Lapkričio 28
data From Wikipedia, the free encyclopedia
Lapkričio 28 yra 332-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 333-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 33 dienos.
| Spa – Lapkritis – Gru | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 2025 | ||||||
Informacija
Vardadieniai
Egmontas – Eidenė – Eidenis – Gintenė – Gintenis – Gintilas – Gintilė – Jokūbas – Rimgauda – Rimgaudas – Rimgaudė – Rufas – Steponas – Vakarė
Šią dieną Lietuvoje
Gimimo dienos
- 1845 m. – Adolfas Neimanas, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, vertėjas.[1] (m. 1921 m.).
- 1860 m. – Vincas Juška, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (m. 1939 m.).
- 1872 m. – Kazimieras Buinevičius, lietuvių gydytojas terapeutas, medicinos daktaras (m. 1953 m.).
- 1904 m. – Stasys Gailevičius, chorvedys ir kompozitorius, žinomo muziko Emeriko Gailevičiaus (1874–1949 m.) sūnus (m. 1997 m.).
- 1905 m.:
- Jakovas Heleris, energetikas, Lietuvos nusipelnęs inžinierius, ilgametis Lietuvos energetikos instituto Kompleksinio energetikos tyrimų laboratorijos vedėjas.
- Vincas Žilionis, lietuvių rašytojas (m. 1964 m.).
- 1908 m. – Telesforas Šiurkus, chirurgas, profesorius (m. 1974 m.).
- 1911 m.:
- Beatričė Grincevičiūtė, Lietuvos dainininkė (sopranas) (m. 1988 m.).
- Elena Jakutytė, Lietuvos grafikė (m. 1999 m.).
- 1915 m. – Klemensas Gutauskas, Lietuvos katalikų dvasininkas (m. 2002 m.).
- 1919 m.:
- Leonas Kriaučeliūnas, veterinarijos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
- Viktoras Radovičius, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, publicistas (m. 1982 m.).
- 1923 m. – Mindaugas Julius Bloznelis, Lietuvos antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo veikėjas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras.
- 1926 m. – Bronislovas Bitinas, Lietuvos pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
- 1929 m. – Antanas Čiužas, Lietuvos sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
- 1942 m. – Simonas Narbutas, Lietuvos energetikas, šiluminės fizikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1943 m. – Viktoras Ostašenkovas, Lietuvos tapytojas, dizaineris, pedagogas.
- 1946 m. – Ričardas Kranauskas, Lietuvos ir Telšių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1947 m. – Antanas Žemaitis, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1948 m. – Dalia Grigaravičienė, gydytoja, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1949 m. – Vanda Juknaitė, Lietuvos prozininkė, dramaturgė, eseistė.
- 1950 m. – Vitalijus Lukošaitis, Lietuvos dailininkas, skulptorius (m. 1986 m.).
- 1953 m.:
- Feliksas Džiautas, pedagogas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis veikėjas.
- Rimantas Barauskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- Teresa Bogomolnikova, Lietuvos ir Ignalinos politinė bei visuomenės veikėja.
- 1954 m.:
- Janina Galiauskienė, gydytoja, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Rūta Černeckienė-Jankauskytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
- 1956 m.:
- Benius Rūtelionis, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Janina Švambarytė-Valužienė, Lietuvos kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
- Laima Saudargaitė, medikė, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinė veikėja.
- 1958 m. – Rimantas Valiukas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Vidimantas Domarkas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1966 m.:
- Arūnas Grikšas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Arūnas Valinskas, politinis veikėjas (LR Seimo narys, buvęs Seimo Pirmininkas); prodiuseris, televizijos laidų („Dviračio žynios“, „Dviračio šou“ kūrėjas ir autorius), šou bei renginių vedėjas, šou verslininkas, Tautos prisikėlimo partijos įkūrėjas; TV laidų „Arena“, „Taip ir Ne“, „Dviračio televizija“ kūrėjas, muzikinių šou „Kelias į žvaigždes“, „Žvaigždžių vartai“, žaidimo „Šeši nuliai – milijonas” vedėjas, įvairių netradicinių konkursų bei renginių (kaip „Mis nelaisvė“ ir kt.) iniciatorius, organizatorius bei idėjų generatorius. Praeityje garsios roko grupės Hiperbolė prodiuseris.
- 1973 m. – Donatas Vencevičius, buvęs Lietuvos futbolininkas, žaidęs saugo pozicijoje ir atstovavęs šalies nacionalinę rinktinę.
- 1979 m. – Justas Česnavičius, Lietuvos krepšininkas, šiuo metu esantis laisvuoju agentu.
Mirtys
- 1666 m. – Danielius Kleinas, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas (g. 1609 m.).
- 1916 m. – Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, dramaturgas, publicistas, teatro veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1852 m.).
- 1955 m. – Povilas Karazija, Lietuvos pedagogas, numizmatas, bibliofilas, kultūros ir visuomenės veikėjas (g. 1887 m.).
- 1956 m. – Pranas Gudavičius-Gudas, gydytojas terapeutas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1876 m.).
- 1968 m. – Jonas Būtėnas, lietuvių dainininkas (baritonas), pedagogas ir chorvedys.[2] (g. 1892 m.).
- 1974 m. – Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, Lietuvos literatūrologas, pedagogas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, visuomenės veikėjas (g. 1903 m.).
- 1991 m. – Jonas Basiulis, Lietuvos bibliografas, pedagogas, filologijos mokslų kandidatas (g. 1929 m.).
- 1995 m. – Marijonas (Marius) Baranauskas, Lietuvos žurnalistas, fotografas (g. 1931 m.).
- 1996 m. – Gražina Ona Miškinienė, Lietuvos architektė urbanistė (g. 1927 m.).
- 1998 m. – Antanas Minkevičius, Lietuvos botanikas ir mikologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (g. 1900 m.).
- 2008 m. – Juozas Kurtinaitis, Lietuvos onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1951 m.).
- 2023 m. – Eugenijus Petrovas, inžinierius, politikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. 1936 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 1520 – portugalų jūrininkas Ferdinandas Magelanas pasiekė vandenyną, kuris vėliau pavadintas Ramiuoju.
- 1940 – slaptoje NKVD instrukcijoje eperantininkai ir filatelininkai priskirti prie antisovietinių „elementų“.
- 1943 – Prasidėjo Teherano konferencija – pirmasis Stalino, Čerčilio ir Ruzvelto susitikimas.
- 1974 – paskutinis Džono Lenono (John Winston Lennon) pasirodymas scenoje.
Gimimo dienos
- 1592 m. – Abahai, Mandžu valdovas, valdęs 1636–1943 m (m. 1643 m.).
- 1757 m. – Viljamas Bleikas, anglų poetas ir dailininkas. Būdamas gyvas nesulaukė pripažinimo, tačiau dabar jo darbai neįkainojami (m. 1827 m.).
- 1772 m. – Luke Howard, farmacininkas farmakologas, meteorologas (m. 1864 m.).
- 1820 m. – Frydrichas Engelsas, vokiečių socialistas, politinis veikėjas bei filosofas (m. 1895 m.).
- 1866 m. – Henris Beikonas, amerikiečių architektas, geriausiai žinomas dėl jo suprojektuoto graikų dorėnų stiliaus Linkolno memorialo, pastatyto JAV sostinėje Vašingtone. Šis projektas buvo paskutinis architekto gyvenime (m. 1924 m.).
- 1881 m. – Stefanas Cveigas, austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas (m. 1942 m.).
- 1906 m. – Dmitrijus Lichačiovas, rusų literatūros ir kultūros tyrinėtojas, visuomenės ir politinis veikėjas, filologijos mokslų daktaras. TSRS mokslų akademijos, nuo 1991 m. Rusijos mokslų akademijos narys (m. 1999 m.).
- 1908 m. – Klodas Levi-Strosas, prancūzų antropologas, labiausiai žinomas kaip struktūralizmo teorijos (arba kitaip struktūrinės antropologijos), padedančios suprasti visuomenę ir kultūrą, plėtotojas. Laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus intelektualų (m. 2009 m.).
- 1938 m. – Tom Regan, amerikiečių filosofas, gyvūnų teisių teoretikas. Nuo 1967 m. iki išėjimo į pensiją 2001 m. dėstė filosofiją Šiaurės Karolinos universitete.
- 1945 m. – Hirofumi Nakasone, Japonijos politikas, dabartinis užsienio reikalų ministras. Jis taip pat buvo švietimo ministras premjero Joširo Morio vyriausybėje.
- 1973 m. – Jade Errol Puget, grupės AFI gitaristas.
- 1977 m. – Fabijus Groso, futbolininkas, Italijos rinktinės ir Juventus klubo gynėjas.
- 1978 m. – Haytham Kamal Tambal, futbolininkas, Sudano rinktinės ir Sudano Al-Merrikh klubo puolėjas.
- 1982 m. – Leandro Mateus Barbosa, Brazilijos krepšininkas. Rungtyniauja NBA klube Toronto „Raptors“ ir taip pat žaidžia Brazilijos rinktinėje, įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose.
- 1983 m.:
- Nelsonas Valdesas, futbolininkas, Paragvajaus rinktinės ir Borussia Dortmund klubo puolėjas.
- Vania Stambolova, Bulgarijos lengvaatletė, kuri specializuojasi 400 m bėgimo ir barjerinio bėgimo rungtyse.
- 1984 m. – Endriu Bogutas, Australijos krepšininkas. Jo tėvai kilę iš Kroatijos. Vienintelis krepšininkas iš šio žemyno, kuris buvo pakviestas NBA naujokų biržoje pirmuoju numeriu.
- 1985 m. – Landris N'Guemas, buvęs Kamerūno futbolininkas, krašto arba atraminis saugas (m. 2024 m.).
- 1988 m. – Robert Richard Threlfall, Anglijos U-19 ir Liverpulio komandos futbolininkas.
Mirtys
- 1683 m. – Valentinas Greitreiksas, Greitoreksas, airių žiniuonis, 1666 metais atvykęs į Angliją glostymu gydyti žmonių nuo skrofuliozės ir kitų ligų (g. 1628 m.).
- 1694 m. – Macuo Bašio, žinomiausias Edo laikotarpio poetas Japonijoje (g. 1644 m.).
- 1801 m. – Déodat Gratet de Dolomieu, prancūzų geologas[4] (g. 1750 m.).
- 1939 m. – James Naismith, krepšinio išradėjas, taip pat jis pirmasis pasiūlė naudoti šalmus amerikietiškame futbole (g. 1861 m.).
- 1954 m. – Enrikas Fermis, italų fizikas, pirmojo branduolinio reaktoriaus bei kvantinės teorijos išradėjas, 1938 m. apdovanotas Nobelio premija už dirbtinio radioaktyvumo, sukelto bomborduojant lėtaisiais neutronais, tyrimus (g. 1901 m.).
- 1962 m. – Vilhelmina, Olandijos karalienė (1890 − 1948) (g. 1880 m.).
- 1980 m. – Mia Mei, austrų aktorė (g. 1884 m.).
- 2001 m. – Igoris Stečkinas, tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius, dirbęs Tulos konstruktorių biure CKIB SOO (rus. ЦКИБ СОО). Labiausiai žinomas kaip automatinio Stečkino pistoleto APS kūrėjas (g. 1922 m.).
- 2021 m.:
- Laila Halme, suomių dainininkė (g. 1934 m.).[5]
- Frenkas Viljamsas, verslininkas, Formulės 1 komandos „Williams F1“ įkūrėjas iš Didžiosios Britanijos (g. 1942 m.).[6]
- 2022 m. – Klarensas Džiliardas, afroamerikiečių aktorius, koledžo profesorius ir rašytojas. Žinomas už vaidmenis seriale „Volkeris, Teksaso reindžeris“, filmuose „Kietas riešutėlis“ (1988), „Oro gvardija“ (1986). (g. 1955 m.).[7]
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.