2004 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: XX amžius - XXI amžius - XXII amžius | |
| 3 tūkstantmetis | |
Tai taip pat:
- Tarptautiniai techonologijos metai;
- Tarptautiniai ryžių metai;
- Tarptautiniai išsilavinimo per sportą metai.
2004 m. rinkimai buvo surengti 73 šalyse.
Įvykiai
- Sausio 9 d. – Santarvės ordinas įteiktas Lietuvos dailės muziejaus direktoriui, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkui menotyrininkui Romualdui Budriui;
- Sausio 13 d. – 15-ąjį jubiliejų šventė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus;
- Sausio 19 d.:
- Lietuvoje pradėjo veikti Lietuvos integruota tarpbankinių atsiskaitymų sistema;
- Lietuvos komerciniai bankai pakeitė visų savo klientų sąskaitų numeraciją pagal tarptautinį IBAN standartą;
- Sausio 21 d.:
- Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis aplankė Irake tarnaujančius Lietuvos karius ir su šioje šalyje dislokuotų dalinių vadais aptarė tolesnį bendradarbiavimą;
- Vyriausybės nutarimu kovo 11-ąją valstybės vėliava šalyje turi būti keliama ir prie gyvenamųjų namų bei nevalstybinių pastatų;
- Sausio 24 d. – Senovės baltų tikėjimo atstovai minėjo senovės lietuvių Naujųjų metų pradžią – gamtos žadinimo šventę Pusiaužiemį;
- Sausio 26 d. – užsienio reikalų ministras Antanas Valionis baigė oficialų vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vašingtone jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Kolinu Pauelu (Colin Powell), kitais aukštais pareigūnais;
- Sausio 27 d. – Seimas ratifikavo Tarptautinę konvenciją Dėl kovos su pinigų padirbinėjimu;
- Sausio 28 d. – Kauno medicinos universiteto klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta kraujo valymo procedūra – selektyvi imunosorbcija. Ši procedūra atliekama tik keliuose didžiuosiuose Europos medicinos centruose;
- Sausio 31 d. – „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ 2003 m. „Tolerancijos žmogumi“ paskelbė žurnalistą Algimantą Čekuolį.
- Vasario 10 d. – Kėdainių rotušė – viena iš trijų autentiškiausių lietuvoje išlikusių senųjų rotušių – pradėjo savo 350 metų paminėjimo renginius;
- Vasario 12 d. – visų 50 JAV valstijų vicegubernatoriai Lietuvos ambasadoje Vašingtone dalyvavo priėmime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16 paminėti;
- Vasario 18 d. – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse kraujagyslių neinvazinės diagnostikos skyrius;
- Vasario 21 d. – pradėjo veikti interneto portalas Bernardinai.lt.
- Kovo 13 d. – tiesioginis televizijos tiltas „Kristus-Europos viltis“ sujungė Vatikaną ir dešimt į Europos Sąjungą stojančių valstybių, tarp jų ir Lietuvą;
- Kovo 29 d. – Lietuva tapo NATO nare.
- Balandžio 6 d. – įvyko pirmoji Europoje prezidento apkaltos procedūra, kada atstatydintas buvo Rolandas Paksas;
- Balandžio 13 d. – Seimas pritarė Konstitucijos pataisai, nustatančiai fiksuotą parlamento rinkimų datą (antrąjį spalio sekmadienį).
- Gegužės 1 d.:
- Lietuva priimta į Europos Sąjungą
- BTV pirmoji pradėjo naudoti N-7 ženklą, naudojamą apibrėžti auditoriją kaip vyresnę nei 7 metų:
- atidarytas Europos bokštas – aukščiausias Baltijos šalyse dangoraižis;
- Lietuva priimta į Europos Sąjungą
- Gegužės 17 d. – Japonijos vyriausybė Lietuvos muzikos akademijai skyrė 48 milijonus jenų naujiems muzikos instrumentams.
- Birželio 27 d. – Valdas Adamkus išrinktas Lietuvos Prezidentu.
- Liepos 27 d. – Vyriausioji rinkimų komisija panaikino korupcija įtariamų Seimo narių Vytenio Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko ir Arvydo Vydžiūno mandatus, remdamasi jų atsistatydininimo pareiškimais. Įgaliojimai galioti nustojo liepos 28.
- Rugpjūčio 23 d. – disko metikas Virgilijus Alekna Atėnuose pagerino olimpinį rekordą ir laimėjo antrą olimpinį aukso medalį karjeroje.
Mirtys
| Mirtys |
- Sausio 1 d.:
- Gediminas Tamošiūnas, Lietuvos dailininkas tapytojas, skulptorius, Lietuvos laisvės kovų dalyvis (g. 1927 m.).
- Laima Skerstonaitė, Lietuvos dailininkė grafikė (g. 1926 m.).
- Sausio 4 d. – Leonas Jasiulis, Lietuvos dailėtyrininkas, pedagogas (g. 1932 m.).
- Sausio 10 d. – Antanas Gaičiūnas, prieškario Lietuvos cirko artistas (g. 1916 m.).
- Sausio 25 d. – Leonas Gineitis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, filosofas, rašytojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1949 m. baigė Vilniaus universitetą. 1966 m. humanitarinių mokslų daktaras. 1952–2001 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Tyrė senąją ir XIX a. lietuvių literatūrą. Paskelbė filosofijos miniatiūrų ir aforizmų rinkinių.[1] (g. 1920 m.).
- Sausio 27 d. – Kostas Birulis, Lietuvos inžinierius (g. 1925 m.).
- Vasario 15 d. – Pranas Sližys, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1915 m.).
- Vasario 16 d. – Irena Černiauskienė, poetė, visuomenės veikėja, Semeliškių vidurinės mokyklos direktorė (iki 2004 m.) (g. 1949 m.).
- Vasario 17 d. – Vytautas Kubilius, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius (g. 1926 m.).
- Kovo 6 d. – Jonas Tatoris, Lietuvos menotyrininkas, architektūros istorikas (g. 1925 m.).
- Kovo 11 d. – Vladas Bulavas, Lietuvos inžinierius elektrikas, bibliotekininkas, technologijos mokslų daktaras (g. 1936 m.).
- Kovo 17 d.:
- Antanas Skirius, Lietuvos žurnalistas, leidėjas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1911 m.).
- Valerijus Čekmonas, Lietuvos kalbininkas, slavistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1937 m.).
- Kovo 22 d. – Emilis Jokūbas Trečiokas, žurnalistas, literatas, kraštotyrininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1938 m.).
- Kovo 24 d. – Vytautas Aleksandras Jonynas, Lietuvos literatūros kritikas (g. 1918 m.).
- Kovo 25 d. – Stasys Sakalauskas, lietuvių diplomatas, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius (g. 1946 m.).
- Kovo 27 d. – Alė Kalvaitytė-Velbasienė, Elena Kalvaitytė-Morkūnienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. 1908 m.).
- Balandžio 4 d. – Algirdas Landsbergis, Lietuvos dramaturgas, prozininkas, žurnalistas (g. 1924 m.).
- Balandžio 9 d. – Paulius Jurkus, Lietuvos rašytojas, žurnalistas, beletristas, redaktorius, meno kritikas, dailininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas (g. 1916 m.).
- Balandžio 10 d. – Juozas Chlivickas, Lietuvos žurnalistas, dramaturgas, vertėjas, redaktorius (g. 1919 m.).
- Balandžio 16 d. – Vlada Mikštaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas), režisierė, pedagogė (g. 1924 m.).
- Balandžio 23 d. – Vytautas Mikalauskas, lietuvių kompozitorius, pianistas (g. 1930 m.).
- Balandžio 26 d. – Henrikas Šablevičius, lietuvių kino režisierius, dokumentinio kino kūrėjas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros įkūrėjas (g. 1930 m.).
- Gegužės 8 d. – Nijolė Iešmantaitė, Lietuvos gydytoja mikrobiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1922 m.).
- Gegužės 16 d. – Stasys Biziulevičius, Lietuvos gydytojas parazitologas, medicinos istorikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1919 m.).
- Gegužės 17 d. – Mykolas Steponas Naujokaitis, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas, Tautos Tarybos narys, antinacistinės rezistencijos dalyvis (g. 1915 m.).
- Gegužės 18 d. – Albina Simokaitytė-Tumkevičienė, teatro aktorė (g. 1923 m.).
- Gegužės 19 d. – Algimantas Antanas Naujokaitis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1932 m.).
- Gegužės 20 d. – Regina Grigorovaitė-Jurkūnienė, Lietuvos baleto artistė (g. 1926 m.).
- Gegužės 26 d. – Nikolajus Steponavičius Černychas, TSRS ir Lietuvos astronomas. Atrado 537 asteroidų (g. 1931 m.).
- Birželio 6 d. – Jadvyga Monstvilaitė, Lietuvos biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1919 m.).
- Birželio 8 d.:
- Janina Akstinavičienė, pedagogė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja (g. 1954 m.).
- Jonas Bulota, Lietuvos žurnalistas, literatūrologas, pedagogas, satyrų autorius (g. 1923 m.).
- Birželio 18 d. – Nijolė Kristina Gailiūtė–Sadukienė, Lietuvos lėlių teatro aktorė (g. 1936 m.).
- Liepos 7 d. – Jonas Baltušis, lietuvių bibliotekininkas (g. 1926 m.).
- Liepos 11 d. – Ramūnas Bradūnas, žurnalistas, muzikantas, grupės „Juodos rožės“ įkūrėjas ir vokalistas (g. 1975 m.).
- Liepos 19 d. – Leonas Jonaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, bibliofilas, ekslibrisų kolekcininkas, technologijos mokslų daktaras (g. 1938 m.).
- Liepos 20 d. – Valdemaras Martinkėnas, Lietuvos futbolininkas, vienas žymiausių šalies vartininkų (g. 1965 m.).
- Liepos 28 d. – Valerija Gruodytė-Ratkevičienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė, pedagogė (g. 1916 m.).
- Liepos 31 d. – Edmundas Arbas-Arbačiauskas, Lietuvos architektas, dailininkas (g. 1915 m.).
- Rugpjūčio 17 d. – Česlovas Krivaitis, lietuvių katalikų dvasininkas, Širvintų krašto garbės pilietis (g. 1921 m.).
- Rugpjūčio 23 d.:
- Henrikas Jurgis Šimoliūnas, ūkininkas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1936 m.).
- Povilas Aksomaitis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, politinis veikėjas, signataras (g. 1938 m.).
- Rugpjūčio 26 d. – Vytautas Astrauskas, Lietuvos gydytojas patologas fiziologas, reumatologas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1927 m.).
- Rugsėjo 3 d. – Aleksandras Krukauskas, Lietuvos sporto žurnalistas, redaktorius (g. 1939 m.).
- Rugsėjo 6 d. – Vladas Šimkus, Lietuvos rašytojas, vertėjas (g. 1936 m.).
- Rugsėjo 12 d.:
- Antanas Sabaliauskas-Sabalis, Lietuvos teisininkas, žurnalistas, redaktorius (g. 1907 m.).
- Kazimieras Vytautas Kryževičius, tremtinys, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1930 m.).
- Rugsėjo 16 d. – Leonas Lešinskas, Lietuvos kunigas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1924 m.).
- Rugsėjo 28 d. – Vytautas Valius, Lietuvos dailininkas, grafikas, tapytojas (g. 1930 m.).
- Spalio 5 d. – Liudvikas Ruikas, Lietuvos fotožurnalistas, redaktorius, fotografas menininkas (g. 1938 m.).
- Spalio 9 d. – Eduardas Chlomauskas, Lietuvos architektas, dailininkas (g. 1927 m.).
- Spalio 10 d. – Jonas Daukšas, inžinierius, technikos mokslų daktaras, LTSR nusipelnęs komunalinio ūkio darbuotojas (g. 1922 m.).
- Spalio 12 d. – Kazimieras Naruševičius, tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys (g. 1920 m.).
- Spalio 16 d. – Vytautas Majauskas, Lietuvos gydytojas psichiatras, visuomenės veikėjas, daktaras (1948 m.) (g. 1918 m.).
- Spalio 19 d. – Anatolijus Ligeika, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas (g. 1943 m.).
- Lapkričio 8 d. – Ona Grinkevičienė, Lietuvos gydytoja pediatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1924 m.).
- Lapkričio 10 d. – Ipolitas Užkurnys, Lietuvos medžio drožėjas, poetas, pasakorius (g. 1926 m.).
- Gruodžio 8 d. – Jonas Žukas, vargonininkas virtuozas, pedagogas (g. 1907 m.).
- Gruodžio 11 d. – Henrikas Rimkus, kraštotyrininkas, etnografas, žurnalistas, Lietuvos ir Alytaus politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1958 m.).
- Gruodžio 15 d. – Pranas Kulikauskas, vienas žymiausių Lietuvos archeologų, daugelio archeologų mokytojas, humanitarinių mokslų daktaras.[2] (g. 1913 m.).
- Gruodžio 30 d. – Liudgardas Maculevičius, Lietuvos kino režisierius, scenaristas (g. 1917 m.).
- Antanas Vitkus, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1938 m.).
- Jonas Bielskis, pedagogas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1938 m.).
Įvykiai
- Sausio 1 d. – Nyderlandų užsienio reikalų ministras Japas de Hopas Šeferis tampa NATO generalinio sekretoriumi;
- Sausio 4 d. – Marse nusileido marsomobilis Spirit;
- Sausio 22 d. – Dėl paukščių gripo plitimo Pietų Azijoje, Europos Sąjunga uždraudė paukštienos importą iš Tailando;
- Sausio 25 d.:
- Marse, Meridiano lygumoje nusileido marsomobilis Opportunity;
- Micheilas Saakašvilis tampa Gruzijos prezidentu.
- Vasario 5 d. – atsistatydino Latvijos ministras pirmininkas Einaras Repšė;
- Vasario 6 d. – Maskvoje savižudis susisprogdino metro traukinyje, žuvo 41 žmogus;
- Vasario 13 d. – Pietų Korėjos mokslininkai pranešė apie 30 žmogaus embrionų klonavimą;
- Vasario 20 d. – parlamento rinkimai Irane; daugeliui liberaliai nusiteikusių kandidatų buvo neleista dalyvauti rinkimuose, dalyvavimas rinkimuose nukrito iki 50 %;
- Vasario 26 d. – JAV panaikina apribojimus keliauti į Libiją, galiojusius 23 metus. Lėktuvo katastrofoje žuvo Makedonijos prezidentas Borisas Trajkovskis.
- Kovo 1 d. – Haityje išsilaipina tarptautinės taikos palaikymo pajėgos;
- Kovo 9 d. – Latvijos premjeru tampa Indulis Emsis;
- Kovo 11 d. – Teroristinės atakos metu Madride žuvo 190 žmonių;
- Kovo 14 d. – Vladimiras Putinas patvirtinamas antrai prezidento kadencijai. Michailas Fradkovas tampa ministru pirmininku;
- Kovo 15 d. – Ispanijos vyriausybė paskelbia, kad atšauks 1300 savo karių iš Irako;
- Kovo 29 d. – didžiausia organizacijos istorijoje NATO plėtra priimant Bulgariją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją.
- Balandžio 3 d. – Madrido daugiabutyje sprogus bombai žuvo vienas policininkas ir penki teroristai, įtariami dalyvavę kovo 11 traukinių sprogdinimuose;
- Balandžio 17 d. – Slovakijos prezidentu tampa Ivanas Gašparovičius. Chosė Luis Zapatero (José Luis Zapatero) tampa Ispanijos premjeru;
- Balandžio 21 d. – Mordechai Vanunu, kuris pasauliui atskleidė Izraelio branduolinio ginklo kūrimo programą XX a. devintame dešimtmetyje, paleistas iš kalėjimo po 18 m. bausmės atlikimo už išdavystę;
- Balandžio 22 d. – Prancūzijoje uždaroma paskutinė anglies kasykla, taip užbaigiant 300 metų angliakasybos istoriją;
- Balandžio 25 d. – Austrijos premjeru tampa Heincas Fišeris (Heinz Fischer);
- Balandžio 27 d. – prisiekia Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Thabo Mbeki;
- Balandžio 28 d. – Makedonijos prezidentu tampa Branko Crvenkovski.
- Gegužės 1 d. – į Europos Sąjungą priimama 10 naujų narių – Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija;
- Gegužės 6 d. – parodytas paskutinis dešimtmetį rodyto serialo Draugai epizodas;
- Gegužės 9 d. – Susprogus minai po svarbių asmenų (VIP) tribūna per Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo šventinį paradą Grozne žuvo prorusiškas Čečėnijos prezidentas Achmadas Kadyrovas.
- Birželio 13 d. – Europarlamento rinkimai;
- Birželio 21 d. – SpaceShipOne tapo pirmu privačiai finansuojamu erdvėlaiviu, sugebėjusių pakilti į kosmosą.
- Liepos 1 d. – Cassini-Huygens erdvėlaivis pasiekia Saturną;
- Liepos 4 d. – Europos futbolo čempionais pirmą kartą istorijoje tampa Graikijos rinktinė;
- Liepos 8 d. – Heinz Fischer (g. 1938 m., Grace, Štirijoje, Austrijoje), išrinktas Austrijos prezidentu.
Cunamio sunaikintas kaimas netoli Sumatros - Lapkričio 12 d. – „The Times“ dienraštyje pradėti spausdinti Sudoku galvosukiai, vėliau greitai išpopuliarėję Vakarų šalyse.
- Gruodžio 26 d. – Tūkstančiai žmonių žuvo Pietryčių Aziją užklupus milžiniškoms cunamio bangoms, kurias sukėlė 8,9 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas. Daugiausiai aukų – Indonezijoje, Šri Lankoje, Indijoje ir Tailande. Į stichinės nelaimės zoną taip pat pateko Malaizija, Maldyvų salos, Mianmaras ir Bangladešas.
Gimtadieniai
- Sausio 21 d. – Ingrida Aleksandra, Norvegijos princesė.
Mirtys
| Mirtys |
- Sausio 24 d. – Kalevis Sorsa, žymus politinis veikėjas, keturis kartus Suomijos ministras pirmininkas (g. 1930 m.).
- Vasario 11 d. – Ryszard Jerzy Kukliński, lenkų karininkas (pulkininkas), CŽV agentas (slapyvardis Jack Strong) (g. 1930 m.).
- Vasario 25 d. – Jurijus Ozerovas, žymus Rusijos krepšininkas ir treneris (g. 1928 m.).
- Kovo 15 d. – John Anthony Pople, 1998 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (g. 1925 m.).
- Balandžio 10 d. – Jacek Kaczmarski, lenkų poetas, prozininkas, dainininkas, dainų tekstų kūrėjas (g. 1957 m.).
- Balandžio 19 d. – John Maynard Smith, britų biologas, dirbęs genetikos ir evoliucijos teorijos srityse. Mokslininko žymiausi pasiekimai yra žaidimų teorijos pritaikymas evoliucijai, darbai lyčių evoliucijos srityje (g. 1920 m.).
- Gegužės 27 d. – Franz Klein, vokiečių teisininkas, teisėjas, teisėtyrininkas mokestininkas, Vokietijos Federalinio Finansų Teismo (BFH) pirmininkas (g. 1929 m.).
- Birželio 5 d. – Ronaldas Vilsonas Reiganas, 40-asis JAV prezidentas (1981–1989 metais) ir 33-asis Kalifornijos gubernatorius (1967–1975 metais) (g. 1911 m.).
- Birželio 24 d. – Karlosas Lakostė, buvęs Argentinos karinių jūros pajėgų viceadmirolas ir laikinasis de facto prezidentas (1981 m. gruodžio 11 – 22 d.) valdant karinei chuntai (g. 1929 m.).
- Liepos 1 d. – Marlonas Brando, amerikiečių aktorius, Oskarų premijos laureatas, laikomas vienu geriausių XX amžiaus aktorių (g. 1924 m.).
- Liepos 4 d. – Andrianas Nikolajevas, rusų kosmonautas[4] (g. 1929 m.).
- Liepos 21 d. – Edward B. Lewis, 1995 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (g. 1918 m.).
- Liepos 28 d. – Fransis Haris Komptonas Krikas, anglų biochemikas ir genetikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1916 m.).
- Rugpjūčio 2 d. – Abdulla Edriss Ebrahim, Libijos politikas, Pan-Afrikos parlamento narys.
- Rugpjūčio 3 d. – Henri Cartier-Bresson, XX a. fotomenininkas, dar vadinamas fotožurnalistikos tėvu, „lemiamo momento“ fotografas (g. 1908 m.).
- Rugpjūčio 4 d. – Robert Yewdall Jennings, britų teisininkas, teisėtyrininkas tarptautinininkas, Kembridžo universiteto Whewell tarptautinės teisės katedros profesorius (1955–1982), Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas (1982–1995), teismo pirmininkas (1991–1994) (g. 1913 m.).
- Rugpjūčio 12 d. – Godfrey Newbold Hounsfield, 1979 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (g. 1919 m.).
- Rugpjūčio 13 d. – Julia Child, amerikiečių virėja, rašytoja, televizijos asmenybė. Ji supažindino amerikiečius su prancūzų virtuve ir gaminimo technika. Ji parašė daugybę gaminimo knygų, sukūrė televizijos programų (geriausiai žinoma The French Chef, kuri pasirodė 1963 m.). Žinomiausia knyga – Mastering the Art of French Cooking, išleista 1961 m. 2009 m. Nora Ephron sukūrė filmą Julie ir Julia, kuriame Julią Child vaidina Meryl Streep (g. 1912 m.).
- Rugpjūčio 14 d. – Česlovas Milošas, lietuvių kilmės lenkų rašytojas, poetas, literatūros mokslininkas. 1953 m. apdovanotas Europos literatūros premija „Prix Littéraire Européen“. 1980 m. tapo Nobelio literatūros premijos laureatu. Pasaulio tautų teisuolis (g. 1911 m.).
- Rugpjūčio 15 d. – Sune Karl Bergström, 1982 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (g. 1916 m.).
- Rugsėjo 1 d. – Fricis Dziesma, latvių poetas, žurnalistas, bibliotekininkas (g. 1906 m.).
- Rugsėjo 19 d. – Edis Adamsas, JAV fotografas, pasižymėjęs politikų ir žvaigždžių portretais, fotožurnalistu dirbęs trylikoje karų, už Vietnamo karo metu padarytą fotografiją apdovanotas Pulicerio premija (g. 1933 m.).
- Rugsėjo 24 d. – Françoise Sagan, prancūzų rašytoja ir dramaturgė. Jos slapyvardis paimtas iš M. Prusto romano veikėjos princesės de Sagan. 1985 m. apdovanota Monako kunigaikščio premija už indėlį į literatūrą (g. 1935 m.).
- Spalio 5 d. – Maurice Hugh Frederick Wilkins, 1962 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (g. 1916 m.).
- Spalio 8 d. – Jacques Derrida, alžyriečių kilmės prancūzų filosofas, dekonstruktyvizmo koncepcijos autorius. Jo plačios apimties darbai padarė didelę įtaką kontinentinei filosofijai, prancūzų filosofijai ir literatūros teorijai (g. 1930 m.).
- Spalio 10 d. – Christopher D’Olier Reeve, JAV aktorius, prodiuseris, režisierius ir rašytojas. Išgarsėjo atlikdamas pagrindinį vaidmenį filme Superman (g. 1952 m.).
- Lapkričio 2 d. – Theo van Gogh, olandų režisierius, televizijos laidų rengėjas, publicistas ir aktorius (g. 1957 m.).
- Lapkričio 3 d. – Sergejus Žoltokas, Latvijos ledo ritulio puolėjas (g. 1972 m.).
- Lapkričio 11 d. – Yasser Arafat, Palestinos išsivadavimo organizacijos „Al Fatah“ įkūrėjas bei vadovas (g. 1929 m.).
- Lapkričio 19 d. – John Robert Vane, 1982 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (g. 1927 m.).
- Gruodžio 19 d. – Herbert Charles Brown, 1979 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[3] (g. 1912 m.).
- Gruodžio 29 d. – Julius Axelrod, 1970 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (g. 1912 m.).
- Gruodžio 31 d. – Žeraras Debre, prancūzų kilmės JAV ekonomistas ir matematikas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1921 m.).
- Mikaelis Ljungbergas, švedų imtynininkas (g. 1970 m.).
Nobelio premijos
- Chemijos – Aaron Ciechanover (1947–), Avram Hershko (1937–), Irwin Rose (1926–);
- Ekonomikos – Finn E. Kydland (1943–), Edward C. Prescott (1940–);
- Fizikos – David J. Gross, Hugh David Politzer, Frank Wilczek;
- Literatūros – Elfriede Jelinek;
- Medicinos – Richard Axel (1946–), Linda B. Buck (1947–);
- Taikos – Wangari Muta Maathai.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
