Saturnas
šeštoji Saulės sistemos planeta From Wikipedia, the free encyclopedia
Saturnas – antra pagal dydį (po Jupiterio) ir šešta pagal atstumą nuo Saulės planeta (tarp Jupiterio ir Urano).[2] Saturnas yra dujinė planeta milžinė, jos vidutinis skersmuo yra devynis kartus didesnis už Žemės.[3][4] Spėjama, kad Saturno vidų sudaro iš geležies ir nikelio bei silikatų uolienų sudarytas branduolys, apsuptas storu metalinio vandenilio sluoksniu, kurį savo ruožtu supa skysto helio sluoksnis. Planeta pavadinta romėnų turto ir žemdirbystės dievo vardu; ženklas (.svg){kind=small}
) vaizduoja pjautuvą.
Kitos reikšmės – Saturnas (reikšmės).
_large.jpg) | |||
| Vid. atstumas nuo Saulės |
1 426 725 413 km | ||
| 9,537 070 32 av | |||
| Perihelis | 1 349 467 375 km | ||
| Afelis | 1 503 983 449 km | ||
| Ekscentricitetas | 0,054 150 60 | ||
| Apskriejimo periodas | 10 756,1995 d. | ||
| Sinodinis periodas | 378,10 d. | ||
| Greitis orbitoje, km/s | |||
| Pusiaujo skersmuo | 120 536 km | ||
| Paviršiaus plotas | 4,27×1010 kv.km | ||
| Tūris | 8,27×1014 kub.km | ||
| Masė | 5,6846×1026 kg | ||
| Vidutinis tankis | 0,6873 g/cm³ | ||
| Laisvojo kritimo pagreitis | 8,96 m/s² | ||
| Antrasis kosminis greitis | 35,49 km/s | ||
| Apsisukimo apie ašį periodas | 10 val. 47 min. 6 sek. | ||
| Pusiaujinis sukimosi greitis | 35500 km/h | ||
| Pusiaujo posvyris į orbitos plokštumą | 23,73 ° | ||
| Paviršiaus temperatūra, K | |||
| Palydovų skaičius | 145[1] | ||
| Atmosferos slėgis, MPa | 0,14 | ||
| Atmosferos tankis | |||
| Vandenilis | >93 % | ||
| Helis | >5 % | ||
| Metanas | 0,2 % | ||
| Vandens garai | 0,1 % | ||
| Amoniakas (NH3) | 0,01 % | ||
| Etanas (C2H6) | 0,0005 % | ||
| Fosfinas (PH3) | 0,0001 % | ||
Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 milijonų km. Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus. Turi žiedų sistemą, sudarytą daugiausiai iš ledo dulkelių; taip pat yra uoliėnų nuolaužų ir kosminių dulkių. Turi bent 83 palydovus[5], iš kurių 53 turi pavadinimus, neįskaitant šimtų mažųjų palydovų, sutinkamų žieduose. Titanas, didžiausias Saturno ir antras didžiausias Saulės sistemos palydovas yra didesnis už Merkurijų, tačiau turįs mažesnę masę. Tai vienintelis palydovas Saulės sistemoje turįs pakankamai tankią atmosferą.[6]
Sudėtis
Saturnas priklauso didžiosioms dujų planetoms. Jo atmosfera (kaip ir Jupiterio) susideda daugiausia iš vandenilio ir helio, tačiau kitokiu santykiu. Jeigu Jupiterio atmosferoje šie elementai yra panašiu santykiu, kaip ir Saulėje, tai Saturne helio dalis yra žymiai mažesnė. Vėjo greičiai Saturno atmosferoje siekia iki 500 m/s.[7] Kartu su Jupiteriu Saturnas sudaro 92% visos Saulės sistemos planetų masės.[8]
Fizinės charakteristikos
Planetos masė 95 kartus viršija Žemės masę. Aplink ašį Saturnas apsisuka per 10,25 val. Saturno žiedas susidaręs iš ledo gabaliukų. Šiauriniame poliuje stebėta šešiakampė debesų sistema.
Saturnas yra antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta. Jo pusiaujinis skersmuo 120 000 km, ašigalinis – 12000 km trumpesnis. Planeta smarkiai suplota pirmiausia dėl nedidelio vidutinio tankio, kuris mažesnis negu vandens, ir antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį. Saturne daugiausia yra vandenilio. Jame šiek tiek daugiau metano ir mažiau amoniako negu Jupiteryje. Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu Žemės, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi beveik toks pat kaip Žemėje.
Palydovai
 |
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi. Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą. |
Saturnas turi 83 palydovus, iš kurių 53 turi oficialius pavadinimus. Keli jų: Titanas, Panas, Atlantas, Prometėjas, Pandora, Epimetėjas, Janas, Mimas, Enceladas, Tetija, Telesta, Kalipsė, Dionė, Elenė, Rėja, Hiperionas, Japetas, Febė. Seniausiai atrastas Titanas (1655 m.), naujausiai - S/2019 S 1 (2019 m.) Priklausomai nuo to, kuriai orbitos grupei priklauso, palydovams suteikiami su keltų, senovės skandinavų ar inuitų panteonu susiję pavadinimai.[9][10]
Stebėjimai
Apie Saturną buvo žinoma nuo priešistorinių laikų.[11]. Babilono astronomai sistemiškai tyrinėjo ir fiksuodavo Saturno judėjimą.[12] Senovės Graikijoje planeta buvo žinoma sen. gr. Φαίνων Fainon vardu,[13], o romėnų laikais - kaip „Saturno žvaigždė“.[14] Anot romėnų mitologijos, planeta buvo šventa žemdirbystės dievui Saturnui, kurio garbei planeta ir pavadinta.[15] Romėnai Saturną laikė graikiško dievo Krono analogu; dėl šios priežasties dabartine graikų kalba planeta vadinama gr. Κρόνος (Kronos).[16]
Saturną ir jo aplinką tyrinėjo erdvėlaiviai Pioneer 11, Voyager 1, Voyager 2, Cassini-Huygens.[17]
Galerija
Cassini fotografuota, Saturnas, 2007
Cassini fotografuota, Saturno žiedai, 2007
Cassini fotografuota, Saturnas iš „apačios“, 2007
Šešiakampiai debesys
Saturno simbolis
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.