Remove ads
From Wikipedia, the free encyclopedia
Avinjonas (pranc. Avignon) – miestas pietų Prancūzijoje, prie Ronos ir Diuranso upių santakos. Vokliūzo departamento sostinė. Su priemiesčiais 290,5 tūkst. gyventojų. Tekstilės (ypač šilko), metalo apdirbimo, maisto, avalynės pramonė.[5]
Avinjonas pranc. Avignon | |
---|---|
Avinjono senamiestis | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Prancūzija |
Regionas | Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas |
Departamentas | Vokliūzas |
Gyventojų | 91 729 |
Plotas | 64,78 km² |
Tankumas | 1 416 žm./km² |
Altitudė | 23 m |
Vikiteka | Avinjonas |
Kirčiavimas | Avinjònas |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 228 |
Miestas apsuptas dantytomis 3,12 m pločio sienomis su 30 bokštų, pastatytais 1349–1368 m. Avinjono miestas garsėja XIV a. popiežių rezidencija – Avinjono Popiežių rūmais (Palais des Papes). Mieste taip pat gausu ir kitų XII–XVII a. architektūros paminklų: Avinjono katedra (romaniškos architektūros, pastatyta XII a.), Šv. Petro bažnyčia, viduramžiškas Sen Benzė tiltas ir kt. Dėl savo istorinio paveldo miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Iš visuomeninių pastatų išsiskiria rotušė su gotikiniu bokštu, pastatyta XIV a., arkivyskupo rūmai, ligoninė, teatras (1846 m.),[6] F. Petrarkos skulptūra, pastatyta 1874 m.
Antikoje Avenio buvo galų genties kavarų sostinė, po Julijaus Cezario užkariavimų tapusi Romos kolonija. Viduramžiais, iširus Frankų valstybei, priklausė Provanso grafystei, o 1271 m. Avinjoną paveldėjo Prancūzijos valdovai. Nuo 1308 iki 1377 m. čia rezidavo 7 popiežiai, o iki 1408 m. čia buvo ir dviejų antipopiežių rezidencija, vėliau čia gyveno popiežiaus pasiuntiniai. 1348 m. popiežius Klemensas VI Avinjoną nupirko iš Neapolio kunigaikštienės ir Provanso grafienės. Nuo to laiko Avinjonas iki 1797 m. priklausė popiežiaus valstybei. Nuo 1303 m. iki 1791 m. čia veikė universitetas. Iki Prancūzijos revoliucijos čia veikė 20 vyrų ir 15 moterų vienuolynų. Revoliucijos metu daugelis jų pradėti naudoti kitais tikslais, dalis sugriauti.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.