Rugsėjo 12
data From Wikipedia, the free encyclopedia
Rugsėjo 12 yra 255-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 256-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 110 dienų.
| Rgp – Rugsėjis – Spa | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 |
| 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 |
| 15 | 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 |
| 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 |
| 29 | 30 | |||||
| 2025 | ||||||
Informacija
Šventės
(kol kas neįvestos)
Vardadieniai
Gvidas – Marija – Ovidijus – Tolvaldas – Vaidmantė
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1635 – Štumsko taikos sutartis tarp ATR ir Švedijos. Sutartis turėjo galioti 26 metus, pagal jos sąlygas Švedija buvo gražintas Cėsis Livonijoje, Lietuvai liko tik žemės pietinėje Dauguvos pusėje.
- 1683 – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė prie Vienos sumušė turkų kariuomenę.
- 2010 – Baigėsi pasaulio krepšinio čempionatas Turkijoje. Pirmąsias vietas iškovojo JAV, Turkija ir Lietuva.
Gimimo dienos
- 1892 m. – Petras Ločeris, fotografas, fotomedžiagų gamybos pradininkas Lietuvoje (m. 1973 m.).
- 1904 m. – Adolfas Jucys, lietuvių fizikas teoretikas bei matematikas, akademikas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos mokslininkų. Geriausiai žinomas kaip vienas iš daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjų[1] (m. 1974 m.).
- 1906 m. – Adolfas Lukošaitis, statybos inžinierius, architektas, funkcionalizmo architektūros atstovas (m. 1993 m.).
- 1907 m. – Mečislovas Bulaka, grafikas, scenografas (m. 1994 m.).
- 1911 m. – Alfonsas Keliuotis, poetas, mokytojas. (m. 1994 m.).
- 1915 m. – Vilhelmas Paukštė, agronomas, sodininkystės specialistas (m. 1984 m.).
- 1923 m. – Valerijonas Galdikas, grafikas.
- 1924 m. – Petras Aleksa, skulptorius, dizaineris
- 1926 m. – Juozas Raulynaitis, poetas.
- 1930 m. – Stefanija Čerškutė, architektė restauratorė (m. 2008 m.).
- 1937 m. – Ričardas Čepas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
- 1942 m. – Petras Pranas Gestautas, veterinarijos gydytojas, Šakių raj. visuomenės ir politinis veikėjas.
- 1944 m.:
- Arvydas Šliogeris, filosofas, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, vertėjas, eseistas, VU profesorius.
- Zita Gasiūnienė, Pakruojo politinė veikėja.
- 1946 m. – Pavelas Bogdanovičius, fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- 1949 m. – Vladimiras Mitko, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1952 m.:
- Bronislavas Cicėnas, Ignalinos politinis veikėjas.
- Zigmas Genutis, choro dirigentas.
- 1953 m.:
- Edmundas Kuokštis, fizikas, pedagogas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Valerijus Ponomariovas, kelių inžinierius, Utenos politinis veikėjas.
- 1957 m. – Nijolė Dirginčienė – Ubartaitė, pedagogė, politinė veikėja.
- 1959 m.:
- Algimantas Šalna, Lietuvos biatlonininkas, pasaulio ir olimpinių žaidynių čempionas.
- Remigijus Brazaitis, Jurbarko politinis veikėjas.
- 1965 m. – Arūnas Skardžius, pedagogas, Lietuvos, Rokiškio profsąjungų ir politinis veikėjas.
- 1969 m. – Alvydas Mažeikis, Kupiškio politinis veikėjas (m. 2010 m.).
- 1973 m. – Tomas Baranauskas, Lietuvos istorikas, istorijos populiarintojas, publicistas.
- 1975 m.:
- Vidas Bičkus, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Mindaugas Peleckis, lietuvių poetas, prozininkas, publicistas, religijos ir mitologijos tyrinėtojas, vertėjas (m. 2023 m.).
Mirtys
- 1263 m. – Mindaugas, Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236-1263 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1251–1261 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė (g. 1200 m.).
- 1909 m. – Juozas Dailidė, Romos katalikų kunigas, vertėjas, draudžiamos spaudos platintojas (g. 1859 m.).
- 1920 m. – Juozas Lozoraitis, knygnešys, spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1871 m.).
- 1941 m. – Mykolas Songaila, architektas (g. 1874 m.).
- 1978 m.:
- Benediktas Labanauskas, miškininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas (g. 1904 m.).
- Jonas Lechavičius, kompozitorius (g. 1908 m.).
- 1979 m. – Antanas Sodeika, dainininkas (baritonas), vargonininkas, pedagogas (g. 1890 m.).
- 1988 m. – Pranas Edmundas Galinis, kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1902 m.).
- 1990 m. – Kostas Gurevičius, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (g. 1898 m.).
- 1991 m. – Leonas Gylys, vargonininkas, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1928 m.).
- 1992 m. – Jonas Užpurvis, pedagogas, kultūrininkas, Mažosios Lietuvos istorikas, kalbininkas, kraštotyrininkas, Tilžės akto signataras (g. 1891 m.).
- 1995 m. – Rimantas Antanas Šulskis, Lietuvos skulptorius (g. 1943 m.).
- 2004 m. – Kazimieras Vytautas Kryževičius, tremtinys, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1930 m.).
- 2022 m.:
- Rimvydas Maciulevičius, Lietuvos visuomenės veikėjas, Ignalinos aerodromo įkūrėjas (g. 1954 m.).[2]
- Rimantas Šidlauskas, Lietuvos diplomatas, ambasadorius (g. 1962 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 490 pr. m. e. – Maratono mūšis;
- 1943 m. – vokiečių saugumas išlaisvino Benitą Musolinį, kalintą Italijos valdžios;
- 1953 m. – Nikitą Chruščiovą išrinko TSKP CK pirmininku;
- 1974 m. – Etiopijoje nuversta imperatoriaus Hailės Selasės valdžia.
- 1989 m. – Lenkijos Seimas patvirtino Tadeušo Mazovieckio – pirmojo nekomunistinio premjero „komunistinėje Europoje“ – vyriausybę.
Gimimo dienos
- 1494 m. – Pranciškus I, Prancūzijos karalius, nuo 1515 m. iki pat savo mirties (m. 1547 m.).
- 1745 m. – Jean-François de la Barre, prancūzų aristokratas, nukankintas ir sudegintas ant laužo kartu su Voltero „Filosofiniu žodynu“ už laisvamanybę (m. 1766 m.).
- 1818 m. – Ričardas Gatlingas, JAV išradėjas, labiausiai žinomas kaip gatlingo, pirmojo efektyvaus sparčiašaudžio ginklo, kūrėjas (m. 1903 m.).
- 1834 m. – Nikolajus Avenarijus, Rusijos archeologas, pedagogas (m. 1903 m.).
- 1897 m. – Irène Joliot-Curie, 1935 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[4] (m. 1956 m.).
- 1902 m. – Juscelino Kubitschek de Oliveira, Brazilijos Prezidentas (1956–1961 m.) (m. 1976 m.).
- 1913 m. – Jesse Owens, amerikiečių atletas (m. 1980 m.).
- 1921 m. – Stanislavas Lemas, lenkų mokslinės fantastikos rašytojas (m. 2006 m.).
- 1924 m. – Amilkaras Kabralas, agronomas inžinierius, poetas, politologas, Žaliojo Kyšulio politinis veikėjas (m. 1973 m.).
- 1944 m.:
- Barry White, amerikiečių dainininkas ir prodiuseris[5] (m. 2003 m.).
- Jošio Kikugava, buvęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs Japonijos rinktinėje (m. 2022 m.).
- 1961 m. – Mylene Farmer, garsi prancūzų dainininkė ir dainų kūrėja. Ji yra visų laikų sėkmingiausia prancūziškai įrašinėjusi dainininkė, pardavusi apie 25 mln. įrašų.
- 1966 m. – Ben Folds, amerikiečių muzikantas[6].
- 1972 m. – Jason Michael Statham, anglų aktorius, geriausiai žinomas vaidmenimis Guy Ritchie kriminaliniuose filmuose Lock, Stock and Two Smoking Barrels, Revolveris ir Snatch. Statham taip pat buvo pakviestas vaidinti antraeilį vaidmenį JAV filme Itališkas apiplėšimas, pagrindinius vaidmenis filmuose Transporteris, Transporteris 2, Transporteris 3, Adrenalinas, Banko apiplėšimas, Death Race ir Karas .
- 1973 m. – Paul Walker, JAV aktorius, šlovę pelnęs po filmo „Greiti ir įsiutę“.
- 1974 m. – Nuno Jorge Pereira Silva Valente, futbolininkas, Portugalijos rinktinės gynėjas, šiuo metu esantis be klubo.
- 1980 m.:
- Sean Burroughs, beisbolo žaidėjas.
- Yao Ming, Kinijos krepšininkas žaidžiantis Hiustono „Rockets“ klube. Vienintelis azijietis NBA naujokų biržoje pakviestas pirmuoju numeriu.
- 1982 m.:
- Mula Mohamedas Havaras, kurdų kilmės Irako futbolininkas. Saugo pozicijoje žaidžia nacionalinėje rinktinėje.
- Zoranas Planiničius, Kroatijos krepšininkas rungtyniaujantis Maskvos srities „Chimki“ komandoje.
- 1983 m. – Milena Markovna Kunis, amerikiečių aktorė.
- 1986 m. – Emmanuelle (Emmy) Grey Rossum, amerikiečių aktorė.
Mirtys
- 1185 m. – Andronikas I Komninas, 1183–1885 m. Bizantijos imperatorius (g. 1122 m.).
- 1929 m. – Rainis, teisininkas, politinis veikėjas, Latvijos liaudies poetas, dramaturgas, lietuvių literatūros vertėjas į latvių kalbą (g. 1865 m.).
- 1941 m. – Jekaterina Zelenko, karo lakūnė, vienintelė moteris pasaulyje, atlikusi oro taraną. [Tarybų Sąjungos Didvyrė (g. 1916 m.).
- 1967 m.:
- Vladimiras Bartolas, slovėnų rašytojas, labiausiai žinomas dėl romano „Alamutas“, kuris buvo išleistas 1938 metais. Romanas išverstas į daugelį užsienio kalbų ir skaitomas visame pasaulyje (g. 1903 m.).
- Vladimiras Bartolas, slovėnų rašytojas, labiausiai žinomas dėl romano „Alamutas“, kuris buvo išleistas 1938 metais. Romanas išverstas į daugelį užsienio kalbų ir skaitomas visame pasaulyje (g. 1903 m.).
- 1964 m. – Sergiusz Piasecki, lenkų rašytojas, žvalgas, karo metais gyveno ir veikė Vilniuje (g. 1901 m.).
- 1995 m. – Džonas Grehemas Daglas Klarkas, anglų archeologas (g. 1907 m.).
- 2009 m. – Norman Ernest Borlaug, JAV žemės ūkio mokslų daktaras, humanitaras, Nobelio taikos premijos laureatas, Žaliosios revoliucijos pradininkas, naujų produktyvesnių ir ligoms atsparių javų veislių kūrėjas (g. 1914 m.).
- 2024 m. – John Haglelgam, antrasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas (g. 1949 m.).[7]
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.