Remove ads
Kopenhaga (dan. København, senąja danų kalba Køpmannæhafn – 'pirklių uostas') – Danijos sostinė ir didžiausias miestas. Miestas priklauso Hovedstadeno regionui. Automobilių ir geležinkelio keltai kursuoja į Malmę, Helsingborgą ir Landskroną (Švedijos uostai). Yra tarptautinis Kastrupo oro uostas.[5]
| Kopenhaga dan. København | |
|---|---|
 | |
 | |
  Kopenhaga | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Danija |
| Regionas | Hovedstadeno regionas |
| Įkūrimo data | 1167 m. |
| Meras | Ritt Bjerregaard |
| Gyventojų | 1 345 562 |
| Plotas | 292,5 km² |
| Tankumas | 4 600 žm./km² |
 Vikiteka | Kopenhaga |
| Kirčiavimas | Kopenhagà |
.jpg)
Kopenhagoje sutelkta apie 40 proc. visos Danijos pramonės. Išvystyta laivybos, elektrotechnikos, prietaisų gamybos, chemijos, maisto pramonė. Yra keturi universitetai bei trys kitų miestų universitetų padaliniai, B. Torvaldseno muziejus, dailės muziejai, Kopenhagos operos teatras.
Pagrindinė miesto įžymybė – paminklas H. K. Anderseno Undinėlei (atidengtas 1913 m. rugpjūčio 23 d.). Taip pat išlikę Rosenborg rūmai, yra birža, Šarlotenborgo rūmai (visi – iš XVII a.), Kristiansborgo parlamento rūmai (XVIII a., buvo atstatyti po gaisrų 1800–1820 m. ir 1907–1922 m.), Amalienborgo rūmų kompleksas (statytas nuo XVIII a.).
Remove ads
Kopenhaga yra išsidėsčiusi didžiausioje Danijos saloje Zelandijoje (Sjælland), netoli nuo Švedijos miesto Malmės Skonėje. Nedidelė miesto dalis yra Amagerio saloje.
Pats Kopenhagos miestas susideda iš senojo Kopenhagos ežerų ir uosto supamo miesto centro, „tiltų kvartalų“: Esterbro (Østerbro), Niorebro (Nørrebro), Vesterbro, Amagerbro; miestui priklausančių Nordvesto, Kristianshauno, Ėrestado, Brigės salų, Valbiu, Vanlėsės, Brėnshėjaus ir kitų kvartalų. Kopenhagos miestui nepriklauso savarankiška Frederiksbergo komuna.
Miestas kartu su priemiesčiais sudaro Kopenhagos aglomeraciją (Hovedstadsområdet), kurioje 2022 m. gyveno virš 2 mln. gyventojų.
Remove ads
Kopenhaga pirmąkart minima 1043 metais, tuomet buvo nereikšmingu kaimeliu. 1167 m. vyskupas Absalonas pastatė pilį ir Kopenhagą padarė įtvirtintu miesteliu. 1254 m. gavo miesto teises. 1416 m. Erikas VII užkariavo Kopenhagą ir 1433 m. padarė savo rezidencija. Nuo to laiko Kopenhaga tapo karaliaus rezidencija ir šalies sostine.
Grafų karo metu atlaikė žiaurią apgultį, o 1658–1659 m. herojiškai gynėsi nuo švedų.
1807 m. stipriai nukentėjo nuo anglų apšaudymo.
XX a. pražioje Kopenhaga tapo klestinčiu pramoniniu ir administraciniu miestu. Nauja rotušė ir traukinių stotis pastūmėjo miesto centrą į vakarus. Dėl neutralumo per Pirmąjį pasaulinį karą danai prekiavo su britais ir vokiečiais, bet laikė paruoštą 40 tūkst. kareivių armiją.
Per Antrąjį pasaulinį karą 1940–1945 m. Kopenhagą buvo užėmę vokiečiai. Adolfas Hitleris manė, kad Danija bus „protektorato modeliu“[6] ir iš pradžių vokiečiai danų atžvilgiu stengėsi laikytis korektiškai. 1943 m. rugpjūtį žlugus bendradarbiavimui Danijos karališkasis laivynas Kopenhagos uoste paskandino laivus, kad jie neatitektų naciams. Tuo metu vokiečiai pradėjo suiminėti žydus, bet daug jų pabėgo į Švediją.[7]
1945 m. gegužės 8 d. britai išvadavo Kopenhagą, o 30 tūkst. vokiečių karių pasidavė.
Nuo 2000 m. Kopenhagą ir Malmę jungia Eresundo tiltas.
Remove ads
Yra Kopenhagos universitetas, Danijos technikos universitetas (nuo 1829 m.), Karališkoji muzikos akademija (nuo 1867 m.), aukštoji ekonomikos mokykla, Karališkoji veterinarijos ir žemės ūkio akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Mokslo įstaigos, tarp jų – Danijos karališkoji mokslų ir literatūros akademija, Technologijos akademija. Veikia universiteto biblioteka, Danijos karališkoji biblioteka, Danijos nacionalinė biblioteka, Danijos nacionalinis muziejus, Nacionalinė galerija, Naujoji Karlsbergo gliptoteka (Ny Carlsberg Glyptotek; senovės menas, prancūzų ir danų tapyba), karališkosios šeimos, B. Torvaldseno, H. K. Anderseno, K. Blikseno, šiuolaikinio meno, medicinos istorijos, erotikos, Gineso rekordų, Danijos kino, vaško figūrų ir kiti muziejai, karališkasis teatras (1770 m.), daug privačių teatrų. Taip pat veikia botanikos sodas (įkurtas 1874 m.); jame – astronomijos observatorija ir danų astronomo T. Brahės statula. Didžiausias Skandinavijoje zoologijos sodas. Tivolio pramogų parkas (1843 m.).[8]
Remove ads
Rūmai: buvusioji karališkoji rezidencija Christiansborgas (sudegusi 1884 m.; išlikusi tik rūmų bažnyčia ir išgelbėta paveikslų galerija); Amalienborgas (žiemos rezidencija), pastatytas Liudviko XV stiliumi; Rosenborgas (Nyderlandų Renesanso stiliuje) su parku ir Anderseno statula. Dėmesio vertas Kopenhagos universiteto pastatas (su istorinėmis freskomis), biržų pastatai (Nyderlandų Renesanso stiliuje), rotušė.
Kopenhagos apylinkėse yra karališkosios Bernstorfo ir Fredensbergo pilys, į vakarus nuo miesto – Frederiksbergas.
Remove ads
Kopenhagos oro uostas (daniškai: Københavns Lufthavn, Kastrup) yra pagrindinis tarptautinis oro uostas aptarnaujantis Kopenhagos kraštą. Tai yra didžiausias oro uostas Šiaurės šalių regione (Norvegija, Švedija, Danija, Islandija ir Suomija) 2014-aisiais metais aptarnavęs 25,6 mln. keleivių. Įkurtas 1925 metais ir yra vienas seniausių tarptautinių oro uostų Europoje. Įsikūręs Amagerio saloje netoli Kastrup miestelio. Iš Lietuvos Kopenhagos oro uostą galima pasiekti tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų.
Remove ads
Futbolas
Beijing, Kinija[9]
Paryžius, Prancūzija (tik draugystės ir bendradarbiavimo sutartis)[10]
Reikjavikas, Islandija[11]
Kampečė, Meksika[11]
Pietų Tarava, Kiribatis
- Oficialus Kopenhagos turizmo puslapis
- Kopenhagos istorija Archyvuota kopija 2005-11-07 iš Wayback Machine projekto.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads