Sausio 9
data From Wikipedia, the free encyclopedia
Sausio 9 yra 9-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 356 dienos (keliamaisiais metais – 357).
| Gru – Sausis – Vasario | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| 2025 | ||||||
Informacija
Vardadieniai
Algis – Bazilė – Gabija – Julijonas – Kergailė – Marcijona – Vaigalis
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1401 – Marienburge pasikrikštijo apie 80 žymiausių Žemaitijos bajorų;
- 1907 – Vilniuje, Petro Vileišio namuose, atidaryta Pirmoji lietuvių dailės paroda, kurioje pirmą kartą Mikalojus Konstantinas Čiurlionis eksponavo 33 savo dailės kūrinius;
- 1923 – Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas Šilutėje paskelbė, kad Klaipėdos krašto vokiška Direktorija ir valstybės taryba paleidžiamos ir Komitetas perima krašte valdžią;
- 1934 – Kaune įsteigta Lietuvos geografų draugija;
- 1992 – Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė potvarkį, kuriuo leista apginkluoti Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą (SKAT);
- 2001 – Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac) priėmė Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų;
- 2004 – Santarvės ordinas įteiktas Lietuvos dailės muziejaus direktoriui, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkui menotyrininkui Romualdui Budriui.
Gimimo dienos
- 1776 m. – Liudvikas Martynas Gediminas Rėza, kuršininkas, prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (m. 1840 m.).
- 1881 m. – Vincas Bartuška-Bartoškevičius, Romos katalikų dvasininkas, filosofijos daktaras ir visuomenės veikėjas (m. 1956 m.).
- 1893 m. – Voldemaras Vytautas Čarneckis, Lietuvos politinis veikėjas, diplomatas (m. 1942 m.).
- 1896 m. – Steponas Darius, lietuvių lakūnas, sportininkas, kovų už nepriklausomybę dalyvis (m. 1933 m.).
- 1905 m. – Aleksandra Zdanavičiūtė-Gustaitienė, aktorė.
- 1907 m. – Vaclovas Germanavičius, Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris (m. 1970 m.).
- 1915 m. – Povilas Almis Mažeika, Lietuvos jūrininkas, okeanografas, Neapolio universiteto jūrinių mokslų daktaras (m. 2005 m.).
- 1916 m.:
- Aleksas Ambrozaitis, klarnetininkas ir chorvedys (m. 1989 m.).
- Antanas Adomaitis, chorvedys, pedagogas, žurnalistas, kompozitorius (m. 1990 m.).
- 1928 m. – Irena Veisaitė, lietuvių literatūrologė, teatrologė (m. 2020 m.).
- 1931 m. – Algis Budrys, žymiausias lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas (m. 2008 m.).
- 1939 m. – Algirdas Matulevičius, Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas.
- 1942 m. – Romanas Podagėlis, lietuvių inžinierius, diplomatas.
- 1944 m. – Imantas Lazdinis, miškininkas, aplinkosaugininkas, buvęs politikas, Lietuvos aplinkos apsaugos ministras ir aplinkos viceministras.
- 1946 m. – Jonas Bitvinskas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
- 1947 m. – Alvydas Lapinis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis veikėjas.
- 1948 m.:
- Algimantas Pukelis, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- Algimantas Čepys, pedagogas, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1949 m. – Teodoras Kazakevičius, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1952 m. – Henrikas Ostrauskas, zoologas, Lietuvos entomologų draugijos narys.
- 1953 m. – Jonas Petkinis, gydytojas, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1955 m. – Alfridas Bulkauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1956 m. – Alfredas Paberžis, Lietuvos pedagogas (III vadybinė kategorija), Panevėžio miesto visuomenės veikėjas.
- 1957 m.:
- Arūnas Vaišnoras, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Elena Čekienė Drobenkaitė, pedagogė, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
- 1964 m. – Robertas Kuncaitis, Lietuvos krepšinio treneris, nuo 2008–2009 m. sezono dirbantis Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerio asistentu.[1].
- 1966 m. – Daiva Tamošiūnaitė-Budrė, radijo, TV laidų, renginių vedėja, filmų įgarsintoja.
Mirtys
- 1883 m. – Juozapas Silvestras Dovydaitis, Lietuvos rašytojas, pedagogas (g. 1826 m.).
- 1943 m. – Aleksandras Vitkauskas, aktorius (g. 1887 m.).
- 1944 m. – Antanas Smetona, tarpukario Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas (g. 1874 m.).
- 1952 m. – Vytautas Andrius Graičiūnas, vienas žinomiausių pasaulio vadybos mokslo pradininkų, tarpukario Lietuvos vadybos mokslo teoretikas ir praktikas, vadybos konsultantas užsienio įmonėse (g. 1898 m.).
- 1966 m. – Vladas Jurgutis, kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Banko organizatorius, neoficialiai laikomas lito „tėvu“ (g. 1885 m.).
- 1982 m. – Rapolas Mackonis, Lietuvos rašytojas, žurnalistas (g. 1900 m.).
- 1989 m. – Stasys Dautartas, Lietuvos teatro režisierius, dainininkas (tenoras), baleto artistas (g. 1899 m.).
- 2001 m. – Vladas Lazutka, Lietuvos gydytojas chirurgas, urologas onkologas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1948 m.).
- 2014 m. – Juozapas Baldauskas, Lietuvos spaudos darbuotojas, žurnalistas, redaktorius (g. 1932 m.).
- 2022 m.:
- Kęstutis Jucys, lietuvių teisininkas, teisėjas (g. 1961 m.).[2]
- Saulius Paliūnas, visuomenės veikėjas, kunigas (g. 1964 m.).[3]
- 2024 m. – Genė Jasiūnaitė-Beržinienė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1925 m.).[4]
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1431 – Ruane, kuriame buvo Anglijos „okupacinė“ vyriausybė prasidėjo Žanos Dark (Jeanne d’Ark) teismas;
- 1788 – Konektikutas ratifikavo JAV konstituciją ir tapo 5-uoju sąjungos nariu;
- 1793 – prancūzų oreivis Žanas Pjeras Blanšaras (Jean-Pierre Blanchard) pirmą kartą oro balionu pakilo virš Šiaurės Amerikos žemyno;
- 1806 – Šv. Povilo katedroje Londone palaidotas britų karo didvyris lordas H. Nelsonas. 1805 metų spalį jis vadovavo Didžiosios Britanijos laivynui per Trafalgaro mūšį ir pergalės akimirką buvo mirtinai sužeistas;
- 1839 – Prancūzijos Mokslų Akademija pranešė apie dagerotipinės fotografijos procesą;
- 1912 – JAV invazija į Hondūrą;
- 1915 – Vokiečių cepelinai bombardavo Londoną;
- 1923 – ispanų išradėjas Chuanas de la Sierva (Juan de la Cierva) pirmą kartą sėkmingai išbandė sraigtasparnio prototipą;
- 1951 – Niujorke oficialiai atidaryta JT pastatas;
- 1953 – 349 žmonės žuvo prie Pusano paskendus Pietų Korėjos keleiviniam keltui;
- 1957 – praėjus keliems mėnesiams po Sueco kanalo krizės, iš Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pareigų atsistatydino Entonis Edenas (Anthony Eden);
- 1960 – Egipte pradėta didžiosios Asuano užtvankos statyba;
- 1964 – 22 Panamos studentai žuvo per riaušes, kai Panamos zonos gyventojai amerikiečiai sutrukdė jiems čia iškelti Panamos nacionalinę vėliavą;
- 1972 – ugnis prie Honkongo krantų sunaikino lainerį „Queen Elizabeth“;
- 1973 – Brazilijoje uždraustas pardavinėti Pablo Pikaso paveikslus dėl jų…amoralumo;
- 1980 – už didžiosios Mečetės Mekoje apsiaustį 1979 metų lapkritį Saudo Arabijoje nukirstos galvos 63 musulmonų fanatikams;
- 1984 – pirmą kartą po 10 metų į pirmą posėdį susirinko Jordanijos parlamentas;
- 1992 – Bosnijos ir Hercegovinos serbai paskelbė atskirą respubliką ir pareiškė, kad ji priklausys federalinei Jugoslavijai;
- 1992 – atrastos pirmosios egzoplanetos;[5]
- 1995 – iš ekspedicijos kosminėje stotyje „Mir“ į Žemę grįžo Valerijus Poliakovas, išbuvęs kosmose be pertraukos rekordinį laiką – 437 paras;
- 1996 – čečėnų kovotojai Budionovsko mieste Rusijos pietuose įkaitais paėmė daugiau kaip 2 tūkst. žmonių ir pagrasino juos išžudyti, jei nebus įvykdyti jų reikalavimai;
- 1999 – prancūzų taikdariai Bosnijoje nušovė karo nusikaltimais įtariamą vietos serbą Draganą Gagovičių;
- 2002 – Kolumbijos vyriausybė nutraukė trejus metus vykusias taikos derybas su kairiųjų maištininkais;
- 2004 – 170 aukų šeimos, kurių artimieji žuvo per 1989 metais įvykusio prancūzų „UTA“ lėktuvo sprogdinimą, dėl kurio buvo kaltinami šeši Libijos gyventojai, pasirašė su Libija sutartį dėl 170 mln. JAV dolerių kompensacijos;
- 2004 – Turkija pasirašė mirties bausmę panaikinantį protokolą. Šį sprendimą šalis priėmė norėdama atitikti Europos Sąjungos standartus, kadangi ruošėsi pradėti derybas dėl narystės ES;
- 2007 – „Apple“ bendrovės vadovas Stivas Džobsas pristatė pirmąjį „iPhone“ modelį San Fransiske.
Gimimo dienos
- 1441 m. – Paulis Beliceris fon Rusdorfas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.
- 1554 m. – Popiežius Grigalius XV, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1621 m. vasario 9 d. iki mirties (m. 1623 m.).
- 1878 m. – Džonas Vatsonas, amerikiečių psichologas, įkūręs biheviorizmo psichologijos mokyklą (m. 1958 m.).
- 1890 m. – Karelas Čapekas, garsus čekų rašytojas. 1921 m. išleistoje knygoje „R.U.R.“ (Rossum’s Universal Robots, liet. Rosumo universalūs robotai) pasiūlė ir išpopuliarino terminą robotas, kurį sukūrė jo brolis, Josef Čapek (m. 1938 m.).
- 1902 m.:
- Josemaría Escrivá de Balaguer, katalikų kunigas, Opus Dei (liet. Dievo Darbas) prelatūros įkūrėjas, 2002 metais spalio 6 d. paskelbtas šventuoju (m. 1975 m.).
- Rudolfas Bingas, austrų impresarijus, Edinburgo festivalio įkūrėjas bei Niujorko „Metropolitan Opera“ generalinis vadybininkas[6] (m. 1997 m.).
- 1908 m. – Simone de Beauvoir, prancūzų rašytoja, filosofė ir feministė, ilgametė Ž. Sartro draugė (m. 1986 m.).
- 1913 m. – Ričardas Niksonas, 37-asis JAV prezidentas, valdęs šalį 1969–1974 m. Atsistatydino dėl Votergeito skandalo (m. 1994 m.).
- 1922 m. – Har Gobind Khorana, 1968 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7][7].
- 1928 m. – Domenico Modugno, italų dainininkas ir kompozitorius.
- 1935 m. – Bobas Denveris, amerikiečių aktorius (m. 2005 m.).
- 1944 m. – James’as Patrick’as Page’as, britų gitaristas, kompozitorius ir įrašų prodiuseris. Jis pradėjo savo karjerą kaip sesijinis muzikantas Londone, jis tapo The Yardbirds nariu, o vėliau subūrė anglų roko grupę Led Zeppelin.
- 1958 m. – Mehmedas Ali Agdža, turkų teroristas, pagarsėjęs pasikėsinimu prieš popiežių Joną Paulių II 1981 metais.
- 1967 m. – David John Matthews-Dave, Pietų Afrikos – Amerikos muzikantas ir aktorius. Labiausiai žinomas kaip grupės Dave Matthews Band vokalistas, dainų autorius ir gitaristas.
- 1978 m. – Dženaras Gatusas, italų futbolininkas, Italijos rinktinės ir AC Milan klubo saugas. 2003 metais su Milano klubu laimėjo UEFA Čempionų lygą.
- 1980 m. – Sergio García, ispanų golfo žaidėjas[8].
- 1981 m. – Euzebiusz Smolarek, futbolininkas, Lenkijos rinktinės ir Varšuvos „Polonijos“ klubo saugas.
- 1988 m. – Katherine Copely, kartu su Deividu Stagniūnu yra triskart Lietuvos šokių ant ledo čempionė.
- 1989 m. – Maiklas Polas Beslis, JAV krepšininkas, Minnesota „Timberwolves“ komandos puolėjas. 2008 metų NBA naujokų biržoje Miami „Heat“ klubo pašauktas antruoju numeriu.
Mirtys
- 1873 m. – Napoleonas III, III Prancūzijos imperatorius 1852–1870 m (g. 1808 m.).
- 1878 m. – Viktoras Emanuelis, Italijos karalius. Po jo į sostą įžengė Umbertas I (Umberto I)[9] (g. 1820 m.).
- 1927 m. – Hiustonas Stiuartas Čemberlenas, kultūros istorikas, rasių teorijos kūrėjas (g. 1855 m.).
- 1937 m. – Moricas Vinternicas, austrų indologas (g. 1863 m.).
- 1943 m. – Robinas Džordžas Kolingvudas, anglų filosofas, istorikas, archeologas. Vienas žymiausių senovės Britanijos tyrinėtojų (g. 1889 m.).
- 1987 m. – Zbignevas Cinkutis, Lenkijos aktorius, režisierius, teatro direktorius ir pedagogas (g. 1938 m.).
- 1998 m. – Kenichi Fukui, 1981 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[10] (g. 1918 m.).
- 2006 m. – Mikis Mikiveris, estų aktorius, režisierius, pedagogas (g. 1937 m.).
Šaltiniai
- Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-09 iš Wayback Machine projekto.
Išnašos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.