Mauricijus

20.2°p. pl. 57.5°r. ilg. / -20.2; 57.5

Mauricijaus Respublika angl. Republic of Mauritius pranc. République de Maurice
Vėliava Herbas
Himnas: „Tėvynė“
Mauricijus žemėlapyje
Valstybinė kalba	prancūzų, anglų
Sostinė	Port Luisas
Didžiausias miestas	Port Luisas
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Ministras pirmininkas  • -	Prithvirajsing Roopun Pravind Jugnauth -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	2 040 km2 (168) 0,05 %
Gyventojų  • 2017  • Tankis	1 281 353 (156) 608,25 žm./km2 (9)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2015 24,596 mlrd. $ (130) 19,573 $ (61)
Valiuta	Mauricijaus rupija (MUR)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC +4 nenaudojamas
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Jungtinės Karalystės 1968 m. kovo 12 d.
Interneto kodas	.mu
Šalies tel. kodas	+230

Mauricijaus Respublika (Mauricijus) – valstybė Indijos vandenyno salose, apie 900 km į rytus nuo Madagaskaro. Be Mauricijaus (1 865 km²) ir Rodrigeso salos (104 km²), esančių Maskarenų salyne, Mauricijui priklauso ir Kargados Karachoso salynas bei Agalegos salos. Bendras plotas – 2 045 km².

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Mauricijaus istorija.

Indijos ir Pietryčių Azijos jūrininkai jau X a. žinojo Mauricijų. Pirmieji portugalų jūrininkai salą aplankė 1505 m. tačiau paliko ją neapgyvendintą. 1598 m. salą aplankė olandai, kurie ją pavadino Olandijos princo Mauricijaus iš Nasau garbei. Pirmoji nuolatinė gyvenvietė Mauricijuje buvo įkurta XVII a. 4-ajame dešimtmetyje, bet tačiau dėl sunkių klimato sąlygų olandai po kelių dešimtmečių paliko salą. Antrasis olandų bandymas kolonizuoti salą taip pat buvo nesėkmingas. Prancūzija, kuri tuo metu jau kontroliavo kaimyninę Île Bourbon salą (dabar Reunjonas), 1715 m. užgrobė Mauricijų, pervadino salą į Île de France (Prancūzijos sala) ir 1735 m. įkūrė Port Luiso uostą (pavadintą Prancūzijos karaliaus Liudviko XV garbei), kuris vėliau tapo valstybės sostine. Prancūzų valdymo metais sala išvystė sėkmingą ekonomiką, paremtą cukraus gamyba.

Dėl nuolatinių karinių konfliktų su Didžiąja Britanija prancūzai priglaudė nusikaltėliais laikomus korsarus, kurie dažnai puldinėdavo britų laivus, gabenančius prekes tarp Indijos ir Britanijos. Napoleono karų metu britai per tris mėnesius užgrobė salą, kuriai vėl gražino Mauricijaus vardą. Gyventojams buvo palikta jų žemė ir nuosavybė, leista naudoti prancūzų kalbą bei prancūziškus civilinį ir baudžiamąjį kodeksus.

1900–1910 m. atvirukas su Port Luiso teatro nuotrauka.

1968 m. Mauricijus gavo nepriklausomybę Britanijos Tautų sandraugos sudėtyje, o 1992 m. tapo respublika. Mauricijus yra stabili demokratiška valstybė. Joje reguliariai rengiami rinkimai ir paisoma žmogaus teisių. Šalis pritraukia daug užsienio investicijų.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Mauricijaus politinė sistema.

Mauricijaus valdymo forma – parlamentinė demokratija, savo struktūra panaši į Jungtinės karalystės. Valstybės vadovas yra prezidentas, penkeriems metams renkamas Nacionalinės Asamblėjos (Mauricijaus parlamento). Parlamentas susideda iš 62 visuotinai renkamų narių. Vykdomajai valdžiai vadovauja ministras pirmininkas ir ministrų taryba. Istoriškai pastebima dviejų didelių partijų koalicijų susidarymo tendencija.

Mauricijaus Respublika yra tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos, Britanijos tautų sandraugos, Frankofonijos (prancūziškai kalbančių šalių organizacija) narė.

Mauricijus neturi reguliariosios kariuomenės, tačiau turi karinę struktūrą: pakrančių apsaugos tarnybą, policijos pajėgas.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Mauricijaus administracinis suskirstymas.

Mauricijaus rajonai.

Mauricijaus sala suskirstyta į devynis rajonus:

1. Blek Riveris (centras − Bambu)
2. Flakas (centras − Santr de Flakas)
3. Gran Portas (centras − Roz Belis)
4. Moka (centras − Kartjė Militeris)
5. Pamplemusas (centras − Triolė)
6. Plen Vilemas (centras − Roz Hilas)
7. Port Luisas (centras − Port Luisas)
8. Rivjer diu Remparas (centras − Mapu)
9. Savanas (centras − Sujakas)

Priklausomos teritorijos

• Rodrigesas – sala už 560 km į šiaurės rytus nuo Mauricijaus. 2002 m. spalį gavo ribotą autonomiją, prieš tai turėjo dešimto administracinio rajono statusą.
• Agalega – dvi mažos salos maždaug 933 km į šiaurę nuo Mauricijaus.
• Kargados Karachos – atolas maždaug 430 km į šiaurę nuo Mauricijaus.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Mauricijaus geografija.

Mauricijaus žemėlapis.

Mauricijus, Reunjonas ir Rodrigesas priklauso Maskarenų salų grupei. Šį archipelagą suformavo povandeninių ugnikalnių išsiveržimų serija, išprovokuota judančios Afrikos platformos. Mauricijus ir Rodrigesas susiformavo prieš 8–10 milijonų metų ir nebėra vulkaniškai aktyvūs. Mauricijaus salos centrinio plokščiakalnio aukščiausia viršūnė Rivjer Nuaras, esanti salos pietvakariuose, yra 828 m aukščio.

Palydovinė Mauricijaus nuotrauka su apibrėžtu salos kontūru. 2003 m. vasaris.

Saloje vyrauja tropinis klimatas, sušvelnintas pietryčių vėjų. Šilta, sausa žiema trunka nuo gegužės iki lapkričio, o likusiais mėnesiais – karšta, drėgna vasara. Nuo gegužės iki rugsėjo salą ypatingai veikia anticiklonai, o lapkričio–balandžio mėnesiais jaučiama ciklonų įtaka. Paskutiniai rūsčiausi ciklonai buvo Holanda (1994 m.) ir Dina (2002 m.)

Sala garsėja savo gamtos grožiu. Pavyzdžiui, rašytojas Markas Tvenas savo asmeniniame kelionių aprašyme „Following the Equator“ rašė: „Galima pamanyti, jog Mauricijus buvo sukurtas pirmiau už rojų, kuris vėliau buvo nukopijuotas nuo Mauricijaus.“

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Mauricijaus ekonomika.

Mauricijus buvo viena iš sparčiausiai ekonomiškai augančių šalių 8-ajame dešimtmetyje. Cukranendrės yra pagrindinės žemės ūkio produktas ir auginamas 90 % Mauricijaus ariamų žemių. Auginama arbata, taip pat yra žvejybos pramonė. Turizmo sektorius Mauricijuje auga. Tekstilės produktai ir cukrus yra pagrindiniai eksporto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV ir Europos Sąjungos šalys. Europai panaikinus prekybos lengvatas, šalis sėkmingai išplėtė savo pramonės ir paslaugų įvairovę: pradėta plėtoti tekstilės pramonę, prabangų turizmą, bankininkystę ir kitas verslo paslaugas užsienio valstybėms. Ši strategija padėjo šaliai lengviau atlaikyti 2008–2009 m. pasaulio ekonominę krizę.^[1]

Demografija

Pagrindinis straipsnis – Mauricijaus demografija.

Mauricijaus visuomenė susideda iš labai įvairių etninių grupių. Didžiąją respublikos gyventojų dalį sudaro Indijos subkontinento, žemyninės Afrikos, Madagaskaro, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Kinijos tautų palikuonys.

Kalba

Oficiali Mauricijaus kalba yra anglų, kuria tvarkomi visi oficialūs administraciniai dokumentai. Švietimo sistemoje taip pat naudojama prancūzų kalba, kuri dominuoja ir žiniasklaidoje bei verslo reikaluose.

Plačiausiai vartojama kalba yra Mauricijaus kreolų, kuri tarimu gana panaši į prancūzų, tačiau turi pastebimų skirtumų. Mauricijaus kreolų kalba yra laikoma gimtąja salos gyventojų kalba.

Mauricijuje vartojama ir daugiau kalbų, pavyzdžiui, Hindi ir urdu kalbos, įvairūs kinų kalbos dialektai, mečetėse mokoma arabų kalbos.

Religija

Plačiausiai išpažįstamos religijos Mauricijuje yra hinduizmas (48 %), katalikybė (23,6 %), islamas (16,6 %) ir kitos krikščionybės atšakos (8,6 %).

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Mauricijaus kultūra.

Dabar jau išnykęs vietinis Mauricijaus gyventojas − dodo paukštis.

Mauricijaus kultūra susiformavo iš skirtingų salą palietusių kultūrų. Pavyzdžiui, salos virtuvė yra kreolų, kinų, indų, prancūzų virtuvių mišinys.

Tradicinė salos muzika yra afrikietiškų šaknų sega. Pagrindiniai naudojami instrumentai – mušamieji, aptraukti ožio oda ravanne, barškalai maravanne, trikampis. Dainų žodžiai dažniausiai apibūdina vergovės kančias, juodaodžių nelygybę. Groja dažniausiai vyrai, tuo tarpu moterys šoka.

Nors Mauricijaus kreolų kalba yra šnekamiausia, literatūra daugiausiai rašoma prancūziškai arba angliškai. Kasmet saloje rengiamas konkursas geriausios literatūrinės meilės istorijos apdovanojimui „Le Prince Maurice Prize“ laimėti.

Atradę Mauricijų, portugalai saloje aptiko nežinomą paukštį, kurį pavadino dodo. Šie paukščiai nebuvo baikštūs, negalėjo skraidyti, taigi buvo lengvai prieinama auka ne tik naujakuriams, bet ir jų atvežtiems gyvūnams: šunims, katėms, šernams, todėl iki 1681 m. visi dodo išnyko. Vis dėlto šis paukštis išliko nacionaliniu simboliu ir yra pavaizduotas šalies herbe.

Šaltiniai

1. Mauritius country profile. BBC (Nuoroda tikrinta 2011-03-24)

Kita informacija

• Mauricijaus ryšiai
• Mauricijaus transportas
• Mauricijaus karinės pajėgos
• Mauricijaus tarptautiniai santykiai
• Mauricijaus šventės

Nuorodos

Vikiteka: Mauricijus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Mauricijus

Bendros nuorodos:

• Mauricijaus vyriausybė (anglų kalba) Archyvuota kopija 2008-02-03 iš Wayback Machine projekto.
• Mauricijaus ir Rodrigeso istorija (anglų kalba)^{[neveikianti nuoroda]}

Žemėlapiai:

• Mauricijaus fizinis žemėlapis
• Mauricijaus administracinis žemėlapis
• Mauricijaus pagrindinių kelių žemėlapis
• Mauricijus „Google Maps“ žemėlapyje