Lapkričio 28

Lapkričio 28 yra 332-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 333-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 33 dienos.

Spa – Lapkritis – Gru
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30
2024

Informacija

Vardadieniai

Egmontas – Eidenė – Eidenis – Gintenė – Gintenis – Gintilas – Gintilė – Jokūbas – Rimgauda – Rimgaudas – Rimgaudė – Rufas – Steponas – Vakarė

Šią dieną Lietuvoje

Gimimo dienos

• 1845 m. – Adolfas Neimanas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, vertėjas.^[1] (m. 1921 m.).
• 1860 m. – Vincas Juška, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1939 m.).
• 1872 m. – Kazimieras Buinevičius, lietuvių gydytojas terapeutas, medicinos daktaras (m. 1953 m.).
• 1904 m. – Stasys Gailevičius, chorvedys ir kompozitorius, žinomo muziko Emeriko Gailevičiaus (1874–1949 m.) sūnus (m. 1997 m.).
• 1905 m.:
  • Jakovas Heleris, energetikas, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, ilgametis Lietuvos energetikos instituto Kompleksinio energetikos tyrimų laboratorijos vedėjas.
  • Vincas Žilionis, lietuvių rašytojas (m. 1964 m.).
• 1908 m. – Telesforas Šiurkus, chirurgas, profesorius (m. 1974 m.).
• 1911 m.:
  • Beatričė Grincevičiūtė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1988 m.).
  • Elena Jakutytė, Lietuvos grafikė (m. 1999 m.).
• 1915 m. – Klemensas Gutauskas, Lietuvos katalikų dvasininkas (m. 2002 m.).
• 1919 m.:
  • Leonas Kriaučeliūnas, veterinarijos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
  • Viktoras Radovičius, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, publicistas (m. 1982 m.).
• 1923 m. – Mindaugas Julius Bloznelis, Lietuvos antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo veikėjas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1926 m. – Bronislovas Bitinas, Lietuvos pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1929 m. – Antanas Čiužas, Lietuvos sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• 1942 m. – Simonas Narbutas, Lietuvos energetikas, šiluminės fizikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1943 m. – Viktoras Ostašenkovas, Lietuvos tapytojas, dizaineris, pedagogas.
• 1946 m. – Ričardas Kranauskas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Antanas Žemaitis, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Dalia Grigaravičienė, gydytoja, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1949 m. – Vanda Juknaitė, Lietuvos prozininkė, dramaturgė, eseistė.
• 1950 m. – Vitalijus Lukošaitis, Lietuvos dailininkas, skulptorius (m. 1986 m.).
• 1953 m.:
  • Feliksas Džiautas, pedagogas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis veikėjas.
  • Rimantas Barauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Teresa Bogomolnikova, Lietuvos ir Ignalinos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1954 m.:
  • Janina Galiauskienė, gydytoja, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Rūta Černeckienė-Jankauskytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1956 m.:
  • Benius Rūtelionis, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Janina Švambarytė-Valužienė, Lietuvos kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
  • Laima Saudargaitė, medikė, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinė veikėja.
• 1958 m. – Rimantas Valiukas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Vidimantas Domarkas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m.:
  • Arūnas Grikšas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Arūnas Valinskas, politinis veikėjas (LR Seimo narys, buvęs Seimo Pirmininkas); prodiuseris, televizijos laidų („Dviračio žynios“, „Dviračio šou“ kūrėjas ir autorius), šou bei renginių vedėjas, šou verslininkas, Tautos prisikėlimo partijos įkūrėjas; TV laidų „Arena“, „Taip ir Ne“, „Dviračio televizija“ kūrėjas, muzikinių šou „Kelias į žvaigždes“, „Žvaigždžių vartai“, žaidimo „Šeši nuliai – milijonas” vedėjas, įvairių netradicinių konkursų bei renginių (kaip „Mis nelaisvė“ ir kt.) iniciatorius, organizatorius bei idėjų generatorius. Praeityje garsios roko grupės Hiperbolė prodiuseris.
• 1973 m. – Donatas Vencevičius, buvęs Lietuvos futbolininkas, žaidęs saugo pozicijoje ir atstovavęs šalies nacionalinę rinktinę.
• 1979 m. – Justas Česnavičius, Lietuvos krepšininkas, šiuo metu esantis laisvuoju agentu.

Mirtys

• 1666 m. – Danielius Kleinas, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas (g. 1609 m.).
• 1916 m. – Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1852 m.).
• 1955 m. – Povilas Karazija, Lietuvos pedagogas, numizmatas, bibliofilas, kultūros ir visuomenės veikėjas (g. 1887 m.).
• 1956 m. – Pranas Gudavičius-Gudas, gydytojas terapeutas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1876 m.).
• 1968 m. – Jonas Būtėnas, lietuvių dainininkas (baritonas), pedagogas ir chorvedys.^[2] (g. 1892 m.).
• 1974 m. – Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, Lietuvos literatūrologas, pedagogas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, visuomenės veikėjas (g. 1903 m.).
• 1991 m. – Jonas Basiulis, Lietuvos bibliografas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (g. 1929 m.).
• 1995 m. – Marijonas (Marius) Baranauskas, Lietuvos žurnalistas, fotografas (g. 1931 m.).
• 1996 m. – Gražina Ona Miškinienė, Lietuvos architektė urbanistė (g. 1927 m.).
• 1998 m. – Antanas Minkevičius, Lietuvos botanikas ir mikologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (g. 1900 m.).
• 2008 m. – Juozas Kurtinaitis, Lietuvos onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1951 m.).
• 2023 m. – Eugenijus Petrovas, inžinierius, politikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1936 m.).^[3]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1520 – portugalų jūrininkas Ferdinandas Magelanas pasiekė vandenyną, kuris vėliau pavadintas Ramiuoju.
• 1940 – slaptoje NKVD instrukcijoje eperantininkai ir filatelininkai priskirti prie antisovietinių „elementų“.
• 1943 – Prasidėjo Teherano konferencija – pirmasis Stalino, Čerčilio ir Ruzvelto susitikimas.
• 1974 – paskutinis Džono Lenono (John Winston Lennon) pasirodymas scenoje.

Gimimo dienos

• 1592 m. – Abahai, Mandžu valdovas, valdęs 1636–1943 m (m. 1643 m.).
• 1757 m. – Viljamas Bleikas, anglų poetas ir dailininkas. Būdamas gyvas nesulaukė pripažinimo, tačiau dabar jo darbai neįkainojami (m. 1827 m.).
• 1772 m. – Luke Howard, farmacininkas farmakologas, meteorologas (m. 1864 m.).
• 1820 m. – Frydrichas Engelsas, vokiečių socialistas, politinis veikėjas bei filosofas (m. 1895 m.).
• 1866 m. – Henris Beikonas, amerikiečių architektas, geriausiai žinomas dėl jo suprojektuoto graikų dorėnų stiliaus Linkolno memorialo, pastatyto JAV sostinėje Vašingtone. Šis projektas buvo paskutinis architekto gyvenime (m. 1924 m.).
• 1881 m. – Stefanas Cveigas, austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas (m. 1942 m.).
• 1906 m. – Dmitrijus Lichačiovas, rusų literatūros ir kultūros tyrinėtojas, visuomenės ir politinis veikėjas, filologijos mokslų daktaras. TSRS mokslų akademijos, nuo 1991 m. Rusijos mokslų akademijos narys (m. 1999 m.).
• 1908 m. – Klodas Levi-Strosas, prancūzų antropologas, labiausiai žinomas kaip struktūralizmo teorijos (arba kitaip struktūrinės antropologijos), padedančios suprasti visuomenę ir kultūrą, plėtotojas. Laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus intelektualų (m. 2009 m.).
• 1938 m. – Tom Regan, amerikiečių filosofas, gyvūnų teisių teoretikas. Nuo 1967 m. iki išėjimo į pensiją 2001 m. dėstė filosofiją Šiaurės Karolinos universitete.
• 1945 m. – Hirofumi Nakasone, Japonijos politikas, dabartinis užsienio reikalų ministras. Jis taip pat buvo švietimo ministras premjero Joširo Morio vyriausybėje.
• 1973 m. – Jade Errol Puget, grupės AFI gitaristas.
• 1977 m. – Fabijus Groso, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Juventus klubo gynėjas.
• 1978 m. – Haytham Kamal Tambal, futbolininkas, Sudano rinktinės ir Sudano Al-Merrikh klubo puolėjas.
• 1982 m. – Leandro Mateus Barbosa, Brazilijos krepšininkas. Rungtyniauja NBA klube Toronto „Raptors“ ir taip pat žaidžia Brazilijos rinktinėje, įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose.
• 1983 m.:
  • Nelsonas Valdesas, futbolininkas, Paragvajaus rinktinės ir Borussia Dortmund klubo puolėjas.
  • Vania Stambolova, Bulgarijos lengvaatletė, kuri specializuojasi 400 m bėgimo ir barjerinio bėgimo rungtyse.
• 1984 m. – Endriu Bogutas, Australijos krepšininkas. Jo tėvai kilę iš Kroatijos. Vienintelis krepšininkas iš šio žemyno, kuris buvo pakviestas NBA naujokų biržoje pirmuoju numeriu.
• 1985 m. – Landris N'Guemas, buvęs Kamerūno futbolininkas, krašto arba atraminis saugas (m. 2024 m.).
• 1988 m. – Robert Richard Threlfall, Anglijos U-19 ir Liverpulio komandos futbolininkas.

Mirtys

• 1683 m. – Valentinas Greitreiksas, Greitoreksas, airių žiniuonis, 1666 metais atvykęs į Angliją glostymu gydyti žmonių nuo skrofuliozės ir kitų ligų (g. 1628 m.).
• 1694 m. – Macuo Bašio, žinomiausias Edo laikotarpio poetas Japonijoje (g. 1644 m.).
• 1801 m. – Déodat Gratet de Dolomieu, prancūzų geologas^[4] (g. 1750 m.).
• 1939 m. – James Naismith, krepšinio išradėjas, taip pat jis pirmasis pasiūlė naudoti šalmus amerikietiškame futbole (g. 1861 m.).
• 1954 m. – Enrikas Fermis, italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas, 1938 m. apdovanotas Nobelio premija už dirbtinio radioaktyvumo, sukelto bomborduojant lėtaisiais neutronais, tyrimus (g. 1901 m.).
• 1962 m. – Vilhelmina, Olandijos karalienė (1890 − 1948) (g. 1880 m.).
• 1980 m. – Mia Mei, austrų aktorė (g. 1884 m.).
• 2001 m. – Igoris Stečkinas, tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, dirbęs Tulos konstruktorių biure CKIB SOO (rus. ЦКИБ СОО). Labiausiai žinomas kaip automatinio Stečkino pistoleto APS kūrėjas (g. 1922 m.).
• 2021 m.:
  • Laila Halme, suomių dainininkė (g. 1934 m.).^[5]
  • Frenkas Viljamsas, verslininkas, Formulės 1 komandos „Williams F1“ įkūrėjas iš Didžiosios Britanijos (g. 1942 m.).^[6]
• 2022 m. – Klarensas Džiliardas, afroamerikiečių aktorius, koledžo profesorius ir rašytojas. Žinomas už vaidmenis seriale „Volkeris, Teksaso reindžeris“, filmuose „Kietas riešutėlis“ (1988), „Oro gvardija“ (1986). (g. 1955 m.).^[7]

Nuorodos

1. Emilis Jokūbas Trečiokas. Biržų kalendorius.
2. Arvydas Karaška. Jonas Būtėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 666 psl.
3. Mirė Kovo 11-osios akto signataras Eugenijus Petrovas. LRT. 2023-11-28. Nuoroda tikrinta 2023-11-28.
4. Déodat Gratet de Dolomieu.
5. „Euroviisuedustajana tunnettu Laila Halme on kuollut“. Iltalehti (suomių). Nuoroda tikrinta 2021-11-28.{{cite news}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
6. „Legendary F1 team boss Sir Frank Williams dies, aged 79 | Formula 1®“. www.formula1.com (anglų). Suarchyvuota iš originalo 28 November 2021. Nuoroda tikrinta 2021-11-28.
7. ‘Die Hard’ actor, UNLV professor Clarence Gilyard dies