Vasario 12

Vasario 12 yra 43-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 322 dienos (keliamaisiais metais – 323).

Sausio – Vasaris – Kov
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
					1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28
2025

Informacija

Šventės

Vardadieniai

Aleksiejus – Benediktas – Deimantas – Deimilas – Deimilė – Elmis – Eulalė – Eulalija – Mantas – Mantmina – Mantminas – Rainoldas – Reginaldas – Renalda – Renaldas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1998 – Prezidentūroje pristatytas dokumentinis filmas „Lietuvos Respublikos prezidentai“. Jame pasakojama apie tris tarpukario Lietuvos prezidentus – Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį ir Kazį Grinių;
• 2000 – pirmą kartą per Europos dailiojo čiuožimo čempionatų istoriją apdovanojimai atiteko ir Lietuvos sportininkams. Čiuožėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas laimėjo bronzos medalius;
• 2002 – Ignalinos rajone atidaryta nauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos Tverečiaus užkarda;
• 2004 – visų 50 JAV valstijų vicegubernatoriai Lietuvos ambasadoje Vašingtone dalyvavo priėmime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16 paminėti.

Gimimo dienos

• 1870 m. – Jonas Smilgevičius, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, ekonomistas, bankininkas, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas, visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
• 1872 m. – Jurgis Arnašius, Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, poetas, politinis ir visuomenės veikėjas.^[1] (m. 1934 m.).
• 1881 m. – Juozas Dumša, lietuvių ir latvių revoliucinis veikėjas (m. 1936 m.).
• 1896 m. – Stanislovas Gruodis, SJ, Lietuvos kunigas, teologijos daktaras (m. 1990 m.).
• 1901 m. – Juozas Mikėnas, vienas žymiausių lietuvių skulptorių, moderniosios skulptūros pradininkas Lietuvoje (m. 1964 m.).
• 1902 m. – Helena Cehak-Holubovičova, Lenkijos archeologė (m. 1979 m.).
• 1910 m. – Pranė Dundulienė-Stukėnaitė, Lietuvos etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (m. 1991 m.).
• 1921 m. – Kira Katerina Daujotaitė, Lietuvos šokėja, choreografė, pedagogė. Viena išraiškos šokio pradininkių Lietuvoje.
• 1924 m. – Albertas Vytautas Misevičius, Lietuvos rašytojas, prozininkas, vienas produktyviausių lietuvių vaikiškos literatūros rašytojų (m. 1994 m.).
• 1930 m. – Vytautas Vaclovas Doniela, lietuvių filosofas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas.
• 1932 m. – Robertas Rimgaila, ilgametis Lietuvos žurnalistas (m. 2008 m.).
• 1937 m. – Edmundas Krūminis, energetikas, Lietuvos ir Visagino visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1939 m. – Valentinas Greičiūnas, inžinierius, Lietuvos sporto ir politinis veikėjas.
• 1942 m. – Marijona Dalangauskienė-Janulaitytė, kultūros darbuotoja ir chorvedė.
• 1943 m. – Sigitas Kauzonas, inžinierius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1946 m.:
  • Antanas Alseika, choro dirigentas ir pedagogas.
  • Vytas Mažėtis, inžinierius, Lietuvos ūkio, visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1947 m. – Fainšteinas Eduardas, imtynininkas ir treneris, tarptautinės klasės sporto meistras.
• 1949 m. – Kazys Visackas, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1950 m. – Viktoras Gerulaitis, Lietuvos muzikologas, muzikos švietėjas.
• 1952 m. – Algirdas Kazlauskas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1955 m.:
  • Jonas Liniauskas, poetas, knygų vaikams autorius, dabartinis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.
  • Ksaveras Turskis, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Renata Andriušienė, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1956 m.:
  • Juozas Banionis, Lietuvos istorikas, enciklopedistas, matematikas, humanitarinių mokslų daktaras.
  • Kęstutis Kubertavičius, inžinierius, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Stasys Kružinauskas, Vilkaviškio politinis veikėjas.
• 1969 m. – Vaidas Pajeda, Lietuvos ir Utenos rajono politinis veikėjas.
• 1970 m.:
  • Arūnas Starkus, „Vyno žurnalo“ leidėjas ir vyr. redaktorius, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas.
  • Petras Beresnevičius, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1798 m. – Stanislovas Augustas Poniatovskis, paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795 m.). Krokuvos kašteliono Stanislavo Poniatovskio (1676–1762 m.) ir Konstancijos Čartoriskaitės (1700–1759 m.) sūnus (g. 1732 m.).
• 1916 m. – Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas, laisvamanis (g. 1864 m.).
• 1936 m. – Vladas Mačys, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas, VDU profesorius (g. 1867 m.).
• 1976 m. – Bronius Jonušas, kapelmeisteris, orkestrų ir chorų dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1899 m.).
• 1979 m. – Jonas Lukoševičius, Lietuvos agronomas ekonomistas, visuomenės veikėjas, ekonomikos mokslų kandidatas (1951 m.) (g. 1904 m.).
• 1995 m. – Kazys Motūza, Lietuvos ir JAV lietuvių dokumentinio kino režisierius, operatorius (g. 1909 m.).
• 2010 m. – Algirdas Vrubliauskas, Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. 1931 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1547 – Mikalojaus Radvilos Juodojo rūpesčiu imperatorius Karolis V už nuopelnus kovose su stačiatikiais ir totoriais Radviloms suteikė Šv. Romos imperijos kunigaikščių titulą;
• 1818 – Čilė paskelbė savo nepriklausomybę nuo Ispanijos.
• 1924 – iš kapavietės iškelta faraono Tutanchamono mumija;
• 1939 – Vatikane popiežius Pijus XI, savo valdymo laikais įkūręs Lietuvos bažnytinę provinciją (1926) lankęsis Lietuvoje, skyręs didelę sumą pinigų Kauno jėzuitų gimnazijos atstatymui;
• 1955 – Sovietų vyriausybė nusprendė Kazachstane statyti Baikonūro kosmodromą;
• 1987 – Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vyriausybės ratifikavo Eurotunelio per La Manšą projekto sutartį;
• 1991 – Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
• 1992 – Kroatijoje dislokuotos JTO taikos palaikymo pajėgos.
• 2016 – Kuboje įvyko Popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimas, pirmasis tarp Romos katalikų bažnyčios ir Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovų.
• 2019 – Makedonija oficialiai pervadinta į Šiaurės Makedoniją.

Gimimo dienos

• 1768 m. – Pranciškus II, paskutinysis Šventosios Romos imperijos imperatorius, valęs nuo 1792 m. iki 1806 m. ir nuo 1804 m. iki 1835 m. kaip Pranciškus I buvo pirmasis Austrijos imperijos imperatorius. Nuo 1792 m. iki 1835 m. taip pat buvo Bohemijos, Kroatijos ir Vengrijos karalius (m. 1835 m.).
• 1809 m.:
  • Abraomas Linkolnas, 16-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Jis sėkmingai valdė šalį vienos iš sudėtingiausių vidinės krizės – JAV pilietinio karo metu, sugebėdamas išsaugoti šalį ir panaikinti vergovę. Baigiantis pilietiniam karui, Linkolnas tapo pirmuoju JAV prezidentu, kuris buvo nužudytas (m. 1865 m.).
  • Čarlzas Robertas Darvinas, anglų gamtininkas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją (darvinizmas) (m. 1882 m.).
• 1866 m. – Levas Izaakovičius Šestovas, religinio egzistencializmo atstovas (m. 1938 m.).
• 1884 m.:
  • Alice Lee Roosevelt Longworth, Teodoro Ruzvelto duktė (m. 1980 m.).
  • Johanas Laidoneris, Estijos karinis, politinis ir valstybės veikėjas, generolas (m. 1953 m.).
• 1915 m. – Lorne Greene, kanadiečių aktorius^[2] (m. 1987 m.).
• 1933 m. – Bruno Oja, estų kilmės kino aktorius, dainininkas (m. 2002 m.).
• 1934 m. – Bilas Raselas, buvęs profesionalus JAV krepšininkas, olimpietis (m. 2022 m.).
• 1938 m. – Juris Bojars, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas ir civilistas, Latvijos politinis veikėjas.
• 1962 m. – Milas Džiukanovičius, Juodkalnijos politikas, visuomenės veikėjas.
• 1979 m. – Džesis Gordonas Spenseris, australų aktorius, geriausiai žinomas dėl Roberto Čeiso vaidmens televizijos seriale „Daktaras Hausas“.
• 1980 m.:
  • Christina Ricci, amerikiečių aktorė^[3].
  • Chuanas Karlosas Ferero Donatas, profesionalus Ispanijos tenisininkas, buvusi pirmoji pasaulio raketė. Dėl greičio, ištvermės bei stipraus kūno sudėjimo vadinamas „Moskitu“.
• 1984 m. – Jacob Mulenga, futbolininkas, Zambijos rinktinės ir FC Utrecht klubo puolėjas.
• 1988 m. – Nikolasas Ernanas Otamendis, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje. Yra Argentinos klubo Club Atlético Vélez Sársfield žaidėjas.

Mirtys

• 1538 m. – Albrechtas Altdorferis, vokiečių tapytojas, raštuotojas bei architektas. Jis buvo svarbus peizažo tapytojas. Altdorferis buvo Albrechto Diurerio bendralaikis (g. 1480 m.).
• 1771 m. – Adolfas Frederikas, 1751–1771 m. Švedijos karalius (g. 1710 m.).
• 1804 m. – Imanuelis Kantas, lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas (g. 1724 m.).
• 1856 m. – Nikolajus Lobačevskis, rusų matematikas, Lobačevskio geometrijos sukūrėjas (g. 1792 m.).
• 1912 m. – Ivanas Trutnevas, rusų dailininkas, ilgametis Vilniaus piešimo mokyklos vadovas (g. 1827 m.).
• 1958 m. – Daglas Reineris Hartris, anglų matematikas ir fizikas, mokslų daktaras. Labiausiai žinomas už skaitmeninės analizės vystymą ir jos taikymą atomo fizikoje (g. 1987 m.).
• 1980 m. – Muriel Rukeyser, amerikiečių poetas (g. 1913 m.).
• 2010 m. – Nodar Kumaritashvili, rogučių sportininkas iš Gruzijos (g. 1988 m.).

Nuorodos

Vikiteka: Vasario 12 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, I, 106 psl.
2. Lorne Greene. Informacija.
3. Christina Ricci. Informacija.