Sausio 6

Sausio 6 yra šešta metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 359 dienos (keliamaisiais metais – 360).

Gru – Sausis – Vasario
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30	31
2024

Informacija

Šventės

• Trys karaliai – Viešpaties Apsireiškimas (Rytų Bažnyčioje – epifanija). Krikščionių tarpe yra paprotys ant durų pašventinta kreida užrašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras).
• Irake – Armijos diena.

Vardadieniai

Aras – Arūnas – Arūnė – Baltazaras – Kasparas – Melchioras – Merkelis

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1589 – įsigaliojo Trečiasis Lietuvos Statutas – paskutinysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinių dokumentų rinkinys, galiojęs iki 1840 metų, kol Lietuvoje buvo įvesti Rusijos įstatymai;
• 1813 – caras Aleksandras I Vilniuje pasirašė manifestą apie pergalingą karo su Napoleonu pabaigą. Lietuvos bajorams, bendradarbiavusiems su prancūzais, paskelbta amnestija;
• 1991 – Lazdijų muitinėje TSRS kariniai daliniai sulaikė pirmųjų lietuviškų pašto ženklų, pagamintų Leipcige, siuntą.
• 1992 – Lietuvą teisiškai pripažino Burundžio Respublika;
• 2003 – Premjeras Algirdas Brazauskas išrinktas populiariausiu metų vilniečiu, jam įteikta sidabrinė „Geležinio vilko“ statulėlė.

Gimimo dienos

• 1700 m. – Kazimieras Juraga-Giedraitis, SJ, Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos daktaras (m. 1757 m.).
• 1747 m. – Konstancija Benislavska, poetė (m. 1806 m.).
• 1794 m. – Juozapas Jundzilas, Lietuvos botanikas floristas (m. 1877 m.).
• 1839 m. – Henrikas Bukauskis, antikvaras, bibliofilas, mecenatas (m. 1900 m.).
• 1858 m. – Adomas Hrebnickis, Lietuvos sodininkas pomologas (m. 1941 m.).
• 1880 m. – Marija Kazimiera Kaupaitė, Lietuvos katalikų vienuolė, Šv. Kazimiero seserų kongregacijos įsteigėja ir generalinė vyresnioji. Nuo 1986 m. Dievo tarnaitė (m. 1940 m.).
• 1891 m. – Jonas Julius Bielskis, Lietuvos diplomatas, teisininkas (m. 1976 m.).
• 1893 m. – Vincas Mykolaitis-Putinas, XX a. pradžios Lietuvos poetas ir prozininkas. Labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“ (m. 1967 m.).
• 1894 m. – Ona Šimaitė, Vilniaus universiteto bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba, kad pagelbėtų žydams per Antrąjį pasaulinį karą (m. 1970 m.).
• 1900 m. – Alfonsas Misiukas-Misiūnas, Lietuvos fizikas, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (m. 1996 m.).
• 1905 m. – Kazys Boruta, lietuvių rašytojas, jaunystėje – politinis veikėjas (m. 1965 m.).
• 1914 m. – Benediktas Mačikėnas, choro dirigentas ir pedagogas (m. 1999 m.).
• 1920 m. – Vaclovas Dargužas, veterinaras, Šveicarijos lietuvių visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto garbės daktaras, VU bibliotekos mecenatas^[1] (m. 2009 m.).
• 1922 m. – Kęstutis Kaušyla, Lietuvos geografas, klimatologas, fizinių mokslų daktaras.
• 1925 m. – Jonas Kuosa, Lietuvos agronomas zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1999 m.).
• 1927 m.:
  • Stasys Vansevičius, teisės istorikas, Lietuvos teisės istorijos patriarchas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius.
  • Vitas Areška, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1929 m. – Kazimieras Vaišvilas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1932 m. – Juozapa Giniotienė, Lietuvos pedagogė, skaitovė, poetė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja (m. 2008 m.).
• 1934 m. – Kazimieras Algirdas Kersnauskas, Lietuvos zootechnikas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2007 m.).
• 1936 m.:
  • Algirdas Musneckis, Lietuvos fotomenininkas.
  • Algimantas Jazdauskas, Lietuvos žurnalistas, istorikas (m. 2021 m.).
• 1937 m.:
  • Alfredas Tytmonas, filosofas (m. 1998 m.).
  • Česlovas Edvardas Ladukas, Lietuvos leidėjas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• 1938 m. – Leonora Otilija Prakopavičienė, Lietuvos politinė veikėja.
• 1939 m.:
  • Petras Plumpa, Lietuvos disidentas, publicistas, religinis mąstytojas.
  • Česlovas Braziulis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
• 1941 m. – Juozas Kazlauskas, Lietuvos fotografas, kino operatorius, režisierius (m. 2002 m.).
• 1943 m.:
  • Alfonsas Urbonavičius, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Karolis Gediminas Cieminis, Lietuvos genetikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, skulptorius tautodailininkas.
• 1944 m. – Donatas Vaclovas Simaitis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2021 m.).
• 1945 m.:
  • Genovaitė Jaseliūnienė-Veličkaitė, pedagogė ir chorvedė.
  • Ona Elvyra Jokubauskienė, teisininkė, Lietuvos politinė veikėja.
  • Vida Zanišauskienė, pedagogė, Lietuvos ir Pakruojo rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1946 m. – Antanas Bučinskas, Lietuvos politologas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1947 m.:
  • Giršas Gelmanas, Lietuvos biofizikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2000 m.).
  • Stanislovas Giedraitis, LKP ir Lietuvos TSR valstybės veikėjas, Seimo narys.
• 1949 m. – Leonas Alesionka, gydytojas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1950 m.:
  • Juozas Skirmantas Paukštys, gydytojas, žurnalistas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
  • Regina Geštautienė, Lietuvos politinė veikėja.
  • Tamara Lochankina, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Vladas Pusvaškis, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m. – Tatjana Markova, pedagogė, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m. – Milda Pakėnienė, pedagogė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė veikėja.
• 1956 m. – Loreta Zakarevičienė, lietuvių diplomatė, valstybės tarnautoja (m. 2022 m.).
• 1957 m. – Ona Suncovienė Jurgelionytė, kultūros darbuotoja, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Remigijus Janušaitis, dailininkas, fotografas, pedagogas, Lietuvos ir Birštono miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Linas Antanas Linkevičius, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs LR krašto apsaugos ministras.
  • Vytautas Juodagalvis, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1964 m. – Rūta Žarskienė, Lietuvos etnomuzikologė, smuikininkė (m. 2023 m.).
• 1965 m. – Gintaras Makarevičius, Lietuvos dailininkas, scenografas, kino režisierius.
• 1971 m. – Darius Maskoliūnas, Lietuvos krepšininkas ir treneris, politikas. Vilniaus miesto savivaldybės narys.
• 1975 m. – Saulius Gaidys, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1978 m. – Ignas Dedura, Lietuvos futbolininkas. Lietuvos rinktinės gynėjas.
• 1979 m. – Sigitas Činga, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1982 m. – Marius Kasiulevičius, Lietuvos krepšininkas.
• 1986 m. – Andrius Aleksandrovas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis atakuojančio gynėjo pozicijoje.

Mirtys

• 1864 m. – Boguslavas Eitminavičius, 1863 m. sukilimo dalyvis, būrio vadas.
• 1879 m. – Juzefas Mianovskis, Lietuvos gydytojas fiziologas, medicinos daktaras (1829 m.), pirmasis atkurto Varšuvos universiteto rektorius (g. 1804 m.).
• 1909 m. – Jonas Bortkevičius, inžinierius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1871 m.).
• 1920 m. – Cecilija Pliaterytė, pedagogė, visuomenės veikėja, publicistė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės (g. 1853 m.).
• 1944 m. – Benediktas Krištaponis, kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys (g. 1870 m.).
• 1965 m. – Adomas Šernas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, superintendantas.^[2] (g. 1884 m.).
• 1970 m. – Vladislovas Januševskis-Janušauskas, lietuvių kilmės cirko artistas (g. 1886 m.).
• 1972 m. – Olegas Truchanas, lietuvių keliautojas, etnografas, gamtosaugininkas, fotografas (g. 1923 m.).
• 1983 m. – Julius Gaidelis, kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas (g. 1909 m.).
• 1984 m. – Halina Kairiūkštytė-Jacinienė, dailėtyrininkė, etnografė, dailininkė (g. 1896 m.).
• 1995 m. – Steponas Kazimieraitis, Lietuvos dailininkas vitražistas (g. 1933 m.).
• 2009 m. – Jonas Kučingis, kunigas, garbės prelatas (1965 m.), visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas JAV (g. 1908 m.).
• 2022 m. – Albinas Jarusevičius, Lietuvos žurnalistas, publicistas, redaktorius (g. 1931 m.).^[3]
• 2023 m.:
  • Alfredas Gumuliauskas, Lietuvos architektas (g. 1954 m.).^[4]
  • Juozas Puodžiukaitis, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1945 m.).^[5]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 563 – naujai pašventinta šv. Sofijos katedra Konstantinopolyje, atstayta po 557 m. gaisro.
• 1066 – po svainio Eduardo Išpažinėjo mirties Anglijos karaliumi karūnuotas Haroldas. Jis buvo paskutinis Anglijos karalius anglosaksas;
• 1099 – Vokietijos karaliumi karūnuotas Henrikas V;
• 1286 – Filipas IV Gražusis karūnuotas Prancūzijos karaliumi;
• 1540 – Anglijos karalius Henrikas VIII vedė ketvirtą kartą;
• 1558 – Prancūzija susigrąžino Kalė uostą;
• 1689 – Anglijos parlamentas paskelbė apie Anglijos karaliaus Džeimso III (Škotijos karaliaus Džeimso VII) detronizaciją ir pasiūlė karūną Viljamui III Oraniečiui ir jo žmonai bei Džeimso II dukteriai Marijai II;
• 1810 – pasirašyta Konstantinopolio sutartis: turkai rusams atidavė Krymą ir Kubanę;
• 1838 – Niu Džersio valstijoje „Speedwell Iron Works“ dirbtuvėse Samuelis Morzė ir Alfredas Veikas pirmą kartą išbandė telegrafo aparato veikimą;
• 1842 – patyrę nesėkmę, britai pasitraukė iš Afganistano;
• 1903 – Amsterdame atidarytas spaudos muziejus;
• 1912 – Naujoji Meksika tapo 47-ąja JAV valstija;
• 1939 – Vokiečių mokslininkai Otas Ganas ir Fricas Štrasmanas paskelbė, kad jiems pavyko suskaldyti urano branduolį. Tai buvo pirmasis branduolinės energijos panaudojimo žingsnis;
• 1950 – Didžioji Britanija oficialiai pripažino Kinijos komunistinę vyriausybę;
• 1963 – Irane moterims suteikta bals(avim)o teisė;
• 1964 – Prancūzija ir Anglija susitarė tiesti tunelį po Lamanšo sąsiauriu;
• 1981 – Europos Komisijos pirmininku tapo Gastonas Tornas (Gaston Thorn), kuris šiose pareigose pakeitė Rojų Dženkinsą (Roy Jenkins);
• 1989 – SSRS valdžia paskelbė masinę 1930–1950 metų Stalino represijų aukų reabilitaciją;
• 1992 – po 2 savaites trukusių kruvinų kovų, palikdamas degantį parlamentą, į užsienį pabėgo Gruzijos prezidentas Zviadas Gamsachurdija;
• 2002 – Argentinos prezidentas Eduardas Duhaldė (Eduardo Duhalde) panaikino peso susiejimą su doleriu;
• 2004 – Iranas sutiko visiškai atkurti diplomatinius ryšius su Egiptu, nutrūkusius prieš 25 metus ir pervadino gatvę, kuri buvo pavadinta Egipto prezidento Anvaro Sadato (Anwar Sadat) žudiko vardu;
• 2019 – Konstantinopolio patriarchas Bartolomėjus patvirtino autokefalinę Ukrainos stačiatikių bažnyčią. Ukrainos stačiatikiai nuo Rusijos stačiatikių bažnyčios, kuriai priklausė 300 metų, atsiskyrė 2018 m.;
• 2021 – tūkstančiai D. Trumpo šalininkų šturmavo Kapitolijų, siekdami užkirsti kelią Kongresui patvirtinti Džo Baideno pergalę prezidento rinkimuose. Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių.^[6]

Gimimo dienos

• 1256 m. – Gertrūda Helftietė, cistersų vienuolė, mistikė (m. 1302 m.).
• 1367 m. – Ričardas II, nuo 1377 iki 1399 metų buvęs Anglijos karaliumi^[7] (m. 1400 m.).
• 1412 m. – Žana d'Ark, prancūzų nacionalinė didvyrė, Katalikų bažnyčios šventoji (m. 1431 m.).
• 1745 m. – Žakas Etjenas Mongolfjė, prancūzų išradėjas, kuris kartu su broliu Žozefu Mišeliu (Joseph-Michel) pirmą kartą į orą pakilo karšto oro pripildytu balionu^[8] (m. 1799 m.).
• 1822 m. – Henrikas Šlymanas, vokiečių archeologas – jis aptiko bei kasinėjo legendinius Trojos ir Mikėnų miestus^[9] (m. 1890 m.).
• 1832 m. – Gustavas Dorė, Prancūzijos tapytojas, graviruotojas, iliustratorius ir skulptorius, nemažai dirbęs su medienos ir plieno graviravimu (m. 1883 m.).
• 1850 m. – Eduardas Bernšteinas, socialdemokratų teoretikas ir politikas (m. 1932 m.).
• 1870 m. – Gustavas Baueris, Vokietijos profsąjungų ir politinis veikėjas (m. 1944 m.).
• 1872 m. – Aleksandras Nikolajevičius Skriabinas, rusų kompozitorius ir pianistas (m. 1915 m.).
• 1913 m. – Edvardas Gerekas, Lenkijos komunistų lyderis, į valdžią atėjęs 1970 metais po smurtinių susirėmimų su darbininkais, tačiau buvo nuverstas po dešimties metų per „Solidarumo“ profsąjungos pagimdytą taikią revoliuciją^[10] (m. 2001 m.).
• 1920 m. – John Maynard Smith, britų biologas, dirbęs genetikos ir evoliucijos teorijos srityse. Mokslininko žymiausi pasiekimai yra žaidimų teorijos pritaikymas evoliucijai, darbai lyčių evoliucijos srityje (m. 2004 m.).
• 1929 m. – Babrakas Karmalis, Afganistano prezidentas 1979−1986 m. (m. 1996 m.)^[11]
• 1944 m. – Rolf Martin Zinkernagel, 1996 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[12].
• 1946 m. – Rodžeris Keitas „Sidas“ Beretas, britų gitaristas, vokalistas ir dainų rašytojas, menininkas. Geriausiai žinomas kaip britų psichodelinio ir progresyviojo roko grupės Pink Floyd įkūrėjas (m. 2006 m.).
• 1953 m. – Malcolm Mitchell Young, australų hardroko grupės AC/DC įkūrėjas, grojantis ritmine gitara. Angus Young brolis.
• 1954 m.:
  • Anthony Minghella, britų kino režisierius ir scenaristas, ypač garsus filmais Anglas ligonis bei Talentingasis misteris Riplis (m. 2008 m.).
  • Harumis Takahašis, Japonijos politikė, dabartinė Hokaido prefektūros gubernatorė. Gubernatore išrinkta 2003 m. balandžio 23 d., ji tapo pirmąja Hokaido prefektūros gubernatore moterimi ir ketvirtąja gubernatore moterimi Japonijos istorijoje.
• 1955 m. – Rowan Sebastian Atkinson, Anglijos komikas, aktorius, rašytojas, geriausiai žinomas kaip situacijų komikas serialuose Blackadder ir Ponas Bynas, taip pat jis įgarsino Walt Disney Liūtą karalių. Rowan Atkinson buvo įrašytas į juokingiausių komikų 50-uką ir 2005 metais tapo juokingiausiu Britanijos komiku.
• 1958 m. – Liudmila Aleksandrovna Putina, Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino žmona.
• 1962 m. – Andris Liepa, latvių kilmės rusų baleto artistas, baletmeisteris.
• 1979 m. – Juris Laizāns, Latvijos rinktinės ir JFK Olimps Rīga klubo saugas.
• 1982 m. – Gilbert Jay Arenas Jn., JAV krepšininkas, žaidžiantis įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose, NBA Washigton „Wizards“ komandoje.
• 1984 m. – Guillermo Santa Cruz, Argentinos aktorius.
• 1987 m. – Bonganis Sandilė Khumalo, Pietų Afrikos Respublikos futbolininkas, rungtyniaujantis vidurio gynėjo pozicijoje. Yra PAR klubo Supersport United žaidėjas.

Mirtys

• 1847 m. – Tjagaradža, Pietų Indijos muzikas, dainininkas, kompozitorius, pedagogas. Vienas žymiausių Karnatakos stiliaus muzikos kūrėjų. Gerbiamas kaip vienas iš trijų Pietų Indijos šventųjų dainininkų, Karnatakos „trejybės“ (trimūrti) narių (kartu su Muttusvāmi Dīkśitar ir Śyama Śāstri) (g. 1767 m.).
• 1852 m. – Lui Brailis, prancūzų mokytojas, aklųjų rašymo sistemos išradėjas^[13] (g. 1809 m.).
• 1884 m. – Gregoras Johanas Mendelis, Austrijos vienuolis augustinas, genetikos pradininkas. Žinomas bitininkas (g. 1822 m.).
• 1919 m. – Teodoras Ruzveltas, 26-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jungtinių Valstijų Respublikonų partijos, o vėliau ir Progresinės partijos lyderis buvo Niujorko valstijos gubernatorius. Teodoras Ruzveltas buvo profesionalus istorikas, gamtininkas, keliautojas, medžiotojas, rašytojas ir kareivis. Jis yra gerai žinomas dėl savo asmenybės: jo energingumo, plataus interesų ir pasiekimų spektro. T. Ruzveltas buvo laikomas vyriškumo pavyzdžiu, todėl jam dažnai buvo lipdoma „kaubojaus” etiketė. Remiantis iš Teodoro Ruzvelto medžioklės istorijų, jo vardu buvo pavadinti pliušiniai meškiukai (angl. Teddy Bear) (g. 1858 m.).
• 1939 m. – Gustavas Zemgalis, buvo Latvijos politikas ir 2-asis prezidentas (g. 1871 m.).
• 1942 m. – Aleksandras Beliajevas, rusų rašytojas, rusiškosios fantastikos pradininkas (g. 1884 m.).
• 1990 m. – Pavelas Čerenkovas, rusų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1904 m.).
• 1993 m. – Rudolfas Nurijevas, rusų kilmės baleto šokėjas, vienas žymiausių amžiaus šokėjų (1961 m. jam buvo suteiktas politinis prieglobstis Prancūzijoje)^[14] (g. 1938 m.).
• 1995 m. – Džo Slovo, lietuvių kilmės kovotojas prieš apartheidą, pirmoje Pietų Afrikos Resupublikos demokratinėje šalies Vyriausybėje ėjęs gyvenamojo būsto statybos ministro pareigas^[15] (g. 1926 m.).
• 1998 m. – Georgijus Sviridovas, vienas žymiausių Rusijos XX amžiaus kompozitorių^[16] (g. 1915 m.).
• 1999 m. – Ntsu Mokhehle, buvo Lesoto politikas, ministras pirmininkas nuo 1993 balandžio 2 iki 1994 rugpjūčio 17 ir nuo 1994 rugsėjo 14 iki 1998 gegužės 29 (g. 1918 m.).
• 2023 m. – Džianluka Vialis, Italijos futbolo treneris, buvęs profesionalus žaidėjas (g. 1964 m.).^[17]

Šaltiniai

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-06 iš Wayback Machine projekto.

Išnašos

Vikiteka: Sausio 6 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. „Mirė visuomenininkas V.Dargužas“. www.lrt.lt. Delfi. 2009-10-23. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
2. Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
3. Mirė žurnalistas, redaktorius Albinas Jarusevičius. lžs.lt. 2022-01-06. Nuoroda tikrinta 2022-01-09.
4. Mirė su Palanga savo gyvenimą siejęs architektas Alfredas Gumuliauskas. LRT. 2023-01-11. Nuoroda tikrinta 2023-01-11.
5. In memoriam Juozui Puodžiukaičiui. Sūduvos gidas. 2023-01-06. Nuoroda tikrinta 2023-04-26.
6. „Kapitolijaus šturmą tiriantis komitetas iškvietė dar penkis D. Trumpo sąjungininkus“. www.lrytas.lt. Nuoroda tikrinta 2022-01-06.
7. Ričardas II.
8. Žakas Etjenas Mongolfjė Archyvuota kopija 2010-05-28 iš Wayback Machine projekto..
9. Heinrichas Šlymanas.
10. Edvardas Gerekas Archyvuota kopija 2008-05-14 iš Wayback Machine projekto..
11. Enciklopedija Britannica
12. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
13. Lui Brailis Archyvuota kopija 2012-01-30 iš Wayback Machine projekto..
14. Rudolfas Nurijevas.
15. Džo Slovo Archyvuota kopija 2006-12-09 iš Wayback Machine projekto..
16. Georgijus Sviridovas.
17. „Former Italy and Chelsea striker Gianluca Vialli dies aged 58 in a London hospital after long battle with pancreatic cancer, just three weeks after quitting his job as a coach for Italy“. Daily Mail. 2023-01-06. Nuoroda tikrinta 2023-01-06.