NKVD
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
NKVD, Vidaus reikalų liaudies komisariatas (rus. НКВД, Народный комиссариат внутренних дел), VRLK – Sovietų Sąjungos valstybinė institucija, represinė žinyba (oficialiai laikyta „kovos su nusikalstamumu ir revoliucinės / viešosios tvarkos palaikymo organu“).
| Vidaus reikalų liaudies komisariatas | |
| Народный комиссариат внутренних дел | |
 | |
NKVD herbas | |
| Bendroji informacija | |
| Valstybė |  TSRS |
| Įkurta | 1934 m. |
| Likviduota | 1954 m. |
| Pavaldumas | TSRS Ministrų tarybai |
| Centrinė būstinė | Maskva, Lubianka 2 |
| Buvusi tarnyba | ČK |
| Vadovybė | |
| Vadovas | Lavrentijus Berija (paskutinis) NKVD pirmininkas |
Ji jungė vidaus reikalų ministerijos ir saugumo policijos funkcijas. Kaip vidaus reikalų organas tvarkė kai kuriuos transporto reikalus, priešgaisrinę apsaugą ir kt. Kaip policijos ir saugumo policijos funkcijas atliekančių organų valdymo sistema atsakinga už civilių žudynes, etninius valymus, genocidą,[1] SSRS priešiškų asmenų likvidacijas Sovietų Sąjungoje ir užsienyje, Gulago apsaugą.
Nuo 1946 m. kovo iki 1960 m. sausio pab. ši represinė institucija veikė kaip SSRS MVD (министерство внутренних дел, МВД – vidaus reikalų ministerija).
Nors NKVD-MVD pavadinimas, struktūra ir funkcijos buvo ne kartą keičiami, represinė šios institucijos paskirtis išliko nepakitusi iki pat XX a. 6 dešimtmečio II pusės, t. y., iki vadinamojo chruščiovinio atšilimo pradžios.
NKVD buvo įsteigtas 1917 m. lapkričio 8 d. (tuoj po Petrograde įvykdyto bolševikų valstybinio perversmo). Pirmuoju vadovu tapo Aleksejus Rykovas.
Nuo 1917 m. lapkričio pradžios iki 1930 m. gruodžio vidurio Sovietų Rusijos-Sovietų Sąjungos vidaus reikalų žinybos pavadinimas buvo Народный комиссариат внутренних дел РСФСР (RTFSR vidaus reikalų liaudies komisariatas, RSFSR NKVD).
Nuo 1930 m. gruodžio iki 1934 m. liepos RTSFSR ir kitų SSRS respublikų vidaus reikalų liaudies komisariatus atstojo tuo metu prie SSRS sąjunginių ir autonominių respublikų Liaudies komisarų tarybų veikusios „milicijos ir kriminalinės paieškos valdybos“ bei sąjunginių ir autonominių respublikų teisingumo liaudies komisariatai, – pastariesiems 1930–1934 m. buvo priskirtos ne tik priverčiamųjų darbų ir vad. „liaudies priešų“ trėmimų organizavimo, bet ir visų SSRS įkalinimo įstaigų priežiūros bei apsaugos funkcijos. 1930 m. pab. panaikintas RTFSR NKVD 1934 m. liepą buvo atkurtas kaip SSRS NKVD; nuo 1946 m. kovo iki 1960 m. sausio buvęs SSRS NKVD veikė kaip SSRS vidaus reikalų ministerija (MVD – iš Министерство внутренних дел СССР).
1960 m. sausio pab. (iš tiesų – tų metų I pusėje) SSRS MVD buvo panaikinta, ją suskaidant į 15 sąjunginių respublikų vidaus reikalų ministerijų. 1966 m. liepą atkurtoji SSRS MVD (iki 1968 m. lapkričio ji vadinta „SSRS sąjungine-respublikine viešosios tvarkos apsaugos ministerija“, rus. Союзно-республиканское министерство охраны общественного порядка СССР, МООП СССР) represine institucija nelaikytina).
Svarbiausios NKVD skyrių funkcijos:
II pasaulinio karo metu iš NKVD kariškių sudarinėti vad. „užkardos daliniai“, – jų nariai buvo įgalioti šaudyti sovietų karius, bandančius pasitraukti iš mūšio lauko (NKVD daliniai neretai atlikdavo kai kurias karo policijos funkcijas). Paskutiniaisiais karo metais ir kurį laiką po karo NKVD dar užsiėmė vad. filtracija, t. y. karo metu į priešo nelaisvę patekusių raudonarmiečių ir darbams į Vokietiją ar jos okupuotas šalis išvežtų civilių SSRS gyventojų kalinimu bei tikrinimu vad. filtraciniuose lageriuose.
Baigiantis II pasauliniam karui ir dar maždaug 8 pokario metus NKVD-MVD organai, įvairių rūšių NKVD-MVD kariuomenė ir NKVD-MVD pavaldūs stribai (nuo 1947 m. vasario mėn. visos stribų rinktinės veikė MGB žinioje) Lietuvoje, Vakarų Ukrainoje ir kitose Rusijos 1939–1945 m. Europoje okupuotose teritorijose ginklu kovojo su savųjų kraštų nepriklausomybės siekiančiais lietuvių, ukrainiečių, lenkų, latvių, estų, gudų ir kt. tautybių partizanais (per šias kovas nuo enkavėdistų ir jiems talkinusių stribų bei ginkluotų sovietinių aktyvistų rankų žuvo daugybė partizanų, partizanų rėmėjų ir niekuo dėtų civilių), taip pat vykdė šių teritorijų gyventojų trėmimus.
NKVD kartais painiojamas su sovietine valstybės saugumo žinyba (žr. ČK, KGB), tačiau iš tiesų NKVD-MVD sovietų valstybės saugumu rūpinosi tik atskirais laikotarpiais, kuriais politinio sekimo ir kitos pan. funkcijos buvo sutelktos įvairiose NKVD-MVD valdybose.
Atskiros valstybės saugumo žinybos Sovietų Rusijoje-Sovietų Sąjungoje nebuvo iki 1917 m. pab., taip pat nuo 1919 m. kovo iki 1941 m. balandžio, nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio ir nuo 1953 m. kovo iki 1954 m. kovo (1954 m. kovą dalies SSRS MVD pagrindu įsteigtas SSRS KGB Sovietų Sąjungos valstybės saugumu rūpinosi iki pat SSRS iširimo).
NKVD-MVD (ar prie šios žinybos veikusios institucijos) Sovietų Rusijos-SSRS valstybės saugumu rūpinosi 1917 m. lapkričio-gruodžio mėn., nuo 1919 m. kovo iki 1923 m. lapkričio, nuo 1934 m. liepos iki 1941 m. vasario, nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio ir nuo 1953 m. kovo iki 1954 m. kovo.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
