Inocentas XI

Palaimintasis Inocentas XI (lot. Innocentius XI, tikrasis vardas Benedetto Odescalchi, 1611 m. gegužės 19 d. Komas, Lombardija – 1689 m. rugpjūčio 12 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1676 m. rugsėjo 21 d. iki mirties. Nuo 1956 m. palaimintasis, minimas rugpjūčio 12 d.

Šis straipsnis apie Popiežių Inocentą XI. Apie kitus popiežius vardu Inocentas skaitykite straipsnyje Popiežius Inocentas. Apie asmenis, turinčius vardą Inocentas skaitykite straipsnyje Inocentas.

Palaimintasis Inocentas XI lot. Innocentius XI
242-asis Popiežius
Gimimo vardas	it. Benedetto Odescalchi
Gimė	1611 m. gegužės 16 d. Komas, Italija
Mirė	1689 m. rugpjūčio 12 d. (78 metai)
Palaidotas (-a)	Šv. Petro bazilika, Roma
Tautybė	italas
Popiežiaus herbas
242-asis Popiežius
Išrinktas	1676 m. rugsėjo 21 d.
Baigė	1689 m. rugpjūčio 12 d.
Pirmtakas	Klemensas X
Įpėdinis	Aleksandras VIII
Vikiteka	Inocentas XI

Biografija

Gimė Komo didikų Livijaus Odeskalkio ir Paolos Džiovaneli da Grandino šeimoje. Iki 1626 m. mokėsi Genujos humanitarinėje mokykloje ir kolegijoje. Norėjo tapti karininku, bet mirus motinai tapo jėzuitų auklėtiniu, vienuoliu. Padedamas Barberinių šeimos, nuo 1637 m. studijavo teologiją ir civilinę bei bažnytinę teises Romoje ir Neapolyje.^[1]

Popiežiaus Inocento XI gimtasis namas Kome

Popiežius Urbonas VIII jį paskyrė apaštaliniu protonotaru. Nuo 1645 m. popiežiaus Inocento X sprendimu tik 33 metų amžiaus tapo kardinolas diakonas. 1646-1650 m. legatas Feraroje. Nuo 1650 m. Novaros vyskupas. Pasižymėjo labdaringa veikla, padėjo nukentėjusiems potvynio ir maro epidemijos metu.

Išrinktas popiežiumi Popiežiaus valstybėje įvedė griežtą administracinę ir finansinę tvarką, pradėjo kontroliuoti kurijos dvasiškių valdininkų pajamas, reformavo popiežiaus kuriją ir Romos vienuolynus. Pasmerkė ir panaikino nepotizmą. Diskutavo su jėzuitais dėl probabilizmo. 1687 m. pasmerkė kvietizmą. Uždraudė mieste azartinius žaidimus, moterims nešioti sukneles su giliomis dekoltė.

Siekdamas sustabdyti turkų veržimąsi į Europą, 1683 m. tarpininkavo, kad Abiejų Tautų Respublikos karalius Jonas Sobieskis ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Leopoldas I sudarytų karinę sąjungą, rėmė ją finansiškai. 1683 m. turkai buvo sumušti Kalenbergo mūšyje prie Vienos. Šiam įvykiui paminėti Inocentas XI rugsėjo 12 d. įvedė Švč. Mergelės Marijos Vardo šventę. Kovai su turkais suvienijo krikščioniškų Europos šalių valdovus į Šventąją lygą.

Tačiau nuolat konfliktavo su Prancūzijos karaliumi Liudviku XIV dėl regalijų teisės, dėl Prancūzijos bažnyčios savarankiškumo. Nepatvirtino karaliaus paskirtų vyskupų, todėl 35 Prancūzijos vyskupijos liko be vadovų. 1687 m. dėl teisės užsienio valstybių pasiuntiniams laisvai apsigyventi Romoje panaikinimo. 1685 m. atšaukus Nanto ediktą, nepritarė hugenotų persekiojimui. Pasižymėjo asketiška gyvensena, labdaringa veikla, gynė Šv. Sosto moralinį autoritetą, katalikų tikėjimo grynumą.^[2]

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas Popiežius Klemensas X	Popiežius Palaimintasis Inocentas XI 1676-1689	Įpėdinis Popiežius Aleksandras VIII

Nuorodos

• Sąrašas:Popiežiai

Šaltiniai

1. Kelly, J.N.D., The Oxford History of the Popes, Oxford University Press, 1986. ISBN 0-19-282085-0
2. Valdas Kužulis. Inocentas XI. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 145 psl.