Oka

Oka (rus. Ока) – upė europinėje Rusijos dalyje; didžiausias dešinysis Volgos intakas. Upės ilgis 1500 km, baseino plotas – 245 tūkst. km².

Šis straipsnis apie Volgos intaką. Apie Angaros intaką skaitykite straipsnyje Oka (Angara).

Oka
Oka Žemutiniame Naugarde
Ilgis	1500 km
Baseino plotas	245 000 km²
Vidutinis debitas	1300 m³/s
Ištakos	Vidurio Rusijos aukštuma
Žiotys	Volga
Šalys	Rusija
Vikiteka	Oka

Prasideda Vidurio Rusijos aukštumos centrinėje dalyje, aukštupyje teka į šiaurę, toliau Rytų Europos lyguma teka daugiausia į šiaurės vakarus. Prateka šias Rusijos sritis: Oriolo, Tulos, Kalugos, Maskvos, Riazanės, Vladimiro, Žemutinio Naugardo.

Didžiausi Okos intakai: Osiotras, Para, Bezputa, Pronia, Tioša, Mokša, Upa (dešinieji), Cna, Protva, Ugra, Žizdra, Maskva, Kliazma, Pra, Gusia, Nara, Lopasnia (kairieji).

Okos poplūdis aukštupyje tęsiasi balandžio-gegužės mėnesiais, žemupyje – iki birželio pradžios. Taip pat būdingi vasaros liūčių sukelti poplūdžiai. Upė būna užšalusi aukštupyje nuo lapkričio ar sausio pradžios iki kovo pabaigos arba balandžio, žemupyje – nuo spalio pabaigos ar gruodžio iki gegužės pradžios. Oka laivuojama nuo Čekalino, reguliari laivyba – nuo Serpuchovo^[1].

Pavadinimo kilmė neaiški, nors egzistuoja daug hipotezių, kurių dvi autoretetingiausios: baltiškoji (senovės lietuvių kalba aka 'šaltinis') ir finiškoji (joki 'upė'), pagal tai kad iki rusų atėjimo Okos aukštupį gyveno baltų gentys, o vidurupy ir žemupy – finų.

Upė prateka šiuos didesnius miestus: Oriolą, Kalugą, Aleksiną, Serpuchovą, Stupiną, Kolomną, Riazanę, Kasimovą, Muromą, Pavlovą, Dzeržinską, Žemutinį Naugardą.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 315