Gitanas Nausėda
From Wikipedia, the free encyclopedia
Gitanas Nausėda (g. 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje) – Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas.
Gitanas Nausėda | |
---|---|
![]() | |
![]() | |
Gimė | 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėda |
Tėvas | Antanas Nausėda[1] |
Motina | Ona Stasė Nausėdienė |
Sutuoktinis (-ė) | Diana Nepaitė-Nausėdienė |
Vaikai | Gedailė Nausėdaitė Ugnė Nausėdaitė |
![]() | |
Ėjo pareigas | 2019 m. liepos 12 d. – |
Ankstesnis | Dalia Grybauskaitė |
Veikla | finansininkas, politikas, prezidentas |
Partija | Komunistų partija (1988–1990)[2] |
Alma mater | Vilniaus universitetas (1987) |
![]() | Gitanas Nausėda |
Parašas | |
![]() |
Nuo 2019 m. gegužės 26 d. – dešimtasis Lietuvos prezidentas.[3]
Biografija
1970–1981 m. mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1971 m. Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime. 1981 m. neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete, dirbo sanitaru Klaipėdos vaistų sandėlyje. 1982–1987 m. studijavo VU Pramonės ekonomikos fakultete.[4]
1987–2004 m. VU Ekonomikos fakulteto dėstytojas. 1987–1989 m. VU Ekonomikos fakulteto aspirantas (vadovas prof. Vladas Astrauskas). 1990–1992 m. per DAAD programą išvyko tęsti mokslinį darbą į Vokietiją, Manheimo universitetą. 1992–1993 m. Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. 1993 m. VU apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją tema „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“.[5] Nuo 2009 m. VU Tarptautinės verslo mokyklos asocijuotas profesorius.[6]
1993–1994 m. Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas. Rašė komentarus į „Lietuvos rytą“. 1994–1996 m. Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas. 1996–2000 m. Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius. 1998–2000 m. Lietuvos banko valdybos narys.[7][8] 2000–2008 m. „Vilniaus banko“ valdybos pirmininko patarėjas. 2008–2018 m. SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro patarėjas, vyriausiasis ekonomistas.[6]
Asmeninė veikla
![]() |
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Laisvalaikiu žaidžia šachmatais.[9][10]
Šeima
Tėvas – Antanas Nausėda (1929–2022)[11], inžinierius, Klaipėdos celiuliozės kombinato vyr. energetikas, gimė Būdviečių kaime. Motina – Ona Stasė Nausėdienė (1932–2014), fizikos ir matematikos mokytoja,[12] gimė Lazdininkų kaime.[13]
Sesuo – Vilija Nausėdaitė (g. 1959 m.), ekonomistė.[12]
Žmona – Diana Nepaitė-Nausėdienė (g. 1964 m.), inžinierė-technologė, susituokė 1990 m. Su ja susilaukė dukrų Gedailės ir Ugnės.[14]
Politinė veikla
1988 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą priimti į komunistų partiją (TSKP), partinis bilietas išduotas 1988 m. birželio 27 d.[15]
2004 m. dirbo laikinai prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko konsultantu visuomeniniais pagrindais.[16] 2004 m. įsijungė į Valdo Adamkaus rinkiminę kampaniją,[17] o pastarajam tapus Lietuvos prezidentu, 2004–2009 m. buvo V. Adamkaus visuomeninis patarėjas ekonominiais klausimais.[18]
2018 m. rugsėjo 17 d. aikštelėje prie VU Gyvybės mokslų centro paskelbė 2019 m. kandidatuosiąs į Lietuvos prezidento postą.[19][20][21] Vedė derybas su TS-LKD dėl paramos.[22][23] G. Nausėdos komandoje buvo ekonomistai Ilja Laursas, Teodoras Medaiskis, teisininkas Tomas Davulis, psichiatras Linas Slušnys, psichologas Andrius Kaluginas, toksikologas Robertas Badaras, medikė Jelena Čelutkienė, žurnalistas Vytaras Radzevičius, dainininkė, rinkodaros ekspertė Dovilė Filmanavičiūtė. Rinkimų štabui vadovavo ekonomistė Algė Budrytė.
2019 m. gegužės 26 d. laimėjo Lietuvos prezidento rinkimų II turą.[24]
Prezidentavimas
![]() |
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
2019 m. liepos 12 d. inauguruotas Lietuvos prezidentu.[25]
Vizitai į užsienį

Per savo kadenciją su valstybiniais arba darbo vizitais lankėsi daugiau kaip 15-oje valstybių (tarp jų Lenkija, Latvija, Estija, Vokietija, Japonija, Suomija, Italija ir kitos).
Priimtos aukšto lygio delegacijos

Lietuvoje priėmė daugiau kaip 10 užsienio oficialių delegacijų (tarp jų Indija, Sakartvelas, Latvija, Lenkija, Kanada, Prancūzija ir kitos).
Įvertinimas
- 2016 m. Neringos savivaldybės medalis „Už nuopelnus Neringai“ [26]
- 2019 m. spalio 24 d. suteiktas Gifu universiteto (
Japonija) garbės daktaro laipsnis.[27]
Gyvenamoji vieta
Gyvena Pavilnių regioniniame parke, prie Pūčkorių atodangos ir patrankų liejyklos pastatytame name, dėl kurio beveik trejus metus bylinėjosi su aplinkosaugininkais. 2004 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas juodo stiklinio kubo pavidalo statinio statybą regioniniame parke pripažino teisėta.[28][29][30]
Bibliografija
- Lietuva: sėkmės istorija: politika, ekonomika, kultūra, žinių visuomenė, sportas, turizmas / Arūnas Brazauskas, Alfredas Bumblauskas, Algimantas Čekuolis, Leonidas Donskis, Gitanas Nausėda, Stanislovas Stonkus, Eduardas Vilkas. - Vilnius: Lietuvos institutas, 2007. - 190 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-747-04-8
- Chronik der Schule zu Nidden / herausgegeben von Gitanas Nausėda und Vilija Gerulaitienė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2013. - 330 p.: iliustr. - ISBN 978-609-420-298-8
- Nidos mokyklos kronika: 1894-1944 m. mokyklos istorijos dokumentai / Gitanas Nausėda, Vilija Gerulaitienė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2016. - 287 p.: iliustr. - ISBN 978-609-420-487-6
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.