From Wikipedia, the free encyclopedia
Čečėnijos Respublika (čeč. Нохчийн Республика=Noxçiyn Respublika; rus. Чеченская Республика) – Rusijos Federacijos respublika Kaukaze. 1,2 mln. gyventojų (2010)[1].
| Čečėnijos Respublika Чеченская Республика Нохчийн Республика | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | Šiaurės Kaukazo | ||||||
| Ekonominis regionas | Šiaurės Kaukazas | ||||||
| Administracinis centras | Groznas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų kalba, čečėnų kalba | ||||||
| Prezidentas | Ramzanas Kadyrovas | ||||||
| Vyriausybės pirmininkas | Muslimas Chučijevas | ||||||
| Gyventojų | 1 436 981 (33) | ||||||
| Plotas | 17 300 km² (80) | ||||||
| - vandens % | labai nedidelis % | ||||||
| Tankumas | 83 žm./km² | ||||||
 Vikiteka | Čečėnijos RespublikaVikiteka | ||||||
Rusijoje įvykus revoliucijai, 1920 m. buvo sudaryta Čečėnų nacionalinė apygarda Rusijos TFSR sudėtyje. 1922 m. apygarda buvo pertvarkyta į autonominę sritį. XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje Čečėnija buvo sujungta su Ingušija, sukuriant Čečėnijos-Ingušijos autonominę respubliką. XX a. penktame dešimtmetyje čečėnai sukilo prieš tarybinę valdžią. Stalinas čečėnus kaltino padedant vokiečiams II Pasaulinio karo metu, įrodyta, kad čečėnų partizanai kariavo su vokiečiais prieš TSRS kariuomenę. 1944 m. čečėnai buvo deportuoti į Vidurinę Aziją. Europos Parlamentas vertina sovietų politiką čečėnų atžvilgiu kaip genocidą[2]. Čečėnams buvo leista grįžti į Tėvynę tik 1956 m., kai Nikita Chruščiovas pradėjo destalinizaciją. Čečėnija buvo rusifikuojama ir vėliau. Nuo pat 1956 m. gyventojai buvo reikalaujami mokėti rusų kalbą. Žlugus Tarybų Sąjungai, t. y. 1991 m. čečėnų lyderių grupė paskelbė nepriklausomą Ičkerijos čečėnų respubliką tačiau jos Rusija ir tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino. 1992 m. čečėnai nesutiko pasirašyti federalinės sutarties su Rusija, bet derybos dėl pasirašymo tęsėsi iki 1994 m[3]. Tik 1994 m. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas nusprendė pradėti karą ir atstatyti federalinę valdžią. 1 karas truko beveik 2 metus. 1996 m. Rusijos ir Čečėnijos atstovai pasirašė Chasaviurto sutartis, pagal kurias Rusija išvedė savo kariuomenę iš Čečėnijos. Po Antrojo Čečėnijos karo Čečėnija buvo inkorporuota į Rusijos Federacijos sudėtį. 2003 m. priimta dabartinė Čečėnijos Respublikos konstitucija.
Ičkerijos-Rusijos konfliktas – karinis konfliktas tarp nepriklausomybės siekusios Ičkerijos Čečėnų Respublikos ir Rusijos Federacijos.
Dalinamas į Pirmajį ir Antrąjį karus.
Pagal 2010 m. duomenis, Čečėnijoje buvo 1 268 989 gyventojų[1]. Pagal 2010 m. atliktą gyventojų surašymą, čečėnai sudarė 95,3 % populiacijos. Rusai sudarė 1,9 %, kumykai – 1,0 %, ingušai – 0,1 % gyventojų[1].
Didžiausi miestai 2020 m. (> 20 tūkst. gyventojų):
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
.svg)
