Saturnas

Saturnas – antra pagal dydį (po Jupiterio) ir šešta pagal atstumą nuo Saulės planeta (tarp Jupiterio ir Urano).^[2] Saturnas yra dujinė planeta milžinė, jos vidutinis skersmuo yra devynis kartus didesnis už Žemės.^[3][4] Spėjama, kad Saturno vidų sudaro iš geležies ir nikelio bei silikatų uolienų sudarytas branduolys, apsuptas storu metalinio vandenilio sluoksniu, kurį savo ruožtu supa skysto helio sluoksnis. Planeta pavadinta romėnų turto ir žemdirbystės dievo vardu; ženklas () vaizduoja pjautuvą.

Kitos reikšmės – Saturnas (reikšmės).

Saturnas
Orbitos charakteristikos
Vid. atstumas nuo Saulės	1 426 725 413 km
	9,537 070 32 av
Perihelis	1 349 467 375 km
Afelis	1 503 983 449 km
Ekscentricitetas	0,054 150 60
Apskriejimo periodas	10 756,1995 d.
Sinodinis periodas	378,10 d.
Greitis orbitoje, km/s	maž.	vid.	didž.
	9,137	9,639	10,138
Fizinės charakteristikos
Pusiaujo skersmuo	120 536 km
Paviršiaus plotas	4,27×1010 kv.km
Tūris	8,27×1014 kub.km
Masė	5,6846×1026 kg
Vidutinis tankis	0,6873 g/cm³
Laisvojo kritimo pagreitis	8,96 m/s²
Antrasis kosminis greitis	35,49 km/s
Apsisukimo apie ašį periodas	10 val. 47 min. 6 sek.
Pusiaujinis sukimosi greitis	35500 km/h
Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą	23,73 °
Paviršiaus temperatūra, K	maž.	vid.	didž.
	82	143	?
Palydovų skaičius	145[1]
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis, MPa	0,14
Atmosferos tankis
Vandenilis	>93 %
Helis	>5 %
Metanas	0,2 %
Vandens garai	0,1 %
Amoniakas (NH3)	0,01 %
Etanas (C2H6)	0,0005 %
Fosfinas (PH3)	0,0001 %

Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 milijonų km. Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi žiedų sistemą, sudarytą daugiausiai iš ledo dulkelių; taip pat yra uoliėnų nuolaužų ir kosminių dulkių. Turi bent 83 palydovus^[5], iš kurių 53 turi pavadinimus, neįskaitant šimtų mažųjų palydovų, sutinkamų žieduose. Titanas, didžiausias Saturno ir antras didžiausias Saulės sistemos palydovas yra didesnis už Merkurijų, tačiau turįs mažesnę masę. Tai vienintelis palydovas Saulės sistemoje turįs pakankamai tankią atmosferą.^[6]

Sudėtis

Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera (kaip ir Jupiterio) susideda daugiausia iš vandenilio ir helio, tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu, kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė. Vėjo greičiai Saturno atmosferoje siekia iki 500 m/s.^[7] Kartu su Jupiteriu Saturnas sudaro 92% visos Saulės sistemos planetų masės.^[8]

Saturno žiedai. Fotografuota iš Cassini-Huygens kosminio zondo 2006 m. rugsėjo 15 d.

Fizinės charakteristikos

Planetos masė 95 kartus viršija Žemės masę. Aplink ašį Saturnas apsisuka per 10,25 val. Saturno žiedas susidaręs iš ledo gabaliukų. Šiauriniame poliuje stebėta šešiakampė debesų sistema.

Saturnas yra antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta. Jo pusiaujinis skersmuo 120 000 km, ašigalinis – 12000 km trumpesnis. Planeta smarkiai suplota pirmiausia dėl nedidelio vidutinio tankio, kuris mažesnis negu vandens, ir antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį. Saturne daugiausia yra vandenilio. Jame šiek tiek daugiau metano ir mažiau amoniako negu Jupiteryje. Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu Žemės, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi beveik toks pat kaip Žemėje.

Palydovai

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Pagrindinis straipsnis – Saturno palydovai.

Saturnas turi 83 palydovus, iš kurių 53 turi oficialius pavadinimus. Keli jų: Titanas, Panas, Atlantas, Prometėjas, Pandora, Epimetėjas, Janas, Mimas, Enceladas, Tetija, Telesta, Kalipsė, Dionė, Elenė, Rėja, Hiperionas, Japetas, Febė. Seniausiai atrastas Titanas (1655 m.), naujausiai - S/2019 S 1 (2019 m.) Priklausomai nuo to, kuriai orbitos grupei priklauso, palydovams suteikiami su keltų, senovės skandinavų ar inuitų panteonu susiję pavadinimai.^[9][10]

Stebėjimai

Apie Saturną buvo žinoma nuo priešistorinių laikų.^[11]. Babilono astronomai sistemiškai tyrinėjo ir fiksuodavo Saturno judėjimą.^[12] Senovės Graikijoje planeta buvo žinoma sen. gr. Φαίνων Fainon vardu,^[13], o romėnų laikais - kaip „Saturno žvaigždė“.^[14] Anot romėnų mitologijos, planeta buvo šventa žemdirbystės dievui Saturnui, kurio garbei planeta ir pavadinta.^[15] Romėnai Saturną laikė graikiško dievo Krono analogu; dėl šios priežasties dabartine graikų kalba planeta vadinama gr. Κρόνος (Kronos).^[16]

Saturną ir jo aplinką tyrinėjo erdvėlaiviai Pioneer 11, Voyager 1, Voyager 2, Cassini-Huygens.^[17]

Galerija

• 
  Cassini fotografuota, Saturnas, 2007
• 
  Cassini fotografuota, Saturno žiedai, 2007
• 
  Cassini fotografuota, Saturnas iš „apačios“, 2007
• 
  Šešiakampiai debesys
• 
  Saturno simbolis

Šaltiniai

1. Saturn now leads moon race with 62 newly discovered moons, The University of British Columbia, 2023-05-11. Nuoroda tikrinta 2024-11-08.
2. Aloyzas Pučinskas. Saturnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 174-175 psl.
3. Brainerd, Jerome James (2004-11-24). „Characteristics of Saturn“. The Astrophysics Spectator. Suarchyvuotas originalas 2011 m. spalio 1 d. Nuoroda tikrinta 2010-07-05.
4. „General Information About Saturn“. Scienceray. 2011-07-28. Suarchyvuotas originalas 2011-10-07. Nuoroda tikrinta 2011-08-17.
5. Ashton, Edward; Gladman, Brett; Beaudoin, Matthew; Alexandersen, Mike; Petit, Jean-Marc (2022 m. gegužės mėn.). „Discovery of the Closest Saturnian Irregular Moon, S/2019 S 1, and Implications for the Direct/Retrograde Satellite Ratio“. The Astronomical Journal. 3 (5): 5. Bibcode:2022PSJ.....3..107A. doi:10.3847/PSJ/ac64a2. ISSN 2632-3338. S2CID 248771843. 107.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
6. Munsell, Kirk (2005-04-06). „The Story of Saturn“. NASA Jet Propulsion Laboratory; California Institute of Technology. Suarchyvuotas originalas 2008-08-16. Nuoroda tikrinta 2007-07-07.
7. Palmira Pečiuliauskienė, Alfonsas Rimeika. Fizika: išplėstinis kursas: vadovėlis 12 klasei. Vilnius: Logotipas, 2009, 234 p. ISBN 978-5-430-05444-1.
8. Fortney, Jonathan J.; Nettelmann, Nadine (May 2010). „The Interior Structure, Composition, and Evolution of Giant Planets“. Space Science Reviews. 152 (1–4): 423–447. arXiv:0912.0533. Bibcode:2010SSRv..152..423F. doi:10.1007/s11214-009-9582-x. S2CID 49570672.
9. „Help Name 20 Newly Discovered Moons of Saturn!“. Carnegie Science. 2019 m. spalio 7 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. spalio 9 d..
10. „Saturn Surpasses Jupiter After The Discovery Of 20 New Moons And You Can Help Name Them!“. Carnegie Science. 2019 m. spalio 7 d.
11. „Observing Saturn“. National Maritime Museum. 2015-08-20. Suarchyvuotas originalas 2007-04-22. Nuoroda tikrinta 2007-07-06.
12. Sachs, A. (1974-05-02). „Babylonian Observational Astronomy“. Philosophical Transactions of the Royal Society of London. 276 (1257): 43–50. Bibcode:1974RSPTA.276...43S. doi:10.1098/rsta.1974.0008. JSTOR 74273. S2CID 121539390.
13. Šablonas:LSJ.
14. Cicero, De Natura Deorum.
15. „Starry Night Times“. Imaginova Corp. 2006. Suarchyvuotas originalas 2009-10-01. Nuoroda tikrinta 5 July 2007.
16. „Greek Names of the Planets“. 2010-04-25. Suarchyvuota iš originalo 2010-05-09. Nuoroda tikrinta 2012-07-14. „The Greek name of the planet Saturn is Kronos. The Titan Cronus was the father of Zeus, while Saturn was the Roman God of agriculture.“
17. https://www.vle.lt/straipsnis/saturnas-1/ Saturnas (VLE)]

Nuorodos

• Astronomijos enciklopedija Archyvuota kopija 2004-08-24 iš Wayback Machine projekto.

Vikiteka: Saturnas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Vikižodynas