2001 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
  | |
| Dešimtmečiai: | |
| Šimtmečiai: XX amžius - XXI amžius - XXII amžius | |
| 3 tūkstantmetis | |
Tai taip pat:
- Tarptautiniai savanorių metai;
- Jungtinių Tautų dialogo tarp civilizacijų metai.
Įvykiai
- Sausio 9 d. – Prancūzijos Prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac) priėmė Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų;
- Sausio 10 d. – Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimė pirmasis kūdikis iš užšaldyto embriono;
- Sausio 19 d. – Vilniaus universitete pasirašyti Lietuvos ir Japonijos techninės pagalbos protokolai dėl 36,3 milijono jenų (1,2 mln. litų) kultūrinės paramos, kurią Japonijos vyriausybė skyrė Vilniaus universiteto Orientalistikos centrui japonų kalbos mokymosi aparatūrai įsigyti;
- Sausio 20 d. – Popiežius Jonas Paulius II paskelbė Vilniaus arkivyskupą metropolitą Audrį Juozą Bačkį kardinolu;
- Sausio 21 d. – Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas išvyko savo pirmojo dviejų dienų vizito į užsienį – Didžiąją Britaniją;
- Sausio 25 d. – Varšuvos Karalių pilyje prezidentui Valdui Adamkui įteiktas garbingiausias Lenkijos verslo klubo apdovanojimas už pastangas ir nuoseklumą, kuriant sąlygas abiejų šalių politiniam bei ekonominiam bendradarbiavimui.
- Vasario 14 d. – Miškų institute Kauno rajone atidaryta pirmoji Lietuvoje Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija, kurioje genetiškai tiriami medžiai, kuriamos pavienių genotipų ir medžių rūšių bei populiacijų atkūrimo programos bei vedamos naujos medžių rūšys;
- Vasario 20 d. – Prezidentą Valdą Adamkų, atvykusi valstybinio vizito, priėmė Indijos prezidentas Kočerilis Ramanas Narajananas. Tarp šalių pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo, oro transporto, kultūros, mokslo ir švietimo srityse bei ekonominio ir techninio bendradarbiavimo.
- Kovo 4 d. – vyko naujojo Lietuvos kardinolo Audrio Juozo Bačkio ingresas – įžengimas į Vilniaus arkikatedrą baziliką, kur kardinolas aukojo Šv. Mišias;
- Kovo 15 d. – į Lietuvą pirmojo oficialaus vizito atvyko Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga;
- Kovo 16 d. – Klaipėdoje atidarytas Latvijos garbės konsulatas.
- Balandžio 1 d. – netoli Druskininkų atidarytas Grūto parkas – socialistinio realizmo dvasia sukurtų tarybinio laikotarpio veikėjų skulptūrų ekspozicija.
- Gegužės 12 d. – grupė „Skamp“ laimėjo 13-ąją vietą Eurovizijos dainų konkurse Kopenhagoje;
- Gegužės 17 d. – Vilniuje Maltos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pasirašė dvišalę sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo;
- Gegužės 27 d. – Vilniuje prasidėjo NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija;
- Gegužės 31 d. – Lietuva tapo Pasaulio prekybos organizacijos nare.
- Lapkričio 29 d. – Pasaulio lietuvių bendruomenė nutarė remti Lietuvos valdovų rūmų atstatymą.
- Gruodžio 3 d. – pirma kartą Santarvės premijos laureatu tapo užsienio pilietis – Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis;
- Gruodžio 22 d. – violončelininką Vytautą Sondeckį JAV klasikinės muzikos radijo stotis KDFC paskelbė vienu iš 30-ies geriausių jaunųjų pasaulio atlikėjų.
Mirtys
| Mirtys |
- Sausio 9 d. – Vladas Lazutka, Lietuvos gydytojas chirurgas, urologas onkologas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1948 m.).
- Sausio 10 d. – Vytautas Daugudis, Lietuvos archeologas (g. 1929 m.).
- Sausio 15 d. – Vytautas Gabrijolavičius, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1915 m.).
- Sausio 19 d.:
- Artiomas Inozemcevas, Lietuvos aktorius, režisierius (g. 1929 m.).
- Česlovas Januškevičius, Lietuvos karinis veikėjas, karo lakūnas, pulkininkas (g. 1901 m.).
- Sausio 21 d. – Vytautas Jurevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1931 m.).
- Sausio 29 d. – Kostas Burbulys, metodistų bažnyčios kunigas ir Biblijos vertėjas (g. 1903 m.).
- Vasario 11 d.:
- Elena Morkūnienė, Lietuvos choreografė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1929 m.).
- Judita Vaičiūnaitė, XX a. antrosios pusės lietuvių poetė modernistė ir vertėja (g. 1937 m.).
- Kovo 12 d. – Osvaldas Lapienis, patologoanatomas, Lietuvos nusipelnęs gydytojas (g. 1928 m.).
- Kovo 22 d. – Stepas Butautas, krepšinio žaidėjas ir treneris. Buvusio Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio Ramūno Butauto tėvas (g. 1925 m.).
- Kovo 23 d. – Algimantas Žukas, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1944 m.).
- Kovo 27 d. – Juozas Jaruševičius, Lietuvos teatro ir kino aktorius (g. 1930 m.).
- Balandžio 14 d. – Petras Vaškys, Lietuvos keramikas, skulptorius (g. 1921 m.).
- Balandžio 15 d. – Aleksas Baltrūnas, lietuvių rašytojas (g. 1925 m.).
- Balandžio 24 d. – Stasė Bernotienė-Stulgytė, Lietuvos etnologė, muziejininkė (g. 1926 m.).
- Balandžio 25 d. – Antanas Bunga, lietuvių kunigas, prelatas, lietuvių katalikų sielovados Vokietijoje vadovas (g. 1919 m.).
- Gegužės 1 d. – Akvilė Mikėnaitė, Lietuvos muziejininkė, dailėtyrininkė (g. 1912 m.).
- Gegužės 2 d. – Adolfas Kikilas, Lietuvos irklavimo treneris, Lietuvos karys savanoris (g. 1925 m.).
- Gegužės 11 d. – Janina Siliūnaitė, Lietuvos fotografė, poetė (g. 1948 m.).
- Gegužės 20 d. – Žymantė Vladislava Jonuškaitė, Lietuvos skulptorė (g. 1936 m.).
- Gegužės 21 d. – Jurgis Gimbutas, architektas, lietuvių spaudos ir visuomenės veikėjas, inžinerijos mokslų daktaras (g. 1918 m.).
- Gegužės 25 d. – Vilius Vytautas Bėčius, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1937 m.).
- Gegužės 26 d. – Albina Makūnaitė, dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė (g. 1926 m.).
- Gegužės 29 d. – Vytautas Sakalauskas, sovietinės Lietuvos partijos ir politinis veikėjas (g. 1933 m.).
- Gegužės 30 d. – Alfonsas Kondratas, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
- Birželio 7 d. – Stefa Nosevičiūtė-Čepaitienė, lietuvių aktorė, režisierė, teatro pedagogė, Lietuvos muzikos akademijos (MA) profesorė (g. 1926 m.).
- Birželio 14 d. – Vytautas Kalinauskas, Lietuvos grafikas, tapytojas, scenografas (g. 1929 m.).
- Birželio 15 d. – Julius Juzeliūnas, kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, mokslininkas – humanitarinių mokslų (muzikologijos) habilituotas daktaras (g. 1916 m.).
- Birželio 21 d. – Bronius Kalinauskas, Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1908 m.).
- Liepos 5 d. – Juozas Lapšys, Lietuvos kariuomenės karininkas, Australijos lietuvių veikėjas (g. 1911 m.).
- Liepos 20 d. – Eugenijus Palskys, teisininkas kriminalistas, teisėtyrininkas penalistas, Vilniaus universiteto (VU) docentas (g. 1940 m.).
- Rugpjūčio 7 d. – Algirdas Teodoras Lauritėnas, Lietuvos krepšininkas (g. 1932 m.).
- Rugpjūčio 14 d. – Pranciškus Tirius, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1938 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Jurgis Dovydaitis, Lietuvos tautosakininkas, kraštotyrininkas (g. 1907 m.).
- Rugsėjo 2 d. – Ilona Gražytė-Maziliauskienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, daktarė (g. 1933 m.).
- Rugsėjo 8 d. – Irena Bučienė, Lietuvos teatro ir televizijos režisierė (g. 1940 m.).
- Rugsėjo 29 d. – Aleksandras Čyras, Lietuvos mokslininkas, inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, profesorius (g. 1927 m.).
- Spalio 2 d. – Pranas Gužaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas (g. 1907 m.).
- Spalio 5 d.:
- Juozas Bulotas, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1923 m.).
- Jurgis Karnavičius, lietuvių pianistas, pedagogas, profesorius (g. 1912 m.).
- Spalio 14 d. – Vytautas Bimba, krepšinio treneris, teisėjas (g. 1927 m.).
- Spalio 15 d. – Kazimieras Vasiliauskas, žymus lietuvių katalikų dvasininkas (g. 1922 m.).
- Lapkričio 3 d.:
- Rimantas Budrys, Lietuvos žurnalistas, rašytojas (g. 1930 m.).
- Romas Dalinkevičius, Lietuvos tapytojas monumentalistas (g. 1950 m.).
- Lapkričio 9 d.:
- Aleksas Aleksandras Povilaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, tremtinys (g. 1913 m.).
- Stasys Vasauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, vienas akademinio irklavimo pradininkų Lietuvoje (g. 1907 m.).
- Lapkričio 11 d. – Chackelis Lemchenas, Lietuvos kalbininkas, žodynininkas, J. Jablonskio mokinys (g. 1904 m.).
- Lapkričio 17 d. – Bronė Kazlauskienė-Valiulytė, Lietuvos tautosakininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1920 m.).
- Lapkričio 30 d. – Teresė Bukauskienė-Ramanauskaitė, Lietuvos pedagogė, pedagogikos istorikė, socialinių mokslų daktarė, poetė (g. 1929 m.).
- Gruodžio 6 d. – Pranas Buckus, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
- Gruodžio 18 d.:
- Juozapas Paliakas, agronomas, verslininkas, Lietuvos politinis veikėjas (g. 1958 m.).
- Eleonora Marčiulionienė, Lietuvos keramikė (g. 1912 m.).
- Gruodžio 19 d.:
- Juozas Vaišnys, Lietuvos kunigas, žurnalistas, kalbininkas, skautų veikėjas (g. 1913 m.).
- Vincas Jomantas, Lietuvos skulptorius, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1922 m.).
- Gruodžio 25 d. – Raimondas Vabalas, Lietuvos kino režisierius (g. 1937 m.).
- Robertas Grikevičius, žurnalistas, redaktorius, vertėjas, sovietinis veikėjas (g. 1945 m.).
Įvykiai
- Sausio 1 d. – Graikija prisijungė prie euro zonos;
- Sausio 6 d. – JAV Aukščiausiasis Teismas paskelbė Dž. Bušą laimėjus JAV Prezidento rinkimus;
- Sausio 9 d. – išleista pirmoji Apple iPod versija;
- Sausio 11 d. – bendrovės AOL ir Time Warner apsijungė į AOL Time Warner;
- Sausio 15 d. – pradėjo veikti Vikipedijos tinklalapis;
- Sausio 16 d. – asmens sargybiniams nužudžius Zairo Prezidentą Laurent Desiré Kabila, valstybės vadovo pareigas pradėjo eiti nužudytojo sūnus Joseph Kabila (būdamas 31 m);
- Sausio 20 d. – atsistatydino korupcija apkaltintas Filipinų Prezidentas Džozefas Estrada;
- Sausio 26 d. – Indijos Gudžarato mieste žemės drebėjimo metu žuvo virš 20 000 žmonių.
- Vasario 6 d. – Arielis Šaronas išrinktas Izraelio Ministru Pirmininku;
- Vasario 16 d. – JAV ir Jungtinės Karalystės naikintuvai bombardavo Bagdado priemiesčius, 3 žmonės žuvo.
- Kovo 23 d. – Rusijos kosminė stotis Mir išvesta iš orbitos ir nuleista į Ramųjį vandenyną;
- Kovo 24 d. – išleista Apple Computer firmos operacinė sistema Mac OS X (versija v10.0).
- Gegužės 1 d. – Trys Japonijos miestai (Urava, Omija ir Jono) susijungė, suformuodami Saitamos miestą;
- Gegužės 19 d. – Kinijos pareigūnai nužudė Žonghua Sun jai atsisakius sterilizuotis.
- Birželio 21 d. – visiškas Saulės užtemimas.
- Liepos 2 d. – Robertui Tūlsui implantuota pirmoji pasaulyje savarankiškai veikianti dirbtinė širdis;
- Liepos 28 d. – Peru Prezidentu tapo Alechandras Toledo.
Rugsėjo 11-osios teroro aktai - Rugpjūčio 1 d. – Vokietijoje įsigaliojo įstatymas, įteisinęs tos pačios lyties asmenų santuokas;
- Rugpjūčio 9 d. – Džordžas Bušas paskelbia pritariąs vykdyti kontroliuojamus kamieninių ląstelių tyrimus.
- Rugsėjo 11 d. – rugsėjo 11 atakos: JAV įvykdytas daugiausiai žalos padaręs teroro aktas. Dviem teroristų užgrobtiems lėktuvams įsirėžus į vieną iš Pasaulio Prekybos Centro dangoraižių Niujorke bei dar vienam į Pentagono pastatą Vašingtone, žuvo beveik 3000 žmonių;
- Rugsėjo 17 d. – Atidaryta Niujorko birža, neveikusi po rugsėjo 11-osios teroristinių atakų;
- Rugsėjo 18 d. – JAV išsiųsti pirmieji laiškai su juodligės užkratu.
- Spalio 7 d. – JAV intervencija į Afganistaną pradėta oro atakomis ir slaptomis operacijomis sausumoje;
- Spalio 10 d. – Džordžas Bušas paskelbė 22 labiausiai ieškomų teroristų sąrašą;
- Spalio 14 d. – Ukrainos ginkluotojų pajėgų paleista kovinė raketa atsitiktinai numušė Izraelio keleivinį lėktuvą virš Juodosios jūros; žuvo 76 žmonės;
- Spalio 23 d. – Apple Computer išleido iPod;
- Spalio 25 d. – Microsoft išleido Windows XP;
- Spalio 29 d. – išleistas Half-Life: Decay.
- Lapkričio 4 d. – Uraganas „Mišelė“ paseikė Kubą; suniokoti pasėliai, sugriauti tūkstančiai pastatų;
- Lapkričio 8 d. – Microsoft išleido žaidimų konsolę Xbox;
- Lapkričio 12 d. – Talibano pajėgos pasitraukė iš Afganistano sostinės Kabulo.
- Gruodžio 9 d. – koalicinės karinės pajėgos užėmė Kandaharą, talibai prarado valdžią Afganistane.[1]
- Gruodžio 20 d. – Afganistane prisaikdinta puštūno Hamido Karzajaus (Hamid Karzai) vadovaujama pereinamoji Vyriausybė;
- Gruodžio 22 d. – Izraelis uždraudė palestiniečių prezidentui Jasirui Arafatui (Yasser Arafat), anksčiau atvykdavusiam su kasmetiniu vizitu, per Kalėdas apsilankyti Beatliejuje.
Gimtadieniai
- Spalio 7 d. – Princesė Senate Mohato Seeiso, yra vyriausias Lesoto karaliaus Letsie III ir jo žmonos Masenate Mohato Seeiso vaikas.
Mirtys
- Vasario 9 d. – Herbert Alexander Simon, 1978 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas[2] (g. 1916 m.).
- Kovo 6 d. – Mario Covas, brazilų politikas (g. 1930 m.).
- Kovo 22 d.:
- Sabiha Gökçen, pirmoji Turkijos ir pirmoji pasaulyje karo lakūnė. Viena iš aštuonių Mustafos Kemalio Atatiurko įvaikintų vaikų (g. 1913 m.).
- William Hanna, vienas Hanna-Barbera animacijos studijos įkūrėjų (g. 1910 m.).
- Gegužės 12 d. – Aleksejus Tupolevas, rusų aviacijos konstruktorius (g. 1925 m.).
- Birželio 6 d. – Otto Heinrich Treumann, vokiečių ir olandų grafikas (g. 1919 m.).
- Birželio 27 d. – Tuvė Marika Janson, suomių bei švedų rašytoja, dailininkė (g. 1914 m.).
- Liepos 17 d. – Donaldas Džeimsas Kramas, JAV chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1919 m.).
- Liepos 29 d. – Edvardas Gerekas, Lenkijos komunistų lyderis, į valdžią atėjęs 1970 metais po smurtinių susirėmimų su darbininkais, tačiau buvo nuverstas po dešimties metų per „Solidarumo“ profsąjungos pagimdytą taikią revoliuciją[3] (g. 1913 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Aaliyah Dana Haughton, JAV R&B atlikėja ir aktorė (g. 1979 m.).
- Rugsėjo 9 d. – Achmadas Šachas Masudas, afganų mudžahedų vadas (g. 1953 m.).[4]
- Rugsėjo 11 d. – Muhamedas Atta, (Muhammad Atta), egiptiečių teroristas (g. 1968 m.).
- Spalio 6 d. – Hermanis Margeris Majevskis, latvių poetas, vertėjas, eseistas (g. 1951 m.).
- Spalio 8 d. – Dmitrijus Polianskis, TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1917 m.).
- Lapkričio 3 d. – Ernst Hans Gombrich, Austrijos kilęs britų meno istorikas (g. 1909 m.).
- Lapkričio 9 d. – Giovanni Leone, buvęs Italijos politikas. Du kartus – 1963 ir 1968 m. jis buvo šalies ministrų pirmininku, o nuo 1971 iki 1978 m. – šalies prezidentu. Iki šiol jis yra vienintelis Italijos prezidentas, kuris buvo priverstas atsistatydinti iš posto (g. 1908 m.).
- Lapkričio 25 d. – Riaz Ahmed Gohar Shahi, musulmonų sufijus,[5] autorius,[5] dvasinis lyderis ir dvasinio judėjimo Anjuman Serfaroshan e – islam įkūrėjas.[6][7] (g. 1941 m.).
- Lapkričio 28 d. – Igoris Stečkinas, tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, dirbęs Tulos konstruktorių biure CKIB SOO (rus. ЦКИБ СОО). Labiausiai žinomas kaip automatinio Stečkino pistoleto APS kūrėjas (g. 1922 m.).
- Lapkričio 29 d. – George Harrison, vokalistas, dainų autorius, filmų prodiuseris, geriausiai žinomas kaip pagrindinis britų muzikos grupės The Beatles gitaristas. Sukūrė žinomas dainas, kaip „Taxman“, „I Want To Tell You“, „Hear Comes The Sun“, „Think For Yourself“, „While My Guitar Gently Weeps“. Įkvėptas hinduizmo, sukūrė „Within You Without You“, „The Inner Light“ ir t. t (g. 1943 m.).
- Gruodžio 20 d. – Leopoldas Sedaras Sengoras, Senegalo filosofas, poetas, politinis veikėjas, pirmasis nepriklausomo Senegalo prezidentas (g. 1906 m.).
Nobelio premijos
- Chemijos – William S. Knowles (1917–), Ryoji Noyori (1938–), K. Barry Sharpless (1941–);
- Ekonomikos – George Akerlof (1940–), Michael Spence (1943–), Joseph Stiglitz (1943–);
- Fizikos – Eric Allin Cornell, Wolfgang Ketterle, Carl Edwin Wieman;
- Literatūros – Vidiadhar Surajprasad Naipaul;
- Medicinos – Leland H. Hartwell (1939–), R. Timothy Hunt (1943–), Paul M. Nurse (1949–);
- Taikos – Jungtinių Tautų Organizacija, Kofi Annan.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
