Kretingos rajono savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurės vakaruose, Žemaitijos (maža pietinė dalis – Mažosios Lietuvos) etnografiniame regione,^[2] pasienyje su Latvija. Centras – Kretinga.

Kretingos rajono savivaldybė
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Administracinis centras	Kretinga
Seniūnijų skaičius	9
Įkūrimo data	1950 m.
Meras	Antanas Kalnius
Gyventojų (2021)	37 639[1]
Plotas	989 km²
Tankumas (2021)	38 žm./km²
Aukščiausia vieta	108 m
Tinklalapis	kretinga.lt
Vikiteka	Kretingos rajono savivaldybėVikiteka

Savivaldybės teritorijoje veikia 3 ligoninės, 7 ambulatorinės gydymo įstaigos, 16 medicinos punktų, 2 vaikų globos, laikino gyvenimo, pagyvenusių žmonių globos įstaigos. Yra 12 katalikų, 1 evangelikų liuteronų bažnyčia, 20 kultūros centrų, 23 bibliotekos. Savivaldybėje yra Kretingos muziejus, vyskupo M. Valančiaus gimtinės (Nasrėnai), Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos istorijos muziejai, Orvidų sodyba muziejus (Gargždelėje).

Geografija

Savivaldybės vakarinė dalis yra Pajūrio žemumoje, rytinė – Vakarų Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausia vieta (108 m) yra šiaurės rytuose, prie Žeimių, žemiausia (7 m) – prie Palangos miesto ribos. Per savivaldybės teritoriją eina Vilniaus–Klaipėdos geležinkelis, plentai  A11  Šiauliai–Palanga , Gargždai–Kretinga, Kretinga–Skuodas, Klaipėda–Kretinga.

Klimatas

Sausio vidutinė temperatūra -3,5 °C, liepos 16,7 °C. Per metus iškrinta 823–839 mm kritulių.

Vandenys

Vidaus vandenys užima 2,25 proc. rajono savivaldybės teritorijos. Savivaldybės pietrytine dalimi teka Minija, šiaurės rytine – jos intakas Salantas, vidurine – Akmena, pasienyje su Latvija į Baltijos jūrą įteka Šventoji, telkšo Kašučių ežeras ir 30 tvenkinių, iš jų didžiausias – Lazdininkų tvenkinys. Sąrašas: Kretingos rajono ežerai

Miškai ir dirvožemiai

Miškingumas 35 proc. Didžiausi miškai – Vaineikių, Šventosios, Mikoliškių, Rubulių. Auga daugiausia pušynai, eglynai, mišrieji miškai, juose daug beržų ir drebulių.

Savivaldybės teritorijos viduriniąja dalimi tarp Akmenos, Salanto ir Minijos upių, nuo šiaurinės iki pietinės ribos tęsiasi išplautžemių juosta, į rytus nuo jos ir pietvakarinėje dalyje – daugiausia balkšvažemiai. Yra palvažemių, šlynžemių, durpžemių, smėlžemių.

Saugomos teritorijos

Kretingos rajono savivaldybei priklauso Salantų regioninio parko dalis, Sūdėnų botanikos zoologijos draustinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Kartenalės entomologinis draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis. Rajonas garsėja Tiškevičiaus rūmais su žiemos sodu, pranciškonų vienuolynu, Orvydų sodybos muziejumi.^[3]

Gamtos paminklai:

• botaniniai – Grūšlaukės, Galdiko, Vaineikupio ąžuolai, Salantų kaštonas
• geologiniai akmenys – Daubos kūlis, Kūlių Bobelė, Laumės Lova, Pelėkių akmuo

Istoriniai paminklai:

• Andulių piliakalnis, Dauginčių piliakalnis, Ėgliškių pilkapynas, Imbarės piliakalnis, Įpilties piliakalnis, Joskaudų piliakalnis, Kartenos piliakalnis, Kačaičių piliakalnis, Kretingos dvaras, Kurmaičių kapinynas, Kurmaičių piliakalnis, Laivių piliakalnis, Martynaičių piliakalnis, Nagarbos piliakalnis, Rūdaičių piliakalnis, Sauserių piliakalnis, Valėnų piliakalnis.

• 
  Kraštovaizdis ties Rūdaičiais
• 
  Akmena
• 
  Ąžuolynas prie Raguviškių
• 
  Senosios Įpilties (Aukuro) akmuo

Istorija

	Kretingos rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Kretingos apskrities 29 apylinkių ir Klaipėdos apskrities 1 apylinkės. 1950–1953 m. priklausė Klaipėdos sričiai. 1951 m. Palanga pertvarkyta į srities pavaldumo miestą ir rajonui nebepriklauso. 1959 m. prijungta panaikinto Salantų rajono 5 apylinkės ir Salantai. 1968 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. vietoje Kretingos rajono įsteigta Kretingos rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-12 įsteigtos 72 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	782		30 apylinkių	2 miestai (Kretinga, Palanga)
1954 m. (Išsamiau)			14 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	759	39 282	14 apylinkių	1 miestas
1962 m.	1033		18 apylinkių	2 miestai (Kretinga, Salantai)
1963 m. (Išsamiau)			10 apylinkių
1967 m.	1033	39600
1970 m. (Išsamiau)	1000	42 086	10 apylinkių	2 miestai
1972 m. (Išsamiau)	990		9 apylinkės	2 miestai, 2 miesteliai (Darbėnai, Kartena), 197 kaimai, 13 kaimų dalių, 3 viensėdžiai, 4 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m. (Išsamiau)	997	41 700	9 apylinkės	2 miestai, 2 miesteliai, 197 kaimai, 13 kaimų dalių, 3 viensėdžiai, 4 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m. (Išsamiau)		42 658	8 apylinkės	2 miestai, 217 kaimo vietovių
1985 m. (Išsamiau)	991		8 apylinkės	2 miestai, 2 miesteliai, 189 kaimai, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 2 viensėdžiai
1989 m. (Išsamiau)	991	44 152	6 apylinkės	2 miestai, 191 kaimo vietovė
2001 m. (Išsamiau)	989	45 688	6 kaimo seniūnijos	2 miestai, 2 miesteliai, 190 kaimų, 1 viensėdis, 1 glžk. stoties gyvenvietė, 4 kaimų dalys [4]
2009 m. (Išsamiau)			8 seniūnijos ir 72 seniūnaitijos	2 miestai, 2 miesteliai, 188 kaimai, 1 viensėdis, 1 glžk. stoties gyvenvietė [5]
2011 m. (Išsamiau)		41 345	8 seniūnijos	2 miestai, 2 miesteliai, 189 kaimai, 1 viensėdis, 1 glžk. stoties gyvenvietė [6]
2016 m. (Išsamiau)			8 seniūnijos	2 miestai, 2 miesteliai, 190 kaimų, 1 viensėdis, 1 glžk. stoties gyvenvietė [7]
2020 m. (Išsamiau)			9 seniūnijos	194 gyvenvietės, tarp jų – 2 miestai, 2 miesteliai, 4 herbinės gyvenvietės [8]
2021 m. (Išsamiau)		37 639	9 seniūnijos	2 miestai, 2 miesteliai, 159 kaimai, 1 viensėdis [9]

Gyventojai

Miesto gyventojų 50,6 proc. Gyventojų vidutinis tankumas 46,6 žm./km². 89,5 proc. savivaldybės gyventojų yra katalikai, 1,1 proc. evangelikai liuteronai, 0,5 proc. – stačiatikiai, taip pat gyvena evangelikai reformatai, sentikiai ir kt.

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2005 m.	2011 m.sur.[10]	2012 m.	2014 m.	2021 m.sur.
39 282	42 086	42 658	44 152	45 688	45 964	40 982	40 880	40 147	37 639

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 41 345 žmonės:[11] Lietuviai – 98,36% (40667); Rusai – 0,75% (311); Ukrainiečiai – 0,12% (50); Baltarusiai – 0,08% (33); Latviai – 0,07% (27); Vokiečiai – 0,06% (24); Kiti – 0,56% (233).

2001 m. gyveno 45 688 žmonės:[12] Lietuviai – 98,64% (45066); Rusai – 0,71% (326); Ukrainiečiai – 0,13% (58); Baltarusiai – 0,09% (42); Latviai – 0,08% (35); Vokiečiai – 0,07% (30); Kiti – 0,29% (131).

Gyvenvietės

Darbėnai

Kartena

KRETINGA

Kūlupėnai

Raguviškiai

SALANTAI

Vydmantai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

• 2 miestai – Kretinga ir Salantai;
• 2 miesteliai – Darbėnai ir Kartena;
• 196 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

1. Kretinga – 17249
2. Vydmantai – 1627
3. Padvariai – 1481
4. Salantai – 1272
5. Kretingsodis – 1210
6. Darbėnai – 1203
7. Kūlupėnai – 1035
8. Kartena – 763
9. Rubuliai – 672
10. Kluonaliai – 654

Ekonomika

Visoje savivaldybėje pagaminama 0,9 % Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.). Išvystytas medienos apdirbimas, baldų gamyba (bendrovė „Akmena“), tekstilės dirbinių, alaus, kombinuotųjų pašarų, lesalų bei baltyminių vitamininių papildų gamyba („Kretingos grūdai“), linų perdirbimas („Žemaitijos linai“), žuvų apdirbimas („Ostsee Fish Kretinga“), statyba („Damba“, „Ringesta“, „Edija“). Bendrovė „Genčių nafta“ eksploatuoja naftą, „Tyras“ – Kalniškių durpyną (ruošia kraikines, kompostines durpes, t. p. durpes kurui). „Žemaitijos granitas“ ruošia skaldą, žvyrą ir kt. akmens produkciją. Didžiausias pramonės centras – Kretinga.^[13]

2010 m. pabaigoje Kretingos rajone veikė 5 vėjo elektrinių parkai, o bendras veikiančių vėjo elektrinių skaičius buvo 55 (ir 1 statoma).^[14]

Žemės ūkis

Kurmaičiuose yra bendrovės „Vievio paukštynas“ filialas, Kluonaliuose auga vaismedžių medelynas. Žemės ūkio naudmenos užima 53,6 % A ploto, iš jų 87,1 % ariamoji žemė, 10,6 % – pievos ir natūralios ganyklos, 2,4 % – sodai ir uogynai (2005 m.) 52,5 % pasėlių užima javai, 25,4 % – daugiametės žolės, 5,4 % – bulvės.

Savivaldybės teritorijoje užauginama 8,0 % visų Lietuvos linų, 2,0 % – bulvių, 1,9 % – daržovių, 1,1 % -javų (2005 m.) 2004 m. pagaminta 1,7 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,7 % pieno), surinkta 7,1 % kiaušinių. Veisiama 1,5 % Lietuvos galvijų, 1,2 % kiaulių, 1,1 % arklių, 1,1 % avių ir ožkų (2005 m.) Bendrovėje „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ veisia lapės ir audinės.

Administracija

Savivaldybės seniūnijos

Atstovaujamoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kretingos rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Savivaldybėje yra 9 seniūnijos (skliausteliuose – centrai):

• Darbėnų seniūnija (Darbėnai),
• Imbarės seniūnija (Salantai),
• Kartenos seniūnija (Kartena),
• Kretingos miesto seniūnija (Kretinga),
• Kretingos seniūnija (Kretinga),
• Kūlupėnų seniūnija (Kūlupėnai),
• Salantų miesto seniūnija (Salantai),
• Vydmantų seniūnija (Vydmantai),
• Žalgirio seniūnija (Raguviškiai).

Partnerystės ryšiai

Miestai, su kuriais Kretingos rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:

• Viljandis, Estija

Švietimas ir ugdymas

Savivaldybėje veikia 2 meno, sporto mokyklos, 1 darželis-mokykla, vaikų darželis, 6 lopšeliai-darželiai, 2 pradinės mokyklos, 3 pradinio ugdymo skyriai.

Kretingos rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

• Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija
• Salantų gimnazija
• Darbėnų gimnazija
• Kretingos Marijono Daujoto pagrindinė mokykla
• Kretingos Simono Daukanto pagrindinė mokykla
• Kartenos pagrindinė mokykla – daugiafunkcis centras
• Vydmantų vidurinė mokykla
• Grūšlaukės pagrindinė mokykla
• Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė mokykla
• Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla
• Baublių mokykla-daugiafunkcis centras
• Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyrius
• Kretingos suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras
• VšĮ Pranciškonų gimnazija