Londonas

Jungtinė Karalystė	5 175 677
Indija	262 247
Lenkija	158,300
Airija	129 807
Nigerija	114 718
Pakistanas	112 457
Bangladešas	109 948
Jamaika	87 467
Šri Lanka	84 542
Prancūzija	66 654
Somalis	65 333
Kenija	64 212
Jungtinės Amerikos Valstijos	63 920
Gana	62 896
Italija	62 050
Turkija	59 596
Pietų Afrikos Respublika	57 765
Vokietija	55 476
Australija	53 959
Rumunija	44 848
Filipinai	44 199
Kipras	43 428
Portugalija	41 041
Lietuva	39 817
Kinija	39 452
Afganistanas	37 680
Iranas	37 339
Ispanija	35 880
Uganda	32 136
Brazilija	31 357
Irakas	29 789
Naujoji Zelandija	28 547
Bulgarija	27 207
Honkongas	26 453
Mauricijus	23 779
Kosovas	21 516
Zimbabvė	21 309
Kanada	27 288
Malaizija	21 209
Japonija	20 637

Londonas (angl. London, lot. Londinium) – Vakarų Europos miestas, Anglijos ir Jungtinės Karalystės sostinė, įsikūrusi šalies pietryčiuose abipus Temzės upės, į vakarus 80 km nuo Temzės estuarijos. Pagal gyventojų skaičių tai didžiausias Jungtinės Karalystės ir trečias pagal dydį Europos žemyno miestas, kuriame 2020 m. vidurio duomenimis Londono regione gyveno 9 milijonai žmonių.^[1] Londono aglomeracijoje 2011 m. gyveno 9,78 milijonai,^[2] Londono metropolyje 2019 m. rugsėjyje – 14,37 milijono žmonių.^[3] Oficialiai Londonas, arba jo didžioji dalis – Didysis Londonas nėra gavęs miesto statuso,^[4] bet jo centrinėje, istorinėje dalyje esantis Londono Sitis bei Vestminsteris turi miestų statusą. Kitos trys savivaldybės turi karališkųjų savivaldybių statusą, tai – Kensingtonas ir Čelsis, Kingstonas prie Temzės ir Grinvičas. Įskaitant anksčiau paminėtus 2 miestus ir 3 karališkas savivaldybes, Londoną sudaro dar 28 savivaldybės, arba iš viso 33 administraciniai dariniai.

Kitos reikšmės – Londonas (reikšmės).

Daugiau informacijos Londonas angl. London ...

Londonas angl. London
Londono panorama, matomi Londono Sitis, „The Shard“ pastatas bei Londono tilto geležinkelio stotis

Londonas 51°30′0″ š. pl. 0°08′0″ v. ilg.

Laiko juosta: (UTC+0) ------ vasaros: (UTC+1)

Valstybė	Jungtinė Karalystė
Šalis	Anglija
Grafystė	Didysis Londonas

Meras	Sadikas Khanas

Gyventojų (2020)	9 002 488
Plotas	1 572 km²
Tankumas (2020)	5 727 žm./km²

Vikiteka	Londonas

Kirčiavimas	Lòndonas

Uždaryti

Miesto istorijoje buvo begalė reiškinių, dariusių įtaką visai Europai: angliškasis renesansas, pramonės revoliucija, gotikos atgimimas. Miesto branduolys – senasis Londonas, vis dar išlaikantis savo nuo viduramžių išlikusias ribas. Nuo XIX amžiaus Londonu imta vadinti ir aplink jo istorinį branduolį Londono Sitį ir Vestminsterį esančias gyvenvietes. Didžiausia Anglijoje aplink istorinį Londono Sitį ir Vestminsterį buvusi gyvenviečių aglomeracija buvo suformuota į Didįjį Londoną, kuris dabar išskiriamas kaip atskira Anglijos grafystė su administracine teritorija, su savo meru ir asamblėja, kuri reziduoja Sautvorke.

Londonas yra vienas iš svarbiausių finansų bei komercinių centrų pasaulyje. Londono Sityje nuolatos gyvena tik apie 11,5 tūkst. (2011 m. duomenimis) žmonių, bet kas dieną darbui atvyksta virš 300 tūkst. žmonių, kurie daugiausia darbuojasi finansų sektoriuje. Londono Sityje veikia daugybės įmonių biurai, vien bankų – daugiau kaip 500. Antras mieste pagal tokią svarbą ir nuo 1987 metų pradėtas perstatyti – yra Canary Wharf rajonas, kuriame dirba apie 105 000 žmonių (2014 m. duomenimis) bei įsikūrę daug didžiausių pasaulio bankų, draudimo, teisinių paslaugų, audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių ir atstovybių.

Taip pat miestas yra įtakingas politikos, mokslo, pramogų, kultūros, prekybos, žiniasklaidos, mados bei meno srityse. Centriniame Londone yra įsikūrę daugiau nei pusės didžiausių Jungtinės Karalystės įmonių, kurios patenka į didžiausiųjų šimtuką (FTSE 100), štabai, kuriuos čia taip pat įsteigė daugiau nei šimtas didžiųjų Europos įmonių. Miestas yra pagrindinė šalyje turistų lankoma vieta, o jų išlaidos kasmet siekia maždaug 15 milijardų svarų. Londone vyko 1908, 1948 ir 2012 m. vasaros olimpinės žaidynės.

Didysis Londonas turi keturis pasaulinius paveldo objektus: Elžbietos bokštą, istorinę Grinvičo gyvenvietę, Karališkuosius botanikos sodus ir teritoriją, kuriai priklauso Vestminsterio rūmai, Vestminsterio vienuolynas ir Šventosios Margaritos bažnyčia. Bakingamo rūmuose reziduoja Monarchas, Dauningo gatvė 10 – Ministras Pirmininkas.

Miesto vardo kilmė nėra aiški. Nors yra pateikiama įvairių kilmės versijų, tačiau nė viena nėra akivaizdžiai arčiau tiesos. Dažniausiai pateikiamos su keltais susijusios hipotezės, nors neatmestina, kad pavadinimo kilmė siekia ir laikus iki keltų:

Lan-din reiškia „tvirtovė prie ežero“;
Llwyn-din reiškia „medis (medžiai) prie ežero“;
Llong-dinas reiškia „laivų uostas“;
londo reiškia „laukinis“ (gali būti nuoroda į tuomet čia gyvenusią gentį).

Beveik prieš du tūkstantmečius (apie 43–50 m.) miestą įkūrė romėnai, valdant imperatoriui Tiberijui Klaudijui Neronui (41–54 m.), ir pavadino jį Londinium. Miestavardžio reikšmė turi kelis aiškinimus; manoma, kad romėnai lotynizavo jau buvusį keltiškąjį vietovės pavadinimą, kildinamą iš asmenvardžio Londinos, turinčio šaknį lond 'laukinis'. Kita teorija šį žodį kildina iš senųjų europiečių kalboje vartoto upėvardžio, kurį vėliau iš jų perėmę keltai. Upėvardžio reikšmė buvusi 'tekanti (plati) upė'.

Nuo IV a. vidurio Londonas buvo svarbus romėnų Britanijos politinis centras, nuo VII a. pr. anglų karalystės sostinė. Nuo XI a. pabaigos – XII a. pradžios jau žinomas kaip oficialioji Anglijos sostinė, nuo 1707 m. – Didžiosios Britanijos.

Didysis Londonas yra vienas didžiausių pagal plotą miestų pasaulyje. Miesto teritorija aprėpia 1579 kv. kilometrus. Pagrindinis miesto geografinis akcentas yra Temzės upė, tekanti miesto teritorija iš pietvakarių į rytus ir visa savo vaga yra laivuojama. Lyguma pasižymintį Temzės slėnį supa Parlamento, Adingtono ir Primrouzo kalvos. Kadangi miestui besikuriant ir plečiantis tolyn nuo istorinio centro nebuvo per didelių gamtinių kliūčių, miesto išplanavimas išliko beveik apskritos formos.

Seniau Temzė buvo daug platesnė ir gilesnė, o jos vaga ėjo pelkėtu kraštovaizdžiu. Ekstensyviai statant užtvankas upės vaga susiaurėjo. Dauguma mažesnių upių ir upelių, sutenkančių į Temzę Londone, yra prijungtos prie vandentiekio sistemos. Temzė – potvynių upė, tad miestas neretai nukenčią jai patvinus.^[5] Potvyniai per laiką ypač išryškėjo, kadangi tektoniniu požiūriu Britanija grimzta pietuose ir kyla šiaurėje. 1974 m. pastačius Thames Barrier užtvanką Vulviče vandens lygis buvo sureguliuotas. Svarstoma, kad ateityje upės žemupyje galimai prireiks įrengti dar vieną užtvanką. Temzės upę kerta keletas tunelių ir tiltų, kurių vienas – Londono tiltas.

Klimatas

Londone klimatas švelnus, pagal Kiopeno klimato klasifikaciją – jūrinis. Vasaros mažai lietingos, pakankamai saulėtos, dažnai pasitaiko tvankios su dienos metu įšylančia apie 22°C-26 °C temperatūra. Perkūnija retas reiškinys, dažniausiai silpna ir panašiai pasitaikanti tiek žiemomis, tiek vasaromis.

Daugiau informacijos Londono klimatas, Mėnuo ...

Londono klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	17,2	19,6	24,2	29,2	32,8	35,6	36,7	38,1	35,2	29,6	20,8	17,2	38,1
Vid. aukščiausia °C	8,1	8,4	11,3	14,2	17,9	21,0	23,5	23,2	19,9	15,5	11,1	8,3	15,2
Vid. žemiausia °C	2,3	2,1	3,9	5,5	8,7	11,7	13,9	13,7	11,4	8,4	4,9	2,7	7,5
Žemiausia °C	−13,6	−9,5	−7,2	−3,8	−0,4	2,8	6,5	6,7	2,8	−4,6	−6,3	−12,0	−13,6
Krituliai mm	55,2	40,9	41,6	43,7	49,4	45,1	44,5	49,5	49,1	68,5	59,0	55,2	601,7
Duomenys: ^[6]^[7] Climate data for London Heathrow 1991–2020

Uždaryti

Gyvūnija

Londone dažniausiai pasitaikančios paukščių rūšys: uoliniai karveliai, keršuliai, pietiniai purpeliai, liepsnelės, juodieji strazdai, mėlynosios zylės, didžiosios zylės, ilgauodegės zylės, juodosios zylės, juodosios varnos, šarkos, euraziniai kėkštai, dagiliai, kikiliai, eršketžvirbliai. Vis dar gana dažni, arba tam tikru metų laiku pastebimi varnėnai ir naminiai žvirbliai, nors 2019 m. duomenimis, Londono naminių žvirblių populiacija per pastaruosius 24 metus sumažėjo 71 procentu^[8]. Labai įprastos yra ir Kramerio žieduotosios papūgos, kurios yra invazinė rūšis.

Vandens baseinuose dažnos gulbės nebylės, kanadinės berniklės, didžiosios antys, pilkieji garniai, laukiai, paprastieji kirai, sidabriniai kirai, rudagalviai kirai, balnotieji kirai^[9].

Iš Londono žinduolių rūšių yra labai įprastos rudosios lapės, bei dvi invazinės rūšys – pilkosios žiurkės ir pilkosios voverės – visos rūšys plačiai paplitusios per visą Londoną. Ričmondo parke jau 400 metų laisvėje gyvena danielių banda^[10]. Per visą Londoną galima sutikti mažiausiai 8 šikšnosparnių rūšis, tai: šikšniukai nykštukai, sopraniniai šikšniukai, Natuzijaus šikšniukai, rudieji nakvišos, vandeniniai pelėausiai, Natererio pelėausiai, rudieji ausyliai ir vėlyvieji šikšniai^[11].

Parkai ir sodai

Londonas tituluojamas viena žaliausių Europos sostinių. Virš 14 000 ha miesto teritorijos užima parkai, sodai, miškingos vietovės. Trys iš aštuonių karališkųjų parkų įsikūrę Londone: Haid parkas centrinėje dalyje, Kensingtono sodai vakarinėje dalyje ir Redžentsparkas šiaurinėje dalyje. Į šiaurę nuo Redžentsparko esanti 78 metrus iškilusi Primrouzo kalva yra populiari vieta pasigėrėti Londono panorama.

Kju sodai dėl milžiniškos augalų kolekcijos yra įrašyti į UNESCO paveldą.

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Londono rajonai.

1986–2000 m. laikotarpiu nebuvus bendros miesto tarybos kiekvienas Londono rajonas rūpinosi administraciniais reikalais atskirai. Rajonuose vis dar išlikę dalis vietos savivaldos teisių. Pavyzdžiui, kiekvieno rajono valdžia savaip sprendžia renovacijų ir kitų viešųjų paslaugų klausimus.

Londonas administraciškai skirstomas į 33 rajonus, kurių kiekvienam vadovauja į miesto tarybą išrinkti nariai, išskyrus Londono Sitį kuris turi nepriklausomos savivaldybės statusą, nepavaldžią Didžiojo Londono grafystei ir turi atskirą savo valdžią, merą, policiją. Panašų statusą kaip ir Londono Sitis turi ir Vestminsteris.

Rajonai skirstomi į dvi grupes, vidinį Londoną ir išorinį Londoną.

Londoną administruoja centrinė Didžiojo Londono institucija, kurią sudaro meras ir asamblėja. Tokia sistema įvesta 2000 m.

**Londono savivaldybės**
Londono Sitis Vestminster Sitis Kensingtono ir Čelsio Hamersmito ir Fulhamo Vandsvorto Lambeto Sautvarko Hamleto Tauerio Heknio Islingtono Kamdeno Brento Ilingo Hanslou Ričmondo Kingstono prie Temzės Mertono		Satono Kroidono Bromlėjaus Lujishamo Grinvičo Bekslio Heivringo Barkingo ir Dagenhamo Redbridžo Niuhamo Voltham Foresto Haringėjaus Enfildo Barneto Harou Hilingdono

Londone vyrauja įvairių stilių architektūra. Daugelio viešų pastatų, tokių kaip Londono nacionalinė galerija ir prašmatnių namų statybai naudotas Portlando akmuo, kuris yra klinties atmaina. Centrinėje miesto dalyje mažai pastatų, išlikusių po 1666 m. Didžiojo Londono gaisro. Tarp jų – Londono Taueris, keletas išlikusių Tiudoro stiliaus pastatų, romėnų laikų griuvėsių. Tarp Tiudoro stiliaus pastatų žymiausi – dar XVI a. pr. kardinolo Tomo Volsio pastatyti Hamptono dvaro rūmai.

Architektūrinio paveldo pavyzdžiai – XVII a. sero Kristoferio Reno projektuotos bažnyčios, neoklasikinio stiliaus Londono karališkoji birža ir Anglijos bankas, XX a. statyti Old Bailey, Batersio elektrinė ir gyvenamųjų namų kvartalas Barbikanas.

Iš Londono Monumento (Monument to the Great Fire of London) paminklinio bokšto pastatyto Didžiajam Londono gaisrui atminti atsiveria aplinkinių vietų panorama. Didysis Londono gaisras kilo netoliese nuo paminklinio bokšto vietos. Marmurinė arka ir Velingtono arka, esančios Park Lane gatvės šiauriniame ir pietiniame galuose, susiję su Anglijos karališkąja gimine. Kitas visoje šalyje garsus paminklas – Nelsono stulpas, buvo pastatytas Horacijui Nelsonui atminti žuvusiam Trafalgaro mūšyje. Tuo pačiu šis paminklas ženklina pačiame miesto centre esančią Trafalgaro aikštę.

Londono centro panorama. Kairėje matyti Londono akis, o dešiniau Vestminsterio rūmai su Elžbietos bokštu (Big Ben); dešinėje, fone, matomas The Shard dangoraižis ir Canary Wharf rajonas. 2014 m. rugsėjis.

Londono gyventojus sudaro įvairiausių kultūrų ir religijų žmonės, kurie kalba daugiau nei 300 skirtingų kalbų. 2014 m. bendra Didžiojo Londono apgyvendinta teritorija buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje su 8 538 689 gyventoju, jį lenkė tik Paryžius, kurio teritorijoje tuomet gyveno daugiau nei 12 milijonų gyventojų.

Trumpi faktai Londono gyventojai pagal gimimo šalį:, Populiacija (2011 m.) ...

Uždaryti

1997–2006 m. Londono užsienyje gimusių žmonių populiacija išaugo nuo 1 630 000 iki 2 288 000 (31 %).^[12] Pasak 2007 m. apskaičiavimų, 69 % miesto gyventojų yra baltaodžiai, 14,8 % – azijiečių kilmės, 10,5 % – juodaodžiai, o likę yra maišyti arba priklauso kitoms etninėms grupėms.^[13]

2011 m. surašyme 48,4 % Londono gyventojų teigė esą krikščionys, 12,4 % – musulmonai, 5 % – hinduistai, 1,8 % – judėjai, 1,5 % – sikhai, 1 % – budistai, 0,5 % – kitų religijų atstovai, 20,7 % – be religijos, o likę 8,5 % į klausimą neatsakė.^[14]

Viešojo transporto tinklas yra vienas iš labiausiai išplėtotų pasaulyje. Londono oro erdvė yra judriausia tarp visų pasaulio miestų ir jį aptarnauja 6 oro uostai – Gatviko, Stanstedo, Lutono, Sautendo ir miesto ribose esantys Londono Sičio bei Hitrou oro uostai. Londono Hitrou oro uostas yra užimčiausias oro uostas visoje JK. Taip pat užimčiausias Europos oro uostas ir penktas pasaulyje pagal pervežamų keleivių srauto kiekį. Iš jo vykdomi tiesioginiai (su nutupimais) ar persėdimais tolimi skrydžiai į Rytų ir Pietryčių Aziją (Tokiją, Honkongą, Singapūrą), Šiaurės Amerikos vakarų pakrantės miestus (Los Andželą) bei Australiją (Sidnėjų).

Londone veikia vienas seniausių pasaulyje miesto metro, kurio ilgis 402 kilometrai (įskaitant dalis, nutiestas į užmiesčio Esekso, Bakingamšyro, Hartfordšyro grafystes – viso 270 stočių). Nuo 2007 metų veikia Londono viršžeminis geležinkelis, jo ilgis 86 kilometrai su 83 stotelėmis. Nuo 1987 metų rytų Londone kursuoja automatiniai Doklandų lengvieji traukinukai, jų linijų ilgis 34 kilometrai bei yra 45 stotelės. Nuo 2000 m. gegužės mėnesio vėl atkurta tramvajų linija ir joje veikia 38 stotelės, tarp kurių rieda 24 tramvajai.

Dėka gero ir tankaus geležinkelių tinklo, Londonas turi gerą susisiekimą su priemiesčiais bei kitais pagrindiniais šalies miestais, kuriuos jungia šalies geležinkeliai. Mieste yra 366 traukinių stotys, įskaitant du didelius, intensyvaus traukinių judėjimo geležinkelio mazgus – Clapham Junction bei Willesden Junction. Iš Sent Pankras geležinkelio stoties Eurostar traukiniai kursuoja į Paryžių ir Briuselį.

Londone bene vienas geriausių, patogiausių pasaulyje ir su tankiu tinklu autobusų transportas. Mieste daug taksi. Temzės upėje kursuoja keleiviniai ir turistiniai laivai, priklausantys taip vadinamam London River Services, viso yra pastatyti 25 jų terminalai. Nuo 2012 m. birželio 28 d. rytiniame Londone per Temzės upę nutiestos kabelinės gondolos, vadinamos Emirates Air Line.

Per miesto istoriją Londone surengtos net 3 vasaros Olimpinės žaidynės – 1908 m. Londone vyko IV vasaros olimpinės žaidynės, 1948 m. – XIV vasaros olimpinės žaidynės, ir 2012 m. XXX vasaros olimpinės žaidynės. Tai pirmasis miestas, kuriame surengtos trys Olimpinės žaidynės. 2012 m. Londono vasaros olimpinės žaidynės Lietuvos sportininkams buvo sėkmingiausios per visą šalies istoriją.^[15] Mieste taip pat 1966 m. vyko VIII pasaulio futbolo čempionatas, o 1996 m. ir X Europos futbolo čempionatas.

Populiariausias sportas Londone – futbolas. 2021–2022 m. sezono metu šeši Londono klubai varžėsi aukščiausioje lygoje. Mieste taip pat populiarus regbis. Londono Vimbldonas taipogi garsėja kasmet vykstančiu Vimbldono teniso čempionatu.

Nuo 1981 m. mieste vyksta kasmetinis Londono maratonas.^[16]^[17]