Lietuvos prezidentas

Lietuvos prezidentas – Lietuvos valstybės vadovas. vykdomosios valdžios atstovas, vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.

Daugiau informacijos Dabartinis prezidentas, Informacija ...

Dabartinis prezidentas
Lietuvos prezidentas
Prezidento herbas
Prezidento vėliava

Gitanas Nausėda nuo 2019 m. liepos 12 d. (2019-07-12)
Informacija
Įkurta	1919 m. balandžio 4 d. (1919-04-04)
Statusas	Valstybės vadovas
Rezidencija	Prezidentūros rūmai, Vilnius
Kadencija	5 metai (su perrinkimu vieną kartą)
Pirmas ėjęs pareigas	Antanas Smetona
Panaikinta	1940–1990 m.
Atlyginimas	6189 € / mėn.^[1]
Svetainė	www.lrp.lt

Uždaryti

Išrenkamas 5 metams (iki 2 kadencijų paeiliui) tiesiogiai ir slaptai Lietuvos piliečių.^[2]

Nuo 2019 m. liepos 12 d. pareigas eina Gitanas Nausėda.

Istorija

Tarpukaris

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė šalies Nepriklausomybę. Institucija pasivadino Valstybės Taryba ir nuo 1918 m. pabaigos valdė Nepriklausomą Lietuvą. Jauna valstybė patyrė nemenką sukrėtimą.

1919 m. sausį bolševikams okupavus Vilnių, Vyriausybė ir ministerijos perkeltos į Kauną. 1919 m. balandžio 4 d. jame Valstybės Taryba įsteigė Prezidento instituciją, Antaną Smetoną išrinko pirmuoju Lietuvos Prezidentu. 1919 m. rugsėjo 1 d. prezidentas su kanceliarija įsikraustė į buvusius gubernatoriaus rūmus, dabartinį istorinės Prezidentūros pastatą Kaune.

1920 m. gegužės 15 d. Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvą demokratine respublika. 1920 m. birželio 10 d. paskelbta laikinoji Konstitucija. Joje įtvirtinta, kad šalies prezidentą renka Seimas. Kol buvo išrinktas prezidentas, jo pareigas ėjo Seimo pirmininkas Aleksandras Stulginskis.

1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta Konstitucija, paskelbti rinkimai į Pirmąjį Seimą. 1922 m. lapkričio 13 d. Pirmasis Seimas prezidentu išrinko Aleksandrą Stulginskį.

1923 m. vyko rinkimai į Antrąjį Seimą. Jis A. Stulginskį perrinko.

1926 m. birželio 7 d. Trečiasis Seimas prezidentu išrinko Kazį Grinių. Trečiojo Seimo dauguma – kairiosios partijos – valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai bei jų vyriausybė vykdė liberalias reformas. Panaikinta cenzūra, siūloma sumažinti algas kunigams, priimtas amnestijos įstatymas, o numatomas kariuomenės mažinimas būtų palietęs daugelio karininkų interesus. Pastarųjų nepasitenkinimu ir pasinaudojo tautininkai ir krikščioniškosios partijos. Jos, remiamos karininkijos, 1926 m. gruodžio 17 d. K. Grinių privertė atsistatydinti. Po dviejų dienų Antanas Smetona antrą kartą išrinktas prezidentu.

Lietuvoje įsivyravo autoritarinis valdymas. A. Smetona, remdamasis Tautininkų sąjunga ir jos tituluotas Tautos vadu, išlaikė valdžią 14 metų.

1940 m. Lietuvą okupavę sovietai panaikino prezidento instituciją

Atkūrus Nepriklausomybę

1990 m. kovo 11 d. atkūrūs Nepriklausomybę Atkuriamojo Seimo pirmininku ir faktiniu pirmuoju Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovu išrinktas Vytautas Landsbergis, rinkimuose nugalėjęs Algirdą Mykolą Brazauską (balsavimo rezultatai – Algirdas Brazauskas – už 38, prieš – 95, Vytautas Landsbergis – už 91, prieš – 42).

1992 m. spalio 25 d., su Seimo rinkimų pirmuoju turu, pravestas konstitucinis referendumas. Juo priimta Konstitucija, suformulavusi prezidento (valstybės vadovo) instituciją.

Rinkimuose laimėjus Demokratinei darbo partijai, jos lyderis Algirdas Mykolas Brazauskas išrinktas Seimo pirmininku, vadovaujantis Konstitucijos 89 straipsniu, iki Prezidento rinkimų, pradėjo dirbti prezidentu.

1993 m. sausio 25 d. – vasario 14 d. vyko pirmųjų prezidento rinkimų kampanija. Tą dieną į apylinkes balsuoti atėjo ~2 mln. Lietuvos piliečių, kurių 1,2 mln (~60%) balsavo už A. Brazauską. 1998 m. jis pareiškė nesieksiantis antros kadencijos.

1998 m. sausio 5 d. Valdas Adamkus išrinktas penktuoju prezidentu. Jis 1998 m. vasario 26 d. inauguruotas. Siekė šalies modernizavimo, rėmė jo vykdymą.

2002 m. V. Adamkus balotiravosi antrai kadencijai, bet antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. 2003 m. vasario 26 d. R. Paksas inauguruotas.

2004 m. Seimas už priesaikos sulaužymą pašalino R. Paksą iš prezidento pareigų. Kol bus išrinktas kitas, laikinai prezidento pareigas ėjo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

2004 m. birželio 27 d. Lietuvos piliečiai V. Adamkų išrinko antrą kartą (2004–2009).

2009 m. gegužės 17 d. per pirmąjį rinkimų turą, prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė. 2014 m. gegužės 11 d. ji perrinkta antrai kadencijai (2014–2019).

2019 m. gegužės 26 d. Lietuvos piliečiai prezidentu išrinko Gitaną Nausėdą. 2024 m. gegužės 26 d. jis perrinktas antrai kadencijai (2024-2029).

Funkcijos

Prezidentas kaip valstybės vadovas:

Didžiausius įgaliojimus turi užsienio politikos srityje:

Sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
Pasirašo tarptautines sutartis ir teikia jas ratifikuoti Seimui.
Vyriausybės teikimu, skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacĳų.
Priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojimus ir atšaukiamuosius raštus, teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus.

Svarbias funkcĳas atlieka valstybės vidaus politikoje:

Prezidentas yra Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas.
Jis vadovauja Valstybės gynybos tarybai. Suteikia aukščiausius karinius laipsnius.
Seimo pritarimu, skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą.
Turi įstatymų leidybos Seime iniciatyvos teisę, taip pat teisę vetuoti Seimo priimtus įstatymus.
Seimo pritarimu, skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką. Paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį.
Gali kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Konstitucĳoje numatytais atvejais gali paleisti Seimą.

Yra svarbus veiksmingos teismų valdžios garantas:

Teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko kandidatūrą.
Skiria Apeliacinio teismo teisėjus bei Apeliacinio teismo pirmininką.
Skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus bei pirmininkus.
Teikia Seimui trĳų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras ir Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą.

Turi teisę suteikti pilietybę, malonę nuteistiesiems, skirti valstybinius apdovanojimus.

Prezidentai

Daugiau informacijos Nr., Portretas ...

Nr.	Portretas	Asmuo	Išrinktas (-a)	Ėjo pareigas		Pastabos
Nr.	Portretas	Asmuo	Išrinktas (-a)	Nuo	Iki	Pastabos
Lietuvos prezidentas
1		Antanas Smetona (1874–1944)	1919 m.	1919 m. balandžio 4 d.	1920 m. birželio 4 d.	Pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas.
1920 m. birželio 19 d. – 1922 m. gruodžio 21 d. prezidentu laikinai buvo Aleksandras Stulginskis
2		Aleksandras Stulginskis (1885–1969)	1922 m.	1922 m. gruodžio 21 d.	1926 m. birželio 7 d.
3		Kazys Grinius (1866–1950)	1926 m.	1926 m. birželio 7 d.	1926 m. gruodžio 17 d.	Paskutinis tarpukariu demokratiškai išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Po 1926 m. karinio perversmo Jonas Staugaitis ir Aleksandras Stulginskis laikinai ėjo Prezidento pareigas nuo 1926 m. gruodžio 18 d. iki gruodžio 19 d.
–		Antanas Smetona (1874–1944)	1926 m.	1926 m. gruodžio 19 d.	1940 m. birželio 15 d.	Nedemokratiškai išrinktas autoritarinis valstybės vadovas, valdžioje išlikęs iki 1940 m. sovietinės okupacijos.
Seimo sprendimu Jonas Žemaitis-Vytautas (1949 m. vasario 16 d. – 1954 m. lapkričio 26 d.)^[3] po mirties pripažintas faktiškai ėjęs LR Prezidento pareigas.
Seimo Pirmininkas Algirdas Brazauskas laikinai ėjo Prezidento pareigas nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1993 m. vasario 25 d.
4		Algirdas Mykolas Brazauskas (1932–2010)	1993 m.	1993 m. vasario 25 d.	1998 m. vasario 25 d.	Pirmasis tiesiogiai išrinktas Prezidentas.
5		Valdas Adamkus (g. 1926)	1997–1998 m.	1998 m. vasario 26 d.	2003 m. vasario 26 d.
6		Rolandas Paksas (g. 1956)	2002 m.	2003 m. vasario 26 d.	2004 m. balandžio 06 d.	Už Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą pašalintas iš pareigų.
2004 m. balandžio 6 – liepos 12 d. pareigas laikinai ėjo Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas
(5)		Valdas Adamkus (g. 1926)	2004 m.	2004 m. liepos 12 d.	2009 m. liepos 12 d.
7		Dalia Grybauskaitė (g. 1956)	2009 m. 2014 m.	2009 m. liepos 12 d.	2019 m. liepos 12 d.	Pirmoji Prezidentė moteris; pirmoji dirbo 2 kadencijas paeiliui
8		Gitanas Nausėda (g. 1964)	2019 m.	2019 m. liepos 12 d.	Dabar