.[14] Prie Jorkšyro krantų veikia didžiausias pasaulyje jūros jėgainių parkas.[15] Šalis taip pat vysto atominę energetiką – 2023 m. šalyje veikė 9 branduoliniai reaktoriai, pagaminantys apie 15 % visos elektros energijos,[16] planuojama statyti daugiau reaktorių.[17] Tuo tarpu tradiciškai plačiai naudotos anglies dalis sparčiai mažėja.[16]
 |
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Gyventojai
Pasak paskutinio (2001 m.) surašymo, Jungtinėje Karalystėje gyvena 58 789 194 žmonių. 2007 m. viduryje buvo apskaičiuota, kad gyventojų skaičius išaugo iki 60 975 000.[18] Populiacijos augimas daugiausiai vyksta dėl imigracijos, bet tam įtakos turi ir didėjantis gimstamumas (kuris yra šiek tiek didesnis nei mirtingumas) ir ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, kuri, pasak 2009 m. apskaičiavimų, yra 79,01 metų (76,52 vyrams ir 81,63 moterims).[19] 2007 m. viduryje atlikti demografiniai apskaičiavimai taip pat atskleidė, kad pensijinio amžiaus gyventojų dabar Jungtinėje Karalystėje yra daugiau nei šešiolikmečių ir jaunesnių žmonių.[20] Pasak tų pačių 2007 m. apskaičiavimų, Anglijoje gyvena 51,1 milijonas žmonių, Škotijoje – 5,1 milijonas, Velse – 3 milijonai, Šiaurės Airijoje – 1,8 milijono.[21] Gyventojų tankumas Anglijoje yra 383 žm./km², Velse – 142 žm./km², Šiaurės Airijoje – 125 žm./km², o Škotijoje – tik 65 žm./km².[22] Palyginimui, bendras pasaulio gyventojų tankumas yra 42 žm./km².
Imigracija
Pasak oficialių duomenų, 2006 m. Didžiojoje Britanijoje dėl imigracijos žmonių skaičius padidėjo 191 000 gyventojų, o 2007 m. – 237 000.[23] Nuo 1997 m. į Jungtine Karalystę imigravo 2,3 milijono daugiau žmonių, nei iš jos emigravo. 84 % iš jų atvyko ne iš Europos valstybių. Europos sąjungos piliečiai turi teisę gyventi ir dirbti bet kurioje ES šalyje, todėl šiuo metu vienas iš šešių imigrantų yra iš 2004 m. prie ES prisijungusių rytų Europos valstybių.[24] Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra apie 200 000 lietuvių išeivių. Emigracijos iš Lietuvos mastai mažėja, bet didėja į Angliją imigruojančių lietuvių studentų skaičius.[25] Pasak 2005 m. apskaičiavimų, užsienyje gimę žmonės sudaro apie 9,1 % Jungtinės karalystės gyventojų. Pagal šiuos duomenis, šalis neišsiskiria iš kitų ES valstybių.[26]
Vyksta ir emigracija iš Jungtinės Karalystės. Apie 5,5 milijono Britanijoje gimusių žmonių gyvena užsienyje.[27][28][29] Daugiausiai emigruojama į Australiją, Ispaniją ir JAV.[27]
Etninė sudėtis
Pasiskirstymas pagal etnines grupes (2001 m. surašymas):
| Etninė grupė | Gyventojų skaičius | % (nuo visos JK populiacijos) |
|---|---|---|
| Baltaodžiai | 54 153 898 | 92,1 % |
| Juodaodžiai | 1 148 738 | 2,0 % |
| Daugiarasiai | 677 117 | 1,2 % |
| Indai | 1 053 411 | 1,8 % |
| Pakistaniečiai | 747 285 | 1,3 % |
| Bengalai | 283 063 | 0,5 % |
| Kinai | 247 403 | 0,4 % |
| Kiti azijiečiai | 247 644 | 0,4 % |
| Kiti | 230 615 | 0,4 % |
Skirtingų Jungtinės Karalystės teritorijų etninė sudėtis ženkliai skiriasi. Londone nebaltaodžiai žmonės sudaro 30,4 %,[30] o Lesteryje – net 37,4 % visos populiacijos.[31]
Religija
Pasiskirstymas pagal religiją (2021 m. surašymas):
- Krikščionys – 46,2 %
- Musulmonai – 6,5 %
- Hinduistai – 1,7 %
- Sikhai – 0,9 %
- Judėjai – 0,5 %
- Nereligingi – 37,2 %
- Kiti/neatsakė – 7 %
Anglikonų bažnyčia yra didžiausia šalyje ir ją remia šalies vyriausybė.
Pasak 2005 m. apklausos, 38 % Jungtinės Karalystės gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 40 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 20 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[32] Tik dešimtadalis gyventojų lanko bažnyčią kas savaitę arba dažniau.[33]
Kalbos
Jungtinė Karalystė neturi jokios oficialios kalbos, bet pagrindinė šnekamoji kalba yra anglų. Taip pat šnekama valų (apie 25 % Velso gyventojų), škotų gėlų (1,5 % Škotijos gyventojų), menksiečių (keli Meno Salos gyventojai), kornų (apie 3000 žmonių), airių kalba bei įvairiais škotų kalbos dialektais. Iš imigrantų kalbų labiausiai paplitusios yra kinų ir hindi kalbos. Pasak 2005 m. apklausos, net 62 % gyventojų nemoka nei vienos užsienio kalbos. Pagal šį rodiklį Jungtinė Karalystė yra antra tarp ES šalių po Airijos.[34] Populiariausia užsienio kalba yra prancūzų, kurią moka 23 % gyventojų. Dar 9 % populiacijos gali susišnekėti vokiškai ir 8 % – ispaniškai.[35]
Kultūra
Jungtinėje Karalystėje veikia vieni žymiausių pasaulio universitetų – Kembridžo Universitetas ir Oksfordo Universitetas, kuriuose mokėsi bei dėstė tokie žymūs mokslininkai kaip Izaokas Niutonas, Čarlzas Darvinas ar Dž. R. R. Tolkinas.
Spėjama, kad nemažai šiuolaikinių sportų kilę Jungtinės Karalystės teritorijoje – futbolas, golfas, kriketas, boksas, regbis, biliardas, kerlingas.
Anglijos dramaturgas Viljamas Šekspyras buvo vienas geriausių visų laikų pasaulio dramaturgų. Taip pat JK gyveno ir rašė tokie rašytojai kaip Agata Kristi, Čarlzas Dikensas, poetas Džordžas Baironas.
Jungtinėje Karalystėje susibūrė ir kūrė nemažai žymių roko bei pop muzikos grupių – The Beatles, The Rolling Stones, Led Zeppelin, Queen, Black Sabbath, Iron Maiden ir kitos.
Kita informacija
- G20
- Jungtinės Karalystės ryšiai
- Jungtinės Karalystės transportas
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.