Gegužės 19

Gegužės 19 yra 139-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 140-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 226 dienos.

Bal – Gegužė – Birž
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28	29	30	31
2024

Informacija

Šventės

• Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.

Vardadieniai

Gilvinas – Tauras – Celestinas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1542 – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis uždraudė viešai skelbti reformacijos idėjas.
• 1931 – išbandytas A. Gustaičio konstrukcijos lėktuvas ANBO V.
• 1991 – Krakūnų pasienio poste nušautas Šalčininkų užkardos pamainos viršininkas Gintaras Žagunis, pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo žuvęs Lietuvos pasienietis.

Gimimo dienos

• 1831 m. – Vladislovas Dembskis, vertėjas, publicistas, laisvamanis (m. 1913 m.).
• 1883 m. – Lidija Dauguvietytė-Malko, Lietuvos pianistė, pedagogė (m. 1955 m.).
• 1890 m. – Antanas Vanagaitis, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, aktorius, visuomenininkas (m. 1949 m.).
• 1905 m. – Bronius Janonis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
• 1919 m. – Alfonsas Dobkevičius, Lietuvos aktorius (m. 1978 m.).
• 1922 m. – Juzefa Čeičytė, Lietuvos tapytoja, scenografė (m. 2022 m.).
• 1925 m. – Antanas Kudzys, Lietuvos inžinierius-statybininkas (m. 2015 m.).
• 1929 m. – Antanas Grigelis, Lietuvos zoologas hidrobiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1995 m.).
• 1934 m. – Nijolė Domarkienė-Šimonytė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1938 m. – Donatas Pečiūra, lietuvių kino operatorius (m. 2023 m.).
• 1942 m. – Doris Nefedov-Aleksandra, vokiečių dainininkė, gitaristė, kompozitorė (m. 1969 m.).
• 1945 m. – Mečislovas Žalakevičius, Lietuvos mokslininkas, biomedicinos mokslų ekologijos habilituotas daktaras. Ekologijos instituto Sausumos ekosistemų skyriaus vadovas, Paukščių ekologijos laboratorijos vedėjas, Lietuvos MA narys korespondentas, Tarptautinės gamtos ir visuomenės MA tikrasis narys.
• 1951 m.:
  • Antanas Lukoševičius, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Kernagis, lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas. Dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje^[1] (m. 2008 m.).
• 1952 m. – Rimantas Bagdonas, Lietuvos kompozitorius, pianistas, aranžuotojas, džiazo muzikos atlikėjas.
• 1954 m.:
  • Liudas Mažylis, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas.
  • Virginija Gaigalaitė, Lietuvos matematikė, gydytoja neurologe, habilituota biomedicinos mokslų daktarė, fizinių mokslų daktarė.
• 1955 m. – Sigitas Šilkauskas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Vilija Rumbinienė, Lietuvos pedagogas, Akmenės raj. visuomenės veikėja.
• 1958 m. – Augenija Juknevičienė, gydytoja, Lietuvos ir Kretingos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1959 m.:
  • Gintautas Mirijauskas, pedagogas, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Mūza Rubackytė, pianistė, muzikos pedagogė, Europos konservatorijos Paryžiuje bei LMTA profesorė, kultūros veikėja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.
• 1961 m. – Sigitas Kvedaras, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Viktoras Kura, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Gitanas Nausėda, lietuvių finansininkas, dėstytojas, mokslininkas.
• 1966 m. – Osvaldas Čiukšys, Lietuvos diplomatas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų bei ūkio politikas, vadybininkas.
• 1971 m. – Nerija Putinaitė, filosofė, vertėja, politinė veikėja, LR švietimo ir mokslo viceministrė.
• 1974 m. – Arūnas Rastenis, futbolo treneris.
• 1979 m. – Mindaugas Lukauskis, Lietuvos krepšininkas.
• 1980 m. – Aivaras Kiaušas, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Ukrainos Frankovsko „Goverla“ komandoje.
• 1988 m. – Laurynas Silius, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje. Nuo 2006 m. balandžio mėn. atstovauja FK Alytis Alytus. Ūgis 186 cm, svoris 77 kg.

Mirtys

• 1679 m. – Aleksandras Čirskis, SJ, Lietuvos filosofas, teologas, vienas žymiausių scholastinės logikos atstovų Lietuvoje (g. 1626 m.).
• 1710 m. – Stanislavas (Stanislovas) Antanas Ščiuka, šlėkta, didikas, politikas ir rašytojas. Kariškio Stanislavo ir Sofijos Špilevskos Neronovič sūnus, 1695 m. vasario 6 d. vedęs seniūno Jano Boguslavo Potockio dukrą – Konstanciją Mariją Aną Potocką (g. 1652 m.).
• 1831 m. – Silvestras Teofilis Valiūnas, poetas, žuvo 1831 m. sukilime^[2][3] (g. 1789 m.).
• 1927 m. – Stanislovas Didžiulis, knygnešys, bibliotekininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1850 m.).
• 1934 m. – Aleksas Jacevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1885 m.).
• 1941 m. – Andrius Ašmantas, lietuvių kalbininkas (g. 1906 m.).
• 1957 m. – Mečislovas Vasiliauskas, pedagogas, vadovėlių autorius, LTSR nusipelnęs mokytojas (1947 m.) (g. 1877 m.).
• 1968 m. – Juozas Gutauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1893 m.).
• 1969 m. – Antanas Bendorius, Lietuvos geografas, enciklopedininkas, visuomenės veikėjas (g. 1904 m.).
• 1971 m. – Boleslovas Piekarskis, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1911 m.).
• 1973 m. – Adolfas Urbšas, karininkas, Lietuvos kariuomenės, vėliau – Raudonosios armijos generolas majoras (g. 1900 m.).
• 1980 m. – Algirdas Matulionis, Lietuvos miškininkas, LTSR valstybės veikėjas (g. 1911 m.).
• 1982 m. – Povilas Jašinskas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas (g. 1889 m.).
• 1986 m. – Vitalijus Lukošaitis, Lietuvos dailininkas, skulptorius (g. 1950 m.).
• 1990 m.:
  • Antanas Gustaitis, Lietuvos rašytojas (g. 1907 m.).
  • Rimantas Daugintis, Lietuvos skulptorius (g. 1944 m.).
• 2003 m.:
  • Leonardas Kazimieras Andriekus, Lietuvos poetas, kunigas, pranciškonas, bažnytinės teisės daktaras (g. 1914 m.).
  • Vytautas Šeinauskas, Lietuvos kompozitorius, grafikas, pedagogas (g. 1938 m.).
• 2008 m. – Eduardas Vilkas, mokslininkas, akademikas, Kovo 11-osios Akto signataras (g. 1935 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1498 – Portugalų keliautojas Vasko da Gama išsilaipino Kalkutoje (Indija). Jis buvo pirmasis europietis, pasiekęs Indiją jūros keliu;
• 1875 – 17 valstybių Paryžiuje pasirašė Metro konvenciją;
• 1902 – Įkurta Kubos respublika;
• 1994 – Atidarytas tunelis po Lamanšo sąsiauriu;
• 2002 – Rytų Timoras tapo nepriklausomu nuo Indonezijos.

Gimimo dienos

• 1611 m. – Palaimintasis Inocentas XI, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1676 m. rugsėjo 21 d. iki mirties. Nuo 1956 m. palaimintasis, minimas rugpjūčio 12 d (m. 1689 m.).
• 1762 m. – Johanas Gotlybas Fichtė, filosofas, vokiškojo idealizmo atstovas, Kanto sekėjas, daręs įtaką Vakarų filosofijai (m. 1814 m.).
• 1881 m. – Mustafa Kemalis Atatiurkas, Turkijos Respublikos įkūrėjas bei pirmasis jos prezidentas. Valdė 1923–1938 m. Po pirmojo pasaulinio karo vadovavo Kemalio revoliucijai, nuvertusiai sultono valdžią, vėliau kariavo su Graikija, nepritardamas Turkijos teritorijos dalies perdavimui graikams pagal Sevro taikos sutartį (m. 1938 m.).
• 1888 m. – Nikolajus Švernikas, tarybinis politinis veikėjas, paskutiniaisiais Josifo Stalino valdymo metais (1946–1953) – nominalus TSRS vadovas (TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas) (m. 1970 m.).
• 1906 m. – Gerd Bucerius, Vokietijos verslininkas, leidėjas, filantropas, CDU partijos politikas (m. 1995 m.).
• 1914 m. – Max Ferdinand Perutz, 1962 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 2002 m.).
• 1925 m. – Malkolmas X, afroamerikiečių musulmonų dvasininkas, oratorius, žmogaus teisių aktyvistas^[5][6][7][8]. Jo gerbėjai laikė jį drąsiu kovotoju už afroamerikiečių teises, žmogumi, kuris griežčiausiais terminais apkaltino „baltųjų Ameriką” nusikaltimais prieš juodaodžius amerikiečius^[9]. Malkolmo X priešininkai kaltino jį rasizmo, juodaodžių viršenybės, antisemitizmo ir smurto propagavimu^{[10][11][12][13][14]}. Malkolmas X yra laikomas vienu iš įtakingiausių afroamerikiečių istorijoje.^[15][16][17] (m. 1965 m.).
• 1928 m. – Pol Potas, Kambodžos diktatorius, Kambodžos Komunistų partijos mokytojas ir narys (m. 1998 m.).
• 1939 m. – Janis Lūsis, latvių lengvaatletis (ieties metikas) (m. 2020 m.).
• 1941 m. – Rita Bjeregard, pedagogė, Danijos ir Europos Sąjungos politinė veikėja (m. 2023 m.).
• 1955 m. – James Gosling, kanadiečių programuotojas.
• 1961 m. – Firdausas Zaripovičius Kabirovas, autosporto lenktynininkas iš Rusijos. Jis yra du kartus laimėjęs Dakaro ralio lenktynes sunkvežimių klasėje – 2005, 2009 m.
• 1974 m. – Emma Shapplin, Prancūzijos dainininkė, sopranas. Atlieka operinę muziką.
• 1976 m.:
  • Eduardo Enrique Cota, JAV krepšininkas.
  • Kevin Garnett, JAV krepšininkas, Bostono „Celtics“ klubo žaidėjas.
• 1977 m.:
  • Manuelis Almunia, Ispanijos futbolininkas, Londono „Arsenal“ klubo vartininkas.
  • Natalia Marisa Oreiro Iglesias Poggio Bourié, populiari urugvajietė Argentinos dainininkė ir aktorė.
• 1979 m.:
  • Andreas Pirlo, futbolininkas, Italijos rinktinės ir klubų „AC Milan“, „Juventus“ saugas.
  • Diegas Forlanas Koracas, futbolininkas, Urugvajaus rinktinės ir „Atlético Madrid“ klubo puolėjas. Geriausias 2010 m. pasaulio futbolo čempionato žaidėjas.
• 1980 m. – Moeneeb Josephs, futbolininkas, Pietų Afrikos Respublikos rinktinės ir PAR Orlando Pirates FC klubo vartininkas.
• 1985 m. – Hamedas Ehadadis, iraniečių krepšininkas.

Mirtys

• 1125 m. – Vladimiras Monomachas, Smolensko (nuo 1067 m.), Černigovo (nuo 1078 m.), Perjeslavo (nuo 1094 m.) kunigaikštis bei Kijevo didysis kunigaikštis (nuo 1113 m.) (g. 1053 m.).
• 1218 m. – Otonas IV, Vokietijos karalius (nuo 1198 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius (nuo 1209 m.). Dėl karaliaus sosto kovojo su Pilypu Švabu ir soste įsitvirtino, tik jį nužudžius (1208 m.) (g. 1182 m.).
• 1296 m. – Šventasis Celestinas V, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1294 m. liepos 5 d. iki 1294 m. gruodžio 13 d (g. 1209 m.).
• 1389 m. – Dmitrijus Ivanovičius, 1359–1389 m. Maskvos didysis kunigaikštis, 1362–1389 m. Vladimiro didysis kunigaikštis, 1363–1389 m. Naugardo kunigaikštis (g. 1350 m.).
• 1480 m. – Janas Dlugošas, lenkų kronikininkas, istorikas ir diplomatas (g. 1415 m.).
• 1896 m. – Nana, apačių karo lyderis (g. 1800 m.).
• 1928 m. – Maksas Šėleris, vokiečių filosofas, sociologas (g. 1874 m.).
• 1935 m. – Tomas Edvardas Lorensas, Didžiosios Britanijos keliautojas, archeologas, lakūnas, karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1888 m.).
• 1987 m. – James Tiptree, Jr., amerikiečių rašytojas^[18] (g. 1915 m.).
• 2009 m. – Robert Francis Furchgott, 1998 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[19] (g. 1916 m.).
• 2017 m. – Stanislavas Petrovas, Rusijos karinių pajėgų papulkininkis, 1983 m. rugsėjo 26 d. sustabdęs galimai prasidedantį Trečiąjį pasaulinį karą (g. 1939 m.).
• 2024 m. – Ebrahimas Raisis, Irano dvasininkas (mudžtahidas), teisininkas (fakichas) ir valstybės veikėjas (g. 1960 m.).^[20]

Nuorodos

1. Vytautas Kernagis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 759 psl.
2. Silvestras Teofilis Valiūnas^{[neveikianti nuoroda]}.
3. Silvestras Teofilis Valiūnas Archyvuota kopija 2010-01-21 iš Wayback Machine projekto.. Nurodo mirties datą gegužės 19 arba gegužės 31 d.
4. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
5. Baldwin, Lewis V.; Al-Hadid, Amiri YaSin (2002). Between Cross and Crescent: Christian and Muslim Perspectives on Malcolm and Martin. Gainesville, Fla.: University Press of Florida. p. 135. ISBN 0-8130-2457-9.
6. Dyson, pp. 13–14.
7. Khan, Ali (1994). „Lessons from Malcolm X: Freedom by Any Means Necessary“. Howard Law Journal. 38: 80. Nuoroda tikrinta August 2, 2009.
8. Morris, Jerome E. (Summer 2001). „Malcolm X's Critique of the Education of Black People“. The Western Journal of Black Studies. 25 (2). Suarchyvuota iš originalo 2012-07-13. Nuoroda tikrinta August 2, 2009.
9. Cone, James H. (1991). Martin & Malcolm & America: A Dream or a Nightmare. Maryknoll, N.Y.: Orbis Books. ISBN 0-88344-721-5 – pp. 99–100, 251–252, 310–311.
10. Kihss, Peter (1965 m. vasario 22 d). „Malcolm X Shot to Death at Rally Here“. The New York Times. Nuoroda tikrinta August 1, 2008.
11. Evanzz, Karl (1992). The Judas Factor: The Plot to Kill Malcolm X. New York: Thunder’s Mouth Press. ISBN 1-56025-049-6.
12. Lomax, When the Word Is Given, p. 172.
13. Rickford, Russell J. (2003). Betty Shabazz: A Remarkable Story of Survival and Faith Before and After Malcolm X. Naperville, Ill.: Sourcebooks. ISBN 1-4022-0171-0.
14. „The Black Supremacists“. Time (magazine). 1959 m. rugpjūčio 10 d. Suarchyvuotas originalas 2010-04-12. Nuoroda tikrinta July 28, 2009.
15. Asante, Molefi Kete (2002). 100 Greatest African Americans: A Biographical Encyclopedia. Amhert, N.Y.: Prometheus Books. p. 333. ISBN 1-57392-963-8.
16. Marable, Manning; Nishani Frazier, John Campbell McMillian (2003). Freedom on My Mind: The Columbia Documentary History of the African American Experience. New York: Columbia University Press. p. 251. ISBN 0-231-10890-7.
17. Salley, Columbus (1999). The Black 100: A Ranking of the Most Influential African-Americans, Past and Present. New York: Citadel Press. p. 88. ISBN 0-8065-2048-5.
18. James Tiptree, Jr. Informacija.
19. (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
20. „Irano žiniasklaida patvirtino, kad prezidentas Raisi žuvo sudužus sraigtasparniui“. LRT. 2024-05-19. Nuoroda tikrinta 2024-05-20.