„Eurovizijos“ dainų konkursas (angl. Eurovision Song Contest, pranc. Concours Eurovision de la chanson) – kasmet vykstantis dainų konkursas, kuriame varžosi norinčių dalyvauti Europos valstybių atstovai.
„Eurovizija“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite Eurovizija (reikšmės). - Apie šių metų Euroviziją skaitykite straipsnyje Eurovizijos dainų konkursas 2024.
| Eurovizijos dainų konkursas | |
|---|---|
 | |
| Žanras | Muzikinis konkursas |
| Vedėjas (-ai) | Įvairūs vedėjai |
| Gamyba | |
| Šalis | Įvairios šalys |
| Serijos | 67 konkursai 101 tiesioginis šou |
| Trukmė | ~2 valandos (pusfinaliai) ~4 valandos (finalas) |
| Transliacija | |
| Leidėjas (-ai) | EBU, įvairūs nacionaliniai transliuotojai |
| Eterio laikotarpis | 1956 m. – dabar |
Kiekviena dalyvaujanti valstybė pateikia po vieną dainą, o vėliau ta daina varžosi su kitų šalių atstovais. Kiekvienoje šalyje konkursą transliuoja jos nacionalinė televizija, kurios užduotis – atrinkti atlikėją ir dainą, atstovausiančius savo šaliai šiame konkurse. Eurovizija pradėta rengti nuo 1956 m. ir yra vienas iš populiariausių ne sporto renginių visame pasaulyje. Pastaraisiais metais konkursą stebėjusių žmonių skaičius išaugo nuo 100 milijonų iki 600 milijonų visame pasaulyje. Eurovizija transliuojama ne tik Europos valstybėse, bet ir tokiose šalyse kaip Australija, Egiptas, Filipinai, Honkongas, Indija, JAV, Japonija, Jordanija, Kanada, Kinija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Puerto Rikas, Tailandas ir Taivanas. Nuo 2000 m. konkursą galima stebėti internetu. 2006 m. šiuo būdu žmonės iš viso pasaulio Euroviziją stebėjo 140 pasaulio šalių.[1]
1955 m., Monake, Europos transliuotojų sąjungos (EBU) komiteto posėdyje, generalinis Šveicarijos televizijos komiteto pirmininkas Marcel Bezençon pasiūlė surengti tarptautinį dainų konkursą, kurį vienu metu transliuotų visose dalyvaujančiose šalyse.[1] Konkursas buvo grindžiamas Sanremo muzikos festivalio pavyzdžiu ir buvo laikomas kaip technologinis televizijos eksperimentas – mat tuo metu daugelį šalių pasiekti plačios srities tarptautiniu tinklu buvo labai ambicingas sumanymas. Palydovinė televizija dar neegzistavo, taigi vadinamąjį Eurovizijos tinklą sudarė sausumos mikrobangų tinklas. Tais pačiais metais Romoje renginį buvo nuspręsta pavadinti „Eurovizijos Grand Prix“ (vėliau Grand Prix buvo pakeista į concours frankofoniškose šalyse).
Pirmasis konkursas vyko Lugane, Šveicarijoje, 1956 m. gegužės 24 d. Tuomet septynios šalys pristatė po dvi dainas, iš viso jų buvo 14. Tai buvo vienintelis atvejis, kai vienai šaliai atstovavo daugiau nei viena daina. Nuo 1957 m. kiekvienai šaliai atstovaudavo po vieną dainą. 1956 m. konkurse laimėjo šeimininkė Šveicarija.
Konkursą visą jo gyvavimo istoriją lydėjo technologiniai pokyčiai: 1968 m. pradėtos spalvotos televizijos, 1985 m. – palydovinės televizijos transliacijos, nuo 2000 m. – transliacijos internetu ir kt.[2][3][4]
- Kiekviena dalyvaujanti valstybė kokiu nors būdu išsirenka jai atstovaujantį atlikėją ar grupę;
- Visos grupės po vieną kartą gyvai atlieka savo paruoštas dainas;
- Kiekvienoje šalyje konkursą transliuoja kuri nors tos šalies televizija (dažniausiai – nacionalinis transliuotojas);
- Išklausius visas dainas, konkurso stebėtojai balsuoja už jiems labiausiai patikusią kitos valstybės dainą;
- Kiekvienos valstybės atstovas paskelbia už ką balsavo jo atstovaujama valstybė;
- Daugiausiai balsų surinkusi valstybė tampa konkurso nugalėtoja;
- Nugalėjusi valstybė gauna teisę kitais metais rengti konkursą.
Tinkamumas valstybėms dalyvauti „Eurovizijoje“ nėra nustatomas pagal geografinį jų išsidėstymą. Pagrindinis kriterijus, nustatantis, ar šalis gali dalyvauti konkurse, yra priklausymas Europos transliuotojų sąjungai (EBU). Tačiau teisė dalyvauti suteikiama tik aktyvioms EBU šalims-narėms. Aktyvios šalys-narės yra tokios, kurios patenka į Europos transliavimo erdvę, arba yra Europos Tarybos narės.[5]
Norėdama sudalyvauti konkurse, aktyvi šalis-narė dar turi užtikrinti, kad jos nacionalinio transliuotojo perdavimų signalai yra prieinami ne mažiau kaip 98 % šalies namų ūkių.[6] Asocijuotai narei galimybė sudalyvauti konkurse suteikiama, kai tam pritaria EBU referencinė grupė.[7]
Europos transliavimo erdvėje yra valstybių, kurios geografiškai atsiduria už Europos žemyno ribų arba priklauso daugiau nei vienam žemynui.[7] Todėl teisė dalyvauti konkurse neapsiriboja Europos šalimis. Istoriškai „Eurovizijos“ dainų konkurse yra dalyvusios tokios už Europos žemyno ribų esančios šalys, kaip Izraelis, Kipras ir Armėnija. Eurovizijoje jos debiutavo atitinkamai 1973 m., 1981 m. ir 2006 m. 1980 m. konkurse dalyvavo net Marokas, kuris geografiškai yra Afrikoje. Eurovizijoje dalyvauja ir kelios šalys, kurių tik dalis priklauso Europai. Tai Turkija (dalyvauja nuo 1975 m.), Rusija (nuo 1994 m.), Gruzija (nuo 2007 m.) ir Azerbaidžanas (nuo 2008 m.)[8] 2015 m. prie konkurso prisijungė Australija.[9][10]
Iš viso bent vieną kartą konkurse dalyvavo 51 šalis.
Dalyvavo nors kartą
Niekada nedalyvavo, nors galėtų
Pareiškė dalyvausiančios, bet vėliau pasitraukė
- a) Iki Vokietijos susivienijimo 1990 m., Eurovizijoje dalyvavo tik Vakarų Vokietija (Vokietijos Federacinė Respublika). Rytų Vokietija (Vokietijos Demokratinė Respublika) konkurse nedalyvavo.
- b) Iki 1991 m. Jugoslavija dalyvavo kaip Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika. Tik 1992 m. ji dalyvavo kaip Jugoslavijos Federacinė Respublika.
Konkurso finale balsavimas vyksta tokia tvarka: du atskirus taškų rinkinius išdalina tiek žiuri, tiek žiūrovai. Tai reiškia, jog po žiūrovų balsavimo telefonu, trumposiomis žinutėmis ar oficialia programėle, vedėjai po vieną kartą skambina kiekvienai konkurse dalyvaujančiai šaliai ir sužino, kiek taškų (1–8, 10, 12) ir kam skyrė kiekvienos šalies profesionalų komisija. Po visų šalių komisijų įvertinimų paskelbimo, vedėjai praneša, kiek bendrai žiūrovų taškų surinko kiekviena šalis, pradedant nuo mažiausiai balų pelniusios ir baigiant žiūrovų favorite. Šiuo būdu taškai sumuojami ir pusfinaliuose.[11]
.jpg)
2024 m. duomenimis, 71 daina iš 27 šalių laimėjo „Eurovizijos“ dainų konkursą.[12] Dvidešimt septynios skirtingos šalys yra laimėjusios konkursą. 1969 m. konkursas turėjo keturis nugalėtojus. Šveicarija laimėjo pirmąjį konkursą 1956 m. Daugiausia pergalių turi Airija ir Švedija – septynias. Vieninteliai asmenys, kurie laimėjo daugiau nei vieną kartą, yra Švedijos atlikėja Loreen, kuri 2012 m. atliko dainą „Euphoria“ ir 2023 m. – „Tattoo“, bei Airijos atlikėjas Johnny Logan, kuris 1980 m. atliko dainą „What's Another Year“ ir 1987 m. – „Hold Me Now“.
2024 m. duomenimis, Lietuva „Eurovizijos“ dainų konkurse dalyvavo 24 kartus. Debiutavo 1994 m. ir užėmė paskutinę vietą. Po nesėkmingo pasirodymo į „Eurovizijos“ sceną šalis grįžo 1999 m. ir dalyvauja iki šiol (išskyrus 2000 ir 2003 m.). Aukščiausias rezultatas – šešta vieta, kurią 2006 m. „Eurovizijoje“ pasiekė grupė „LT United“.[13]
.jpg)
Congratulations
2005 m. spalio 22 d. vyko koncertas „Congratulations“ (liet. Sveikinimai), skirtas paminėti „Eurovizijos“ gyvavimo penkiasdešimtmetį. Koncerte, kaip ir eiliniame „Eurovizijos“ renginyje, žiūrovai rinko labiausiai jiems patikusią praeitame penkiasdešimtmetyje „Eurovizijos“ dainų konkurse grotą dainą.
Eurovision: Europe Shine a Light
Atšaukus 2020 m. „Eurovizijos“ konkursą, Europos transliuotojų sąjunga 2020 m. gegužės 16 d. Hilversiumo mieste surengė specialią nekonkurencinę transliaciją „Eurovision: Europe Shine a Light“ (liet. Švieski, Europa), kuria pagerbė konkurse turėjusias skambėti dainas. Renginyje dalyvavo 10 šalių atstovai.[14]
Vaikų Eurovizijos dainų konkursas
Vaikų „Eurovizija“ yra kasmet vykstantis panašus tarptautinis dainų konkursas, kuriame dalyvauja vaikai nuo 9 iki 14 metų amžiaus.[15]
Eurovizijos šokių konkursas
Eurovizijos šokių konkursas buvo renginys, kuriame dalyvavo šokėjų poros, atliekančios pramoginius ir lotynų šokius. Projektas buvo surengtas dukart, 2007 ir 2008 m.[16]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
