From Wikipedia, the free encyclopedia
Vatikanas (lot. Civitas Vaticana, it. Città del Vaticano), oficialiai Vatikano Miesto Valstybė (lot. Status Civitatis Vaticanae, it. Stato della Città del Vaticano) – miestas-valstybė, anklavas Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija. Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal plotą.[3] Vatikano suverenitetas yra ne savarankiškas, o kylantis iš Šventojo Sosto suvereniteto. Vatikanas yra tik Šventojo sosto, popiežiaus rūmų ir jo aptarnaujančio personalo buvimo vieta. Užsienio šalių diplomatinės misijos akredituotos ne mieste, o prie Šventojo Sosto ir reziduoja ne Vatikane, o Romoje.
| Vatikano Miesto Valstybė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Pontifiko himnas ir maršas“ | |||||
 Vatikanas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | lotynų, italų | ||||
| Sostinė | Vatikanas | ||||
| Didžiausias miestas | Vatikanas | ||||
| Valstybės vadovai • Popiežius • Valstybės sekretorius |
Popiežius Pranciškus Pietro Parolin | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
0,44 km2 (195) 0 % | ||||
| Gyventojų • 2019 • Tankis |
453[1] (240) 924 žm./km2 (12) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
netaikoma N/A mlrd. $ (N/A) N/A $ (N/A) | ||||
| Valiuta | Euras (€) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST) | ||||
| Nepriklausomybė |
nuo Italijos 1929 m. vasario 11 d. | ||||
| Interneto kodas | .va | ||||
| Šalies tel. kodas | +379 | ||||
| Kirčiavimas | Vatikãnas[2] | ||||
Šventasis Sostas yra nuolatinis Jungtinių Tautų narys – stebėtojas, 2004 m. liepos mėn. gavęs balsavimo teisę. Be to nuo 2008 m. liepos mėn. Vatikanas pradėjo nuolatinį bendradarbiavimą su Interpolu.[4]
Vatikano pilietybę turi apie 350 žmonių. Vatikanui priklauso keliolika objektų Romoje, popiežiaus vasaros rezidencija Kastel Gandolfe (20 km nuo Romos).
Nors Vatikanas yra labai mažas, tačiau turi savo gvardiją, pašto ženklus ir kitus savarankiškos valstybės atributus. Vatikano pasididžiavimas – Šv. Petro bazilika, laikoma didžiausia ir puošniausia katalikų bažnyčia pasaulyje.
Senovėje ant Vatikano kalvos (mons Vaticanus) stovėjo didelis imperatoriaus Nerono cirkas. Valdant šiam imperatoriui, cirko teritorijoje buvo nukryžiuotas Šv. Petras ir netoliese palaidotas. Po kurio laiko ten buvo pastatyta bažnyčia, o praėjus maždaug 250 metų, imperatorius Konstantinas ant apaštalo kapo pastatė nuostabią baziliką. Vatikanas tapo piligrimų, traukiančių prie šv. Petro kapo, traukos centru.
Iki XIV a. popiežių rezidencija buvo ne Vatikanas, o Laterano rūmai. Po Romos imperijos žlugimo popiežiai, apeliuodami į vadinamąją „Pipino dovaną“, pasiskelbė savo „bažnytinės valstybės“ valdovais. Popiežiai palaipsniui plėtė savo valdomas teritorijas ir po kurio laiko valdė didesniąją dalį Apeninų pusiasalio. Popiežiai Vatikane įsikūrė tik po Didžiosios schizmos, grįžę iš Avinjono (1377 m.). Nuo 1377 m. kiekvienas popiežius plėtė ir gražino Vatikano kalvos statinius, stengėsi šventąją kalvą paversti garbinga Vyriausiojo Katalikų bažnyčios Tėvo būstine.
XIX a. didesniąją dalį popiežiaus valdomų žemių atėmė naujai susikūrusi Italijos karalystė. 1870 metais, kai Roma buvo užimta ir prijungta prie Italijos karalystės, popiežiaus valdos buvo dar labiau sumažintos. Popiežius Pijus IX atsisakė pripažinti Italijos karalystę ir ragino katalikus ją boikotuoti. Faktiškai valdydami Vatikano teritoriją, popiežiai ilgai kovojo su Italijos valstybe, tikėdamiesi su Europos didžiųjų valstybių parama atkurti senąją popiežiaus valstybę. Nesutarimai baigėsi, kai popiežius Pijus XI 1929 m. vasario 11 d. pasirašė su Italijos vyriausybe Laterano susitarimą, kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė, ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje. Laterano susitarime pirmąkart paminėtas Vatikano miestas. Žodis „Vatikanas“ kilęs iš Romoje esančios kalvos pavadinimo (lot. Mons Vaticanus, it. Colle Vaticano), o pats kalvos pavadinimas yra kilęs iš lotyniško vāticinor (pranašauju, būriu) arba yra etruskų kilmės.[5] Nuo to laiko oficialus šalies pavadinimas italų kalba - it. Città del Vaticano, formaliau - it. Stato della Città del Vaticano (Vatikano miesto valstybė), oficialus pavadinimas lotynų k. - lot. Status Civitatis Vaticanae.[6][7]
1947 m. Vatikano suverenitetas įteisintas Italijos konstitucijoje. 1984 m. naujas konkordatas tarp Šventojo sosto ir Italijos pakeitė ankstesnio susitarimo nuostatas, pagal kurias Romos katalikų religija buvo paskelbta valstybine Italijos religija.
Vatikanas – mažiausia pagal plotą nepriklausoma valstybė pasaulyje (0,44 km²). Mikrovalstybė išsidėsčiusi ant Vatikano kalvos šiaurės rytų Romos dalyje, už kelių šimtų metrų nuo Tibro dešiniojo kranto. Vatikano ir Italijos ribos (3,2 km ilgio) beveik visur atkartoja miesto sienų, pastatytų popiežiaus apsaugai, ribas. Žemiausias Vatikano taškas yra 19 m, aukščiausias – 75 m aukštyje virš jūros lygio.
Remiantis Laterano sutartimi, tam tikri Šventojo Sosto objektai, esantys Italijos teritorijoje, tarp jų Popiežiaus Kastel Gandolfo rūmai ir didžiosios bazilikos, turi išskirtinį statusą, analogišką užsienio ambasadų statusui.[8] Šiose patalpose, išsibarsčiusiose visoje Romoje ir Italijoje, yra įsikūrusios pagrindinės įstaigos, reikalingos Šventojo Sosto misijai vykdyti.[8] Šias įstaigas ir Gandolfo rūmus saugo ne Italijos policija, o Vatikano gvardija. Kita vertus, šv. Petro aikštėje iki pat bazilikos laiptų saugumą ir tvarką paprastai palaiko Italijos policija.[9]
Vatikano klimatas toks pat kaip ir Romos – Viduržemio jūros klimatas su švelniais lietumis nuo rugsėjo iki gegužės vidurio bei karštomis vasaromis nuo gegužės iki rugsėjo.
Geografinės koordinatės: 41° 54′ šiaurės platumos, 12° 27′ rytų ilgumos.
Vatikano miesto teritorijoje yra renesanso ir baroko laikotarpiu užveisti Vatikano sodai, sudarantys apie pusę šios teritorijos. Sodus puošia fontanai ir skulptūros. Sodai užima maždaug 23 ha, aukščiausias taškas − 60 m virš jūros lygio. Šiaurėje, pietuose ir vakaruose teritoriją juosia akmeninės sienos.
Pirmąkart šiose vietovėse vaismedžių ir vynuogynų sodai tęsėsi į šiaurę nuo apaštalų rūmų.[10] 1279 m. popiežius Mikalojus III perkėlė savo rezidenciją iš Laterano rūmų atgal į Vatikaną ir aptvėrė šią teritoriją siena.[11] Buvo užveisti vaisdmedynai (pomerium), veja (pratellum) ir sodas (viridarium).[11]
Vatikano valstybinis statusas aptartas 1929 metų Laterano susitarimu. Santvarka – absoliutinė renkamoji monarchija (teokratija). Monarchas turi aukščiausią įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę galią, kartu yra Romos katalikų bažnyčios vadovas. Popiežių renka iki gyvos galvos kardinolų taryba (popiežiaus rinkimai vadinami konklava).
.jpg)
Popiežius skiria administracinį valdytoją, kurio pareigos panašios į ministro pirmininko. Katalikų bažnyčios vykdomąją valdžią įgyvendina Valstybės sekretorius, ypatingai atsakingas už tarptautinius Vatikano santykius. Aukščiausieji Vatikano konsultaciniai organai: Visuotinis Romos katalikų bažnyčios susirinkimas (šaukiamas kas keletą dešimčių metų), Kardinolų kolegija (jos narių skaičius nepastovus; apie 1/3 kardinolų įeina į Romos kuriją, kiti užima vadovaujančias pareigas kitų šalių Romos katalikų bažnyčiose) ir Vyskupų sinodas. Teisinė sistema remiasi kanonų teise, jei jos normos nėra nustatytos – taikomi Romos miesto įstatymai.
Vatikano religinei, politinei ir ekonominei veiklai praktiškai vadovauja Romos kurija, susidedanti iš sekretoriato, valstybės reikalų tarybos, kongregacijų (dvasinių žinybų) ir kitų tarnybų. Narius į Kuriją skiria popiežius iš kardinolų tarpo.
Nuo Vatikano, kaip valstybės, skiriasi Šventasis Sostas, kuris vadovauja Katalikų bažnyčiai visame pasaulyje. Šventasis Sostas yra Katalikų bažnyčios „centrinė vyriausybė“.
Unikali Vatikano ekonomika – tai iš viso pasaulio katalikų pervedamos lėšos, taip pat pašto ženklų, monetų, turistinių suvenyrų pardavimas, pinigai už bilietus į muziejus bei leidinių pardavimas. Vidutinis pagalbinių darbininkų užmokestis yra panašaus lygio kaip ir Romoje.
Vatikane naudojami eurai su Vatikano simbolika. Šalis taip pat turi savo banką Istituto per le Opere di Religione. Šis bankas turi bankomatus su instrukcijomis lotynų kalba; tokie yra bene vieninteliai pasaulyje.[12]
2019 m. Vatikano mieste gyveno 453 gyventojai, nepriklausomai nuo pilietybės.[1] Taip pat kitur gyveno 372 Vatikano piliečiai,[1] kuriuos sudarė Šventojo Sosto diplomatai iš kitų šalių ir kardinolai, gyvenantys Romoje.[13]
Didelė gyventojų dalį sudaro dvasininkija, patarnautojai (pvz., šveicarų sargyba) ir jų šeimos nariai.[14] 2013 m. Vatikane gyveno 13 Šventojo Sosto patarnautojų šeimų,[15] o 2019 m. Vatikane gyveno 20 šveicarų sargybinių vaikų.[16] Miestas taip pat kasdien sulaukia tūkstančių turistų ir pagalbinių darbininkų.
Visas Vatikanas laikomas kultūros paminklu. Tokie pastatai kaip Šv. Petro bazilika ar Siksto koplyčia talpina savyje pasaulinio garso menininkų kūrybą – čia kūrė Botičelis, Berninis, Mikelandželas.
Vatikano apaštališkoji biblioteka ir Vatikano muziejų kolekcijos yra ypatingos istorinės, mokslinės ir kultūrinės svarbos objektai. 1984 m. UNESCO įtraukė Vatikaną į Pasaulio paveldo sąrašą. Tai vienintelė valstybė pasaulyje, kurios visa teritorija įtraukta į šį sąrašą.[17]
Populiariausias komandinis sportas valstybėje – futbolas. Šalyje vyksta Vatikano Miesto čempionatu vadinamas futbolo čempionatas, kuriame dalyvauja aštuonios komandos, tarp kurių yra Šveicarijos gvardijos FC Guardia, policijos bei muziejų apsaugos komandos.[18] Vatikanas turi savo vyrų futbolo rinktinę (suburta 1985 m.) ir moterų futbolo rinktinę (suburta 2018 m.) Rinktinės nėra FIFA narės.
Iki 1970 m. Vatikane buvo 4 rūšių kariuomenės:
1970 m. popiežius Paulius VI reformavo kariuomenę, likvidavęs pirmąsias tris kariuomenės rūšis ir valstybės apsaugai palikęs tik Šveicariškąją gvardiją, sukurtą 1506 m. 2002 m. popiežius Jonas Paulius II atkūrė žandarmeriją.
Šveicariškoji gvardija pavaldi tiesiogiai popiežiui.
Atsižvelgiant į Vatikano dydį, šalis turi pakankamai gerai išvystytą transporto infrastruktūrą. Ją daugiausia sudaro aikštė ir pėsčiųjų takai. Teritorijos ilgis ir plotis siekia atitinkamai 1,05 ir 0,85 km,[19] tad susisiekimo sistemoje nėra oro uostų ar greitkelių. Kita vertus, Vatikane įrengtas sraigtasparnių uostas. Vatikanas yra viena iš nedaugelio nepriklausomų valstybių, neturinčių oro uosto. Vatikaną aptarnaujantys oro uostai įsikūrę Italijoje: Romos-Fjumičino Leonardo da Vinčio tarptautinis oro uostas ir Romos Čijampino tarptautinis oro uostas.[20]
Netoli šv. Petro bazilikos esančioje Romos Šv. Petro stotyje yra standartinio pločio geležinkelis, daugiausia naudojamas kroviniams vežti, 852 metrų atšaka sujungtas su Italijos geležinkeliais. 300 metrų ruožas yra Vatikano teritorijoje.[20] Popiežius Jonas XXIII buvo pirmasis popiežius, pasinaudojęs geležinkeliu. Tuo tarpu Popiežius Jonas Paulius II geležinkelio paslaugomis naudojosi retai.[20]
Artimiausia metropoliteno stotis yra Romoje – Ottaviano – San Pietro – Musei Vaticani.[21]
Miestą aptarnauja nepriklausoma, moderni telekomunikacijų sistema (Vatikano telefono tarnyba)[22] ir paštas (Poste Vaticane), paslaugas teikti pradėjęs 1929 m. vasario 13 d. Tų pačių metų rugpjūčio 1 d. valstybė pradėjo leisti savo pašto ženklus. Už valstybės pašto ženklus atsakingas Vatikano Miesto Valstybės filatelijos ir numizmatikos biuras.[23] Teigiama, kad miesto paštas yra „geriausias pasaulyje“[24] ir greitesnis nei Romos paštas.[24]
Vatikanas taip pat turi ir valdo savo interneto domeną, kuris registruotas kaip .va. Plačiajuosčio ryšio paslauga Vatikane plačiai teikiama. Šaliai taip pat buvo suteiktas radijo ITU priešdėlis HV, kurį kartais naudoja radijo operatoriai mėgėjai.
Vatikano radijas, kurį įsteigė Guglielmo Marconi, transliuoja trumpųjų, vidutinių bangų ir FM dažniais bei internetu.[25] Veikia trys AM radijo stotys, keturios FM bei dvi trumpųjų bangų stotys. Pagrindinės perdavimo antenos yra Italijos teritorijoje ir viršija Italijos leidžiamą aplinkosaugos lygį, dėl ko Vatikano radijas buvo patrauktas į teismą. Televizijos paslaugos teikiamos per kitą įmonę – Vatikano televizijos centrą.[26]
L'Osservatore Romano yra daugiakalbis pusiau oficialus Šventojo Sosto laikraštis. Leidinį leidžia privati korporacija, vadovaujama katalikų pasauliečių. Kasdien leidžiamas italų kalba, kartą per savaitę – anglų, ispanų, portugalų, vokiečių ir prancūzų kalbomis, bei kartą per mėnesį – lenkiškai. Nors praneša ir oficialią informaciją, oficialūs dokumentų tekstai skelbiami Acta Apostolicae Sedis, oficialiame Šventojo Sosto leidinyje, kuriame yra Vatikano Miesto Valstybės dokumentų skiltis.
Nuo 2008 m. Vatikane aktyviai rūšiuojamos atliekos, paisoma ekologijos. Iniciatyvas tęsia Popiežius Pranciškus. Ant Pauliaus VI auditorijos salės stogo įrengtos saulės baterijos. 2019 m. liepą buvo paskelbta, kad Vatikanas uždraus naudoti ir parduoti vienkartinius plastiko gaminius, kai tik baigsis jų atsargos, anksčiau nei tai padarė Europos Sąjunga (2021 m.) Apskaičiuota, kad 50–55 % Vatikano miesto komunalinių kietųjų atliekų yra tinkamai išrūšiuojamos ir perdirbamos. Užsibrėžta pasiekti 70–75 % rūšiavimo rodiklį.[27]
Už Šventojo sosto diplomatinius santykius atsako Valstybės sekretoriato santykių su valstybėmis sekcija. Sekcijai vadovauja sekretorius arkivyskupas (pastaruoju metu Dominique Mamberti).
Šventasis sostas palaiko diplomatinius santykius su 174 pasaulio valstybėmis, tarp jų su ES bei Palestinos išsivadavimo organizacijos ir yra 15-kos tarptautinių organizacijų narė (tarp jų UNESCO, Tarptautinės sveikatos organizacijos, Pasaulio prekybos organizacijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos).
Šventasis sostas – seniausias (nuo 1942 m.) Kinijos Respublikos diplomatinis sąjungininkas ir šiuo metu yra vienintelis suverenus tarptautinės teisės subjektas Europoje, formaliai pripažįstantis Taivaną.
2007 m. Šventasis sostas užmezgė diplomatinius santykius su Saudo Arabija.
Santykiai tarp Lietuvos ir Vatikano užmegzti 1919 m., kai šis de facto pripažino Lietuvą. Tarpukario laikotarpiu užtruko, kol Lietuvai buvo suteikta atskira bažnytinė provincija (tik 1926 m.). Dėl tarp Vatikano ir Lenkijos 1925 m. sudaryto konkordato būta nemažai įtampos diplomatiniuose santykiuose. 1927 m. konkordatą su Vatikanu sudarė ir Lietuva. Vatikano ir Lietuvos santykiai ėmė normalizuotis 1939 m. rudenį, tačiau ir tuomet problematišku iškilo Vilniaus klausimas – Lietuva siekė išsiųsti iš Lietuvos Vilniaus prijungimui prie Lietuvos nepritarusį Vilniaus arkivyskupą Jalbrzykowskį.[28] Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo SSRS Vatikano pripažinimo sulaukta 1991 m. rugpjūčio 30 d. Netrukus atkurti diplomatiniai santykiai, o 1993 m. ir 2018 m. čia lankėsi popiežiai (Jonas Paulius II ir Pranciškus).
Dėl šalies labai mažo ploto ir nuolatinio gyventojų skaičiaus bei bažnytinės funkcijos Vatikanas pagal rodiklius 100 000 gyventojų ar pagal plotą išsiskiria iš kitų valstybių.[29] Šalis yra vienintelė pasaulyje, kur piliečių vyrų skaičius moterų skaičių lenkia ne keliais procentais, o kelis kartus.[30] Taip pat dėl smulkaus pobūdžio nusikaltimų prieš Vatikaną lankančius turistus vienam gyventojui tenka labai aukštas nusikalstamumo lygis.[31] Taip pat Vatikanas pirmauja pasaulyje pagal vyno suvartojimą vienam gyventojui.[29]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
