Sausio 2 yra 2-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 363 dienos (keliamaisiais metais – 364).
Gimimo dienos
- 1861 m. – Vincentas Jurgilas, Romos katalikų garbės kanauninkas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (m. 1939 m.).
- 1876 m.:
- 1895 m. – Vladas Braziulevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1972 m.).
- 1907 m. – Kazys Macevičius, Lietuvos komunistinis veikėjas, LTSR valstybės saugumo, žemės ūkio darbuotojas (m. 1974 m.).
- 1909 m. – Juozas Baltušnikas, Argentinos lietuvių bendruomenės veikėjas (m. 1956 m.).
- 1922 m. – Kristina Rickevičiūtė, filosofė, Vilniaus universiteto docentė (m. 1984 m.).
- 1924 m.:
- 1927 m. – Vytautas Ciplijauskas, Lietuvos tapytojas.
- 1928 m.:
- 1929 m. – Pranciškus Tupikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1930 m.:
- 1931 m.:
- 1932 m.:
- 1934 m.:
- 1935 m.:
- 1936 m.:
- 1937 m. – Antanas Birgiolas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1938 m.:
- 1939 m.:
- Andrejus Edvardas Ancuta, Lietuvos chemikas technologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Kęstutis Kuckailis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (1993 m.).
- Zenonas Eimutis Sabalys, Lietuvos inžinierius, bankininkas, visuomenininkas, esperantininkas (m. 2024 m.).
- Juozas Šaltenis, teisininkas, Lietuvos ir Visagino visuomenės bei politinis veikėjas.
- 1941 m.:
- 1942 m.:
- Albinas Mykolas Daugiala, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas. Raseinių rajono garbės pilietis (m. 2005 m.).
- Jūratė Kazimierėnaitė, chorvedė ir pedagogė.
- Kostantas Kazakevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, medžiagotyrininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 1997 m.).
- Pranciškus Juškevičius, Lietuvos statybos inžinierius, miestų planavimo specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LR politinis veikėjas, aplinkos viceministras (m. 2014 m.).
- Romualdas Juška, Lietuvos futbolininkas, puolėjas, futbolo teisėjas, nuo 1983 m. FIFA teisėjas.
- 1943 m.:
- 1944 m. – Elvyra Justina Jašmontaitė, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1945 m. – Stasys Bočkus, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1946 m. – Vladas Navikas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1947 m.:
- 1948 m.:
- 1950 m. – Juozas Šlivinskas, lietuvių dailininkas, skulptorius, pedagogas (m. 2024 m.).
- 1951 m. – Rita Janina Pleseckienė, pedagogė, Lietuvos ir Kazlų Rūdos politinė bei visuomenės veikėja.
- 1952 m.:
- 1953 m.:
- 1954 m.:
- 1955 m. – Arvydas Narkeliūnas, inžinierius energetikas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1956 m. – Elvydas Pauliukėnas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1957 m.:
- 1958 m.:
- 1959 m.:
- 1960 m. – Algis Mečkovskis, Lietuvos savigynos imtynių ir dziudo imtynininkas, treneris, majoras.
- 1961 m.:
- 1962 m.:
- Remeikis Augenijus, miškininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
- Virgilijus Leketas, gydytojas traumatologas ortopedas, Alytaus miesto savivaldybės politikas.
- 1963 m. – Rūta Ibelhauptienė, Lietuvos pianistė, pedagogė.
- 1964 m. – Aušra Krasauskienė, Jonavos rajono politinė veikėja.
- 1965 m. – Virginijus Kaušys, ūkininkas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Andriejus Virkutis, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1969 m. – Rolandas Jankauskas, viena iš Sausio 13-osios įvykių aukų, žuvo sausio 13 d. naktį, gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę (m. 1991 m.).
- 1971 m. – Raimundas Vaitiekus, Lietuvos ir Šilalės rajono savivaldybės bei Tauragės apskrities politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1984 m. – Radvilė Morkūnaitė, Lietuvos muzikė, politinė veikėja, Europos Parlamento narė.
Mirtys
- 1873 m. – Boguslavas Frederikas Radvila, didikas, Prūsijos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (g. 1809 m.).
- 1919 m. – Bonifacas Verbickas-Verbyla, kurpius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas (g. 1876 m.).
- 1934 m. – Juozas Šeikus, Lietuvos knygnešys (g. 1862 m.).
- 1966 m. – Vladas Lašas, Lietuvos gydytojas fiziologas, alergologas. Alergologijos pradininkas Lietuvoje (g. 1892 m.).
- 1974 m. – Aurelija Mikušauskaitė, Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktorė (g. 1937 m.).
- 1976 m. – Jonas Jasiukaitis, Lietuvos inžinierius, architektas (g. 1894 m.).
- 1977 m. – Kristupas Marija Tiškevičius Logoiskis, bajoras, Lelijos herbo grafas (g. 1911 m.).
- 1978 m. – Kazys Matiukas, Lietuvos smuikininkas, pedagogas (g. 1909 m.).
- 1993 m.:
- 1994 m. – Edmundas Gendrolis, Lietuvos filosofas, kultūros antropologas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1938 m.).
- 1995 m. – Gražina Jakavičiūtė-Šaltenienė, aktorė (g. 1907 m.).
- 1998 m. – Petras Daugintis, SJ, lietuvių kunigas, jėzuitas katalikų spaudos darbuotojas (g. 1915 m.).
- 2002 m. – Eduardas Viskanta, vertėjas, pedagogas lituanistas, žurnalistas, redaktorius (g. 1902 m.).
- 2007 m. – Gražina Didelytė-Abaravičienė, Lietuvos grafikė, knygų iliustratorė (g. 1938 m.).
- 2021 m. – Vidmantas Staniulis, lietuvių kultūros veikėjas, bibliofilas, kolekcininkas (g. 1950 m.).
- 2023 m. – Donatas Čižauskas, Lietuvos dainininkas (g. 1989 m.).[1][2]
Gimimo dienos
- 1819 m. – Konstantinas Grevingkas, Estijos mokslininkas geologas, tyrinėjęs Lietuvos geologinę sandarą (m. 1887 m.).
- 1848 m. – Filipas Fortunatovas, rusų kalbininkas, Maskvos lingvistinės mokyklos įkūrėjas (m. 1914 m.).
- 1862 m. – Michailas Dolivo-Dobrovolskis, Vokietijos rusų elektrotechnikas, išradėjas (m. 1919 m.).
- 1868 m. – Nojus Žordanija, gruzinų žurnalistas, Rusijos ir Gruzijos politinis veikėjas (m. 1953 m.).
- 1873 m. – Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, katalikų šventoji, vienuolė – karmelitė, viena iš trijų moterų, kuriai suteiktas Bažnyčios mokytojos titulas (m. 1897 m.).
- 1920 m. – Aizekas Azimovas, JAV rašytojas fantastas, mokslo populiarintojas, pagal profesiją biochemikas (m. 1992 m.).
- 1939 m. – Pertis Kulervas Pasijas, politologas, Suomijos politinis veikėjas.
- 1941 m. – Gianfranco Terenzi, buvęs San Marino kapitonas-regentas (m. 2020 m.).
- 1944 m. – Pėteris Etvešas, vengrų kompozitorius ir dirigentas (m. 2024 m.).
- 1945 m. – Issei Nishikawa, Japonijos politikas, dabartinis Fukujaus prefektūros gubernatorius.
- 1952 m. – Indulis Emsis, biologas ir Latvijos politikas, habilituotas biologijos mokslų daktaras, buvęs Latvijos Ministras pirmininkas. Nuo 2006 m. lapkričio Emsis yra 9-tos Saeimos pirmininkas.
- 1955 m. – Agafonas Iakovidis, graikų folkloro dainininkas. Jis su grupe „Koza Mostra“ atstovavo Graikijai 2013 m. Eurovizijos dainų konkurse su daina „Alcohol Is Free“ (liet. Alkoholis už dyką) (m. 2020 m.).
- 1958 m. – Danute Bankaitis-Davis, lietuvių kilmės JAV chemikė ir dviratininkė, olimpietė, pasaulio čempionė (m. 2021 m.).
- 1963 m. – Olegas Znarokas, rusų kilmės Latvijos ledo ritulininkas bei ledo ritulio treneris. Jis yra ir Latvijos, ir Vokietijos pilietis. 2006 m. jis tapo Latvijos rinktinės vyriausiuoju treneriu, taip pat buvo kelių prieš tai buvusių rinktinės trenerių asistentas.
- 1968 m. – Olegas Vladimirovičius Deripaska, tai Rusijos milijardierius, oligarchas ir RUSAL valdybos pirmininkas.
- 1972 m. – Maria Alexandra Catherine Siachoque, Kolumbijos aktorė. Jos vyras yra argentiniečių aktorius Miguel Varoni.
- 1975 m.:
- 1980 m. – Rebekah Teasdale, britų modelis ir žurnalistė[5].
- 1981 m.:
- 1985 m. – Ismaël Bangoura, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Prancūzijos Stade Rennais klubo puolėjas.
- 1987 m. – Esau Garcia Alvarez, Ispanijos futbolininkas, buvęs Ispanijos jaunimo rinktinės narys. Žaidęs Saragosos Real jaunimo komandoje. Nuo 2010 metų žaidžia Marijampolės „Sūduvos“ ekipoje.
Mirtys
- 1833 m. – Šventas Serafimas iš Sarovo, vienas žinomiausių vienuolių ir mistikų Rusijos stačiatikių bažnyčioje. Jis bandė perduoti pasauliečiams kontempliatyvųjį ir asketiškąjį vienuolynų mokymą ir teigė, kad kiekvieno krikščionio tikslas – jungtis su Šventąja Dvasia (g. 1759 m.).
- 1861 m. – Frydrichas Vilhelmas IV, nuo 1840 m. birželio 7 d. iki mirties Prūsijos karalius. Faktiškai valdė iki 1858 m. spalio 7 d., kuomet dėl sveikatos priežasčių jo regentystė buvo suteikta jaunesniam broliui Vilhelmui Frydrichui Ludvigui (g. 1795 m.).
- 1939 m. – Roman Dmowski, lenkų politikas[7] (g. 1864 m.).
- 1960 m. – Fridrichas Adleris, fizikas teoretikas, žurnalistas, Austrijos politinis veikėjas, subjektyviojo idealizmo šalininkas (g. 1879 m.).
- 2009 m. – Anatolijus Markovičius Gurevičius, sovietų žvalgas, GRU karininkas, Raudonosios kapelos (Raudonosios kuopos, rus. Красная капелла) steigėjas, vienas vadovų (g. 1913 m.).
- 2022 m. – Ričardas Erskinas Likis, Kenijos archeologas, antropologas, politikas (g. 1944 m.).[8]