Diktatorius
From Wikipedia, the free encyclopedia
Diktatorius (lot. dicto – 'įsakinėju') – valstybės vadovas, turintis absoliučią valdžią. Diktatoriais dažniausiai tapdavo kitą diktatorių nuvertus arba ką tik susikūrusių ar nepriklausomybę iškovojusių valstybių, kuriose silpna demokratija, vadovai.[1]
Istorija
Senovės Romoje diktatoriumi tapdavo pareigūnai, kuriems ypatingais atvejais (pavyzdžiui, kilus karui) senato nutarimu būdavo suteikiama neribota valstybės valdžia (bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams).[2] Kai kurie asmenys tokią valdžią išlaikydavo ilgesnį laiką, pvz., Lucijus Kornelijus Sula ar Gajus Julijus Cezaris.
Naujaisiais laikais vienais pirmųjų diktatorių galima laikyti Anglijos vadovą Oliverį Kromvelį, Prancūzijos didžiosios revoliucijos veikėją Maksimiljaną Robespjerą bei Prancūzijos imperatorių Napoleoną Bonapartą.[1]
Po I pasaulinio karo (1914–1918) diktatoriais faktiškai tapo ir daugelio Europos valstybių lyderiai (A. Smetona Lietuvoje, J. Pilsudskis Lenkijoje, K. Ulmanis Latvijoje ir kiti).[1]
Po II pasaulinio karo (1939–1945) daugumoje Vakarų Europos šalių įsigalėjo demokratija. Diktatorių čia beveik neliko (išimtys – Fransiskas Franko Ispanijoje ir António de Oliveira Salazar Portugalijoje).[1] XXI a. diktatoriais įvardijami Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Sirijos prezidentas Bašaras al-Asadas, Šiaurės Korėjos vadovas Kim Čen Unas.[3][4][5][6]
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.