Oro balionas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Oro balionas arba tiesiog balionas – orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Horizontaliai juda tik vėjo dėka, tuo skiriasi nuo dirižablio, kurio judėjimas kontroliuojamas. Pirmąjį balioną, gebantį gabenti žmones, 1783 m. išrado broliai Mongolfjė.


Balionų tipai
Yra trys pagrindiniai balionų tipai:
- Karšto oro balionuose kaitinamas oras, kuris jį ir kelia. Tai populiariausias ir seniausias baliono tipas;
- Dujų balionai yra pripūsti mažesnės molekulinės masės dujomis, kurios yra lengvesnės už aplinkos orą;
- Rozière balionai apjungia abu aukščiau išvardintus balionų tipus.
Rekordai
Rekordai, pasiekti karšto oro balionais (2006 m. duomenimis):
Bendra kategorija:
- Aukščio rekordas – 21027 m. Vijaypat SINGHANIA (Indija) pasiektas 2005 m. lapkričio 26 d;
- Nuotolio rekordas – 7671,91 km. Per Axel LINDSTRAND (JK) pasiektas 1991 m. sausio 15 d;
- Skrydžio trukmės rekordas – 50 val. 38 min. Michio KANDA (Japonija) pasiektas 1997 m. vasario 1 d.
Moterų kategorija:
Oro balionų sportas
2003 m. Vilniuje vyko Europos karštų oro balionų čempionatas.[1] 1999 m. Austrijoje vykusiose pasaulio pirmenybėse Gintaras Šurkus pelnė bronzos medalį.[2]
Išnašos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.