Tula

Tula (rus. Тула) – miestas Rusijoje, Tulos srities administracinis centras, esantis 193 km į pietus nuo Maskvos, ant Upos krantų.^[1] Tula yra Rusijos miestas-didvyris.

Šis straipsnis apie miestą Rusijoje. Apie miestą Meksikoje skaitykite straipsnyje Tula (Meksika).

Daugiau informacijos Tula Тула ...

Tula Тула

Tulos kremlius

Tula 54°12′00″ š. pl. 37°37′00″ r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC+4)

Valstybė	Rusija
Sritis	Tulos sritis

Gyventojų (2021)	467 955
Plotas	145,8 km²
Tankumas (2021)	3 210 žm./km²

Vikiteka	Tula

Kirčiavimas	Tulà

Uždaryti

2007 m. Tuloje gyveno 504 tūkst. gyventojų (33-ias pagal dydį Rusijos miestas). Su priemiesčiais – 650 tūkst. gyv., o su miestais palydovais sudaro aglomeraciją, kurioje gyvena 1,09 mln. gyventojų (2005). Nuo XVII a. Tula garsėja savo meduoliais.

Tulos klimatas saikingai žemyninis: vasara gana šilta, liepos mėn. vidutinė temperatūra +18,6 °C, žiema saikingai šalta. Vidutinė metinė temperatūra −4,4 °C. Metinis kritulių kiekis – 500–550 mm, iš jų vasarą – iki 200 mm, rudenį – 130 mm, žiemą – iki 100 mm, pavasarį – 110–120 mm. Vyrauja pietų, vakarų ir pietvakarių vėjai.

Per Tulą teka upė Upa, dešinysis Okos intakas. Į Upą Tuloje įteka trys intakai – Tulica, Voronka ir Bežka. Tula apsodinta liepomis, topoliais, beržais, klevais, uosiais, ąžuolais, kaštonais ir maumedžiais. Priemiesčiuose yra miško zonos, kurios yra senųjų XVI–XVII a. želdinių, pasodintų strateginiais tikslais, likučiai.

Tula buvo svarbi Maskvos Rusijos gynybai. Ji buvo pietiniame valstybės pakraštyje, iš kur puldinėjo Krymo totoriai, netoliese buvo valstybės siena su Lietuvos didžiąja kunigaikštyste, todėl Tula buvo įtvirtinta. XIV a. Tula buvo totorių chano Džanybeko žmonos Taidulos valda. 1503 m. prijungta prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės. 1514-21 m. kairiajame Upos krante buvo pastatytas akmeninis Tulos kremlius, kuris tapo miesto branduoliu. 1552 m. Tula atlaikė Krymo chano Devleto I Girėjaus 30 000 kariuomenės apgultį.

XVII a. viduryje Rusijos siena pasislinko į pietus, ir Tula iš miesto tvirtovės ėmė virsti prekybos ir pramonės centru. Maskvos valdovai skatino tradicinės Tuloje kalvystės vystymąsi, kadangi valstybei reikėjo geležies ir muškietų gamybos pramonės. Valdiška ginklų gamyba prasidėjo 1595 m., kai caras Fiodoras I atleido muškietų ginklakalius nuo duoklės ir prievolių už įsipareigojimą gaminti ginklus valstybei.

XVII a. pradžioje amatinę ginklų gamybą ima keisti gamyklinė. 1712 m. Petro I įsakymu Tuloje imama statyti pirmoji valstybinė ginklų gamykla Rusijoje. Tula tapo pripažintu ginklų ir metalinių gaminių gamybos centru Rusijoje. 1797 m. Tula tapo gubernijos centru.

1812 m. Tula daug prisidėjo prie Napoleono kariuomenės sutriuškinimo. 1812-14 m. Tulos ginklininkai kariuomenei pagamino 600 tūkst. šautuvų, o Tulos gyventojai tarnavo reguliarioje kariuomenėje ir šauktinių daliniuose. Tulos šauktinių (rus. ополчение) daliniai su mūšiais perėjo visą Europą, o 1814 m. kovą įžengė į Paryžių.

Pasibaigus karams su Napoleono Prancūzija ginklų poreikis sumažėjo, tad Tulos gamintojai užsiėmė naujomis sritimis – ėmė gaminti samovarus ir armonikas, kurie netrukus įgijo pasaulinį garsą.

XIX a. pab. – XX a. pr. Tuloje pradėjo veikti stambios metalurgijos, metalo apdirbimo, karinės ir cukraus pramonės įmonės. Taip pat veikė ir amatinė samovarų, armonikų, meduolių gamyba.

Tarybų valdžia Tuloje pradėjo veikti 1917 m. gruodžio 20 d. Rusijos pilietinio karo metais Tulos pramonės ginklais aprūpino Raudonąją Armiją.

1941 m. spalį – gruodį beveik 45 dienas Tula buvo beveik visiškai apsupta, buvo apšaudoma vokiečių pabūklų ir minosvaidžių, bombarduojama aviacijos. Vokiečiams Tulos paimti nepavyko, jų kariuomenė buvo nustumta tolyn.

Šiuo metu Tula yra pramoninis miestas. Jame vyrauja šios pramonės rūšys:

57,5 % pramonės – metalurgija. Tai dvi ketaus liejimo gamyklos ir 24 vidutinio dydžio įmonės
19 % – mašinų gamyba, metalo apdirbimas, karo pramonė: Tulos ginklų gamykla, Tulos mašinų gamykla, Prietaisų konstravimo biuras, AB Tulos šovinių gamykla, AB Kombainų gamykla, UAB Tulos transformatorių gamykla ir kt.
18,1 % – maisto pramonė.

Šalia Tulos yra geležies rūdos, rusvosios anglies kasyklų.

FK Arsenal Tula – futbolo klubas.

Žinomiausios Tulos aukštosios mokyklos:

Tulos valstybinis universitetas
L. Tolstojaus Tulos valstybinis pedagoginis universitetas
Tulos artilerijos inžinerinis institutas

Taip pat Tuloje filialus turi kitų Rusijos miestų aukštųjų mokyklų filialai:

Rusijos neakivaizdinio finansų ir ekonomikos institutas
Maskvos Rusijos Vidaus reikalų ministerijos universitetas
Maskvos valstybinis kultūros ir meno universitetas
Rusijos tarptautinė turizmo akademija.

Tula yra stambus geležinkelio mazgas. Iš Tulos geležinkelio linijos eina į Maskvą, Oriolą, Kalugą, Uzlovają, Kozelską. Iki 1996 m. veikė Tulos-Lichvino siaurojo geležinkelio linija.

Pagrindinė geležinkelio stotis – Tula I.

Per miestą eina magistralės Maskva-Simferopolis (tranzitiniai automobiliai važiuoja apvažiavimu) ir Kaluga-Riazanė.

Miesto transportas – autobusai, tramvajai, troleibusai ir maršrutiniai taksi.

Pirmojo pasaulinio karo metais Tuloje apsistojo nemažai lietuvių karo pabėgėlių, iš Lietuvos buvo perkelta Žemaičių vyskupijos kurija, veikė pradinė lietuvių mokykla, buvo evakuota Vilniaus piešimo mokykla. Tuloje veikė ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius.