From Wikipedia, the free encyclopedia
Dmitrijus Lichačiovas (rus. Дмитрий Сергеевич Лихачёв, 1906 m. lapkričio 28 d. Sankt Peterburgas – 1999 m. rugsėjo 30 d. ten pat) – rusų literatūros ir kultūros tyrinėtojas, visuomenės ir politinis veikėjas, filologijos mokslų daktaras. TSRS mokslų akademijos, nuo 1991 m. Rusijos mokslų akademijos narys.
Dmitrijus Lichačiovas rus. Дмитрий Сергеевич Лихачёв | |
---|---|
Dmitrijus Lichačiovas | |
Gimė | 1906 m. lapkričio 28 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija |
Mirė | 1999 m. rugsėjo 30 d. (92 metai) Sankt Peterburgas, Rusijos Federacija |
Veikla | rusų literatūros ir kultūros tyrinėtojas, visuomenės veikėjas |
Alma mater | Leningrado universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Dmitrijus Lichačiovas |
Gimė sentikių šeimoje. 1928 m. Leningrado universitete baigė romanų ir germanų bei slavų ir rusų filologiją. Už dalyvavimą studentų moksliniame būrelyje 1928 m. suimtas ir kalintas lageryje Solovkų salose. 1931 m. pasiųstas į Baltosios–Baltijos jūrų kanalo statybą, už gerą darbą 1932 m. iš įkalinimo paleistas. 1932–1933 m. leidyklos „Соцэкгиз“ literatūrinis redaktorius, vėliau tipografijos „Коминтерн“ užsienio kalbų korektorius. 1934–1938 m. TSRS mokslų akademijos leidyklos Leningrado skyriaus mokslinis korektorius, redaktorius. Nuo 1938 m. Rusų literatūros instituto Leningrade Senosios rusų literatūros sektoriaus jaunesnysis, nuo 1941 m. vyresnysis mokslo darbuotojas, nuo 1954 m. sektoriaus, nuo 1986 m. skyriaus vedėjas. 1941 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją „XII a. Naugardo metraščių sąvadai“. Vokiečiams apsupus Leningradą 1942 m. su šeima evakuotas į Kazanę. 1946–1955 m. Leningrado universiteto profesorius. 1947 m. filologijos mokslų daktaras. Nuo 1970 m. TSRS mokslų akademijos narys. 1985–1991 m. TSRS kultūros fondo, nuo 1993 m. Rusijos kultūros fondo pirmininkas. 1989–1991 m. TSRS liaudies deputatas. 1991 m. po Sausio tryliktosios įvykių Vilniuje pasiuntė TSRS prezidentui M. Gorbačiovui laišką reikalaudamas nedelsiant išvesti TSRS ginkluotasias pajėgas iš Baltijos šalių.[1]
Tyrinėdamas Rusios metraščius ir kitus senuosius rašto paminklus parodė jų estetinę vertę, aprašė, kaip juose atsiskleidžia žmogaus charakteris, kaip susiklostė literatūrinės srovės bei žanrai. Tyrinėjimo stiliui būdingas minties tikslumas, faktografija, konceptualumas. Parašė apie 500 mokslo darbų, apie 600 publicistikos straipsnių, vadovėlių, atsiminimų.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.